Kruvinas “Alitos” privatizavimas – paskutinis AMB palikimas

Vilniaus apygardos teismas visiškai išteisino buvusį Valstybės turto fondo (VTF) direktorių Povilą Milašauską dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba bendrovės „Alita“ privatizavimo procese bei panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendį, priimtą pernai rugpjūčio pabaigoje, kuriuo P.Milašauskui buvo skirta 13 tūkst. litų bauda bei jis įpareigotas padengti 1,754 mln. Litų valstybei padarytą žalą.

Italijos verslininkas L.Boska “Alitos” privatizavimo konkurse 2003 m. buvo pasiūlęs didžiausią kainą – daugiau nei 90 mln. Litų, tačiau premjero A.Brazausko nurodymu buvo pašalintas iš konkurso, nes neva laiku neatvyko parafuoti privatizavimo sutarties.

Po to, kai Aukščiausias teismas nutarė, kad L.Boska buvo neteisėtai pašalintas iš šio privatizavimo konkurso,  A.Brazauskas sakė, kad tai buvo VTF vadovo Povilo Milašausko sprendimas, nors pastarasis gali lengvai įrodyti, kad taip jį elgtis privertė ir pats A.Brazauskas.

LL šaltiniai teigia, kad “Alitos” privatizavimas vyko taip – iš pradžių konkurse mažiausią kainą už gamyklos akcijas pasiūlęs “Alitos” direktorius V.Junevičius buvo iš anksto suplanavęs, kad savo konkurentus pašalins papirktos žiniasklaidos bei politikų rankomis. Tačiau teigiama, kad tuometinė gamyklos vadovybė neturėjo pakankamai pinigų, kad įvykdytų šiuos planus. Tuomet į pagalbą buvo pasitelktas garsus Kauno verslininkas Valdas Jakutis. Manoma, kad V.Jakutis išleido “Alitos” privatizavimo metu mažiausiai 12 mln. Litų savų pinigų, papirkinėdamas žiniasklaidą ir politikus. Mat buvo sutarta, kad po sėkmingo “Alitos” privatizavimo V.Jakučiui bus perleista jeigu ne kontrolinis gamyklos akcijų paketas, tai bent nemaža jų dalis. Tačiau po “Alitos” privatizavimo praėjus keliems mėnesiams V.Jakutį Kaune nužudė samdomas žudikas. Šią žmogžudystę nužudymą tiriančios Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis “Laisvam laikraščiui” yra sakęs, kad viena iš pagrindinių šio nusikaltimo tyrimo versijų yra bendrovės “Alita” privatizavimo peripetijos. Kaip jau rašė LL, nusikaltimą tiriantis prokurorai kėlė versiją, kad V.Jakutis buvo tarpininkas tarp “Alitos” direktorių konsorciumo bei korumpuotos žiniasklaidos bei politikų. Manoma, kad prieš įmonės privatizavimą šios bendrovės direktoriai susitarė su V.Jakučiu, kad šis pagelbėtų lėšomis, papirkinėjant Seimą ir Vyriausybę. Tačiau vėliau, kai atėjo laikas gražinti skolas, V.Jakutis susilaukė kulkos į kaktą. “Mes tik norime susidėti visas V.Jakučio išleistas sumas, kad galėtume matyti, kam grėsė pavojus, jeigu V.Jakutis būtų prašnekęs  ir ką jis būtų papasakojęs”, - sakė K.Betingis. Jis sakė, kad prokuratūra apklausė nemažai žurnalistų, kurie rašė apie L.Boską, tačiau “žurnalistai atsisakė padėti ištirti šią bylą”. “Aš jiems sakau – jūs mums padėkite bent susiskaičiuoti,  kiek mokėjo pinigų, tačiau žurnalistai po tokių klausimų būna labai susijaudinę, - kalbėjo K.Betingis, - mums reikia žinoti, kiek buvo investuota į visus tuos dalykus. O ar žurnalistams buvo mokama ar asmeniškai, ar kaip kitaip, manęs nedomina. Mano tikslas sužinoti, kiek pinigų buvo išleista “Alitos” privatizavimui, ir išsiaiškinti, ar vis dėlto ta versija turi tiesos, ir ar tai buvo priežastis nužudyti V.Jakutį kaip “Alitos” privatizavimo rezultatas”.

