Kultūros ministerija atskleidė priežastis, kodėl vis dar nėra kovos plano su priešo dezinformacija ir manipuliacijomis

Vienas iš kovos su priešo dezinformacija ir propaganda flagmanų Lietuvoje, Kultūros viceministras Viktor Denisenko.

2026 m. kovo 17 d. per valstybinio transliuotojo LRT laidą „Socialinių tinklų spąstai: kaip Lietuvoje plinta dezinformacija?“ vienas garsiausių Lietuvos kovotojų su priešo dezinformacija ir propaganda, Kultūros viceministras Viktor Denisenko nurodė, kad kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis plano šiuo metu dar nėra, tačiau jį ketinama turėti rudenį ir pradėti įgyvendinti.

Šiuo klausimu buvo nedelsiant kreiptasi į V. Denisenko, norint sužinoti daugiau detalių apie susiklosčiusią sudėtingą situaciją. 

„Atsižvelgiant į tai, kad dezinformacijos grėsmė Lietuvoje viešai akcentuojama jau daugelį metų, o po 2014 m. Maidano Ukrainoje įvykių ir ypač po 2022 m. vasario 24 d. ši tema tapo dar dažniau ir dar intensyviau keliama kaip viena iš svarbiausių valstybės informacinio saugumo sričių, ypač svarbu suprasti, kodėl toks planas iki šiol dar nėra parengtas. Jei šios grėsmės reikšmė nuolat pabrėžiama valstybės mastu, logiška tikėtis, kad atitinkami strateginiai dokumentai turėjo būti parengti gerokai anksčiau. Prašome atsakyti:

Kokios konkrečios priežastys lėmė, kad nuo 2014 m. Maidano Ukrainoje įvykių, o juo labiau nuo 2022 m. vasario 24 d., kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planas taip ir nebuvo sukurtas, todėl iki šiol Lietuva jo vis dar neturi?“, - tokio klausimo sulaukė V. Denisenko.

Netrukus viceministras atsiuntė išsamų atsakymą.

„2026 m. vasario mėn. Kultūros ministerijoje pradėjo veiklą tarpinstitucinę darbo grupę, kuriai pavesta parengti Kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planą. Ši iniciatyva įgyvendina XX Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas ir siekia stiprinti valstybės atsparumą informacinėms grėsmėms.

Darbo grupei vadovauja kultūros viceministras dr. Viktor Denisenko. Grupė subūrė skirtingų valstybės institucijų atstovus, kurie savo veikloje susiduria su dezinformacijos iššūkiais ir jų valdymu.

Pirmajame posėdyje buvo priimti esminiai sprendimai dėl rengiamo plano struktūros, turinio krypčių ir darbo organizavimo. Numatyta, kad planas bus parengtas iki šių metų rudens, o vėliau bus pereita prie jo įgyvendinimo etapo, kurį taip pat koordinuos ši darbo grupė. Pirminiame etape darbo grupės posėdžiai planuojami kas dvi savaites, o suformavus planą ir pasiekus kokybinį proveržį – pagal poreikį.

Rengiant planą bus atsižvelgiama į tarptautinę patirtį. Šiuo metu atskiras kovos su dezinformacija strategijas turi tik kelios Europos valstybės, tarp jų Airija ir Norvegija