L.Boska ypatingai dergė Tele3

LL šaltinių duomenimis, V.Junevičiui padėti privatizuoti “Alita” buvo pažadėjęs ir senas jo draugas, policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius. Jis net buvo parašęs slaptą Policijos departamento pažymą apie tai, kad L.Boska yra neva susijęs su Kauno nusikaltėliais. Tačiau VTF atsisakė remtis šia pažyma, motyvuojant tuo, kad ten parašytos nesąmonės,  ir kad teisme policijai nebūtų pavykę įrodyti to, ką parašė V.Grigaravičius. Tuomet prieš L.Boska buvo mestos korumpuotų žurnalistų jėgos – L.Boska per kanalą “Tele3” buvo visaip šmeižiamas, ir netiesiogiai reikalaujama jį pašalinti iš privatizavimo. Neatsiliko ir spauda – L.Boska šmeižiantis straipsniai buvo spausdinami “Veide”, “Respublikoje”, “Vakaro žiniose” ir t.t. Net “Laisvo laikraščio” redaktoriui buvo siūlomi pinigai, kad būtų paskelbta L.Boska šmeižianti medžiaga, tačiau mes atsisakėme. “Alitos” privatizavimas vyko itin karštai, kyšininkai daug kalbėjo telefonu, buvo vedamos derybos premjero A.Brazausko patikėtinio V.Beriozovo viloje. Beje, kaip tik po šio “Alitos” privatizavimo pensininkas V.Beriozovas sau ir savo sūnui nupirko po kotedžą Valakampiuose. Visus šiuos pokalbius sekė ir įrašinėjo VSD Alytaus skyrius, vadovaujamas Alberto Sereikos. Alytaus saugumiečiai siuntė pranešimus į Vilnių apie milžiniškus kyšius, mokamus politikams už “Alitos” privatizavimą, tačiau VSD nieko nedarė. Tuomet A. Sereika nutarė kreiptis tiesiai į Prezidentą R.Paksą – jis nuvažiavo į Vilnių ir šią operatyvinę VSD bylą perdavė Prezidento patarėjui G.Šarkui. Tai sukėlė sprogimą – tą patį vakarą uždusęs A.Brazauskas bėgo aiškintis į Prezidentūrą, ką apie jį žino VSD. A.Sereika buvo apkaltintas tuo, kad neva nepakluso savo vadovų nurodymams. Tuo metu atostogaujantį VSD šefą M.Laurinkų pakeitęs jo pavaduotojas A.Pocius tvirtino spaudęs A.Sereiką, kad minėta medžiaga turi būti pirmiausia persiųsta VSD vadovybei ir tik po to bus sprendžiama, kaip pasielgti. “Jis man atsakė mano nurodymą supratęs, - spaudai teigė A.Pocius, - po kokių dešimties minučių A.Sereika man vėl paskambino ir pareiškė, esą ką tik jam paskambinęs prezidentas ir davęs tiesioginį nurodymą su visais dokumentais atvykti į Prezidentūrą. Aš A.Sereikai atsakiau, kad net ir tokiu atveju privalu laikytis visų įstatymų”. Pats A.Sereika tvirtino, kad dokumentai apie “Alitos” privatizavimą yra “labai reikšmingi”. Kaip teigia LL šaltiniai, VSD operatyvinėje byloje yra ne tik A.Brazausko bei A.Paulausko, bet ir dar beveik 20 Seimo narių telefoninių pokalbių, kuriuose jie tariasi dėl “Alitos” privatizavimo, įrašai.

”Alitą” privatizavo A.Brazauskas

A.Brazausko vyriausybė 200 m.gruodžio 24 d. pritarė bendrovės “Alita” privatizavimo sutarčiai. Daugiau nei 83 proc. Įmonės akcijų paketą įsigijo įmonės vadovų V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumas. Akcijos buvo parduotos už 58 mln. 50 tūkstančių litų. Tuomet Vyriausybė paskelbė, kad toks sprendimas buvo priimtas viso ministrų kabineto kolegialu sprendimu (tai reiškia, kad niekas asmeniškai už tai neatsako). Nors Generalinės prokuratūros rašte Vyriausybei buvo akcentuojama, kad privatizavimo metu buvo pažeisti net keli įstatymai, A.Brazauskas atšovė, kad tai ne teisinis, o ekonominis klausimas. “Ekonominiai klausimai nepriklauso Generalinės prokuratūros kompetencijai”, - tyčiojosi A.Brazauskas. Vėliau dėl pašalinimo iš konkurso L.Boska kreipėsi į teismą ir po trijų metų bylų Aukščiausiasis teismas pripažino, kad jis iš konkurso pašalintas neteisėtai, ir priteisė jam sumokėti 1,7 mln. Litų kompensaciją.

Padarė atpirkimo ožiu

Vilniaus 3-ios apylinkės teismas pripažino P.Milašauską kaltu ir nuteisė už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, o būtent jis, būdamas VTF vadovu po to, kai  Vyriausybė pritarė AB „Alita" akcijų privatizavimo viešo konkurso būdu programai ir Viešo konkurso komisija akcinėms bendrovėms „Stumbras", „Vilniaus degtinė“, „Alita" ir „Anykščių vynas" privatizuoti 2003-06-26 protokolu Nr. 6 viešo konkurso laimėtoju pripažino 90700000 Lt kainą už akcijas ir 15000000 Lt investicijų pasiūliusių Italijos Respublika pilietį Luigiterzo Bosca. Nuosprendyje rašoma, kad P.Milašauskas „nepabaigus derybų ir derybų protokolu neįforminus bei abiems derybų šalims nepasirašius galutinio susitarimo dėl AB „Alita" akcijų pardavimo sutarties projekto visų sąlygų suderinimo, jis pažeisdamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 3 p., numatantį, kad Viešo konkurso komisijos derybos protokoluojamos, o pasiekti susitarimai įforminami derybų protokolu, kurį pasirašo abi šalys: viešo konkurso komisijos vardu - jos pirmininkas (pirmininko nesant - kitas jo įgaliotas komisijos narys) ir potencialus pirkėjas viešo konkurso laimėtojas, nepagrįstas remdamasis tuo, kad AB „Alita" akcijų paketo viešo konkurso laimėtojas L.Bosca nustatytu laiku neatvyko parengti AB „Alita" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto, nors L.Bosca buvo kviečiamas atvykti parafuoti nesuderintą AB „Alita" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektą, VTF patalpose, esančiose Vilniaus g. 16, Vilniuje, 2003-10-14 pasirašė įsakymą Nr.lV-266 „Dėl AB „Alita" privatizavimo“, kuriuo nepagrįstai ir neteisėtai panaikino AB „Alita" akcijų paketo viešo konkurso rezultatus ir pašalino L.Bosca iš AB „Alita" privatizavimo proceso“. Savo skundė Vilniaus apygardos teismui (VAT) P.Milašauskas neneigė atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, tačiau nelaiko jų nusikalstamais. „Esminė aplinkybė, apelianto manymu, tai jog sprendimas dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo ir L. Boscos pašalinimo iš privatizavimo proceso buvo priimtas ne jo valia, tačiau Viešo konkurso komisijos (VKK) narių vienbalsiai, - rašoma VAT sprendime, - teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Nuteistasis taip pat pažymi, kad negalima baudžiamoji atsakomybė už veiką padarytą be kaltės. Ji yra būtina kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties dalis. Teismas neįvykdė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nes nuosprendyje nenurodė įrodymų, patvirtinančių nuteistojo tyčią piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Teismas, matyt, turėjo omenyje netiesioginę tyčią, tačiau nenurodė kitų šios tyčios požymių, t.y. nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimo ir padarinių numatymo. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino, jog nesąžiningai elgėsi ne jis, o VKK. Taip pat nurodo, kad priimdamas įsakymą dėl L. Boscos pašalinimo iš privatizavimo proceso jis buvo įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu“. VAT sprendime išteisinti P.Milašauską rašoma, kad liudytojai VKK nariai parodo, kad P. Milašauskas priimdamas įsakymą dėl L. Boscos pašalinimo iš derybų tik įformino VKK sprendimą. Teisės skyriaus viršininkas G. Pažūsis, dalyvavęs visuose teismų procesuose civilinėje byloje, parodė, kad Komisija kaip kolektyvinis organas savo sprendimu sukuria teises ir pareigas ne konkrečiam fiziniam asmeniui, bet Turto fondui. Vertindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvada, jog juridinio asmens kolektyvinis sprendimas buvo itin reikšmingas ir lemiamas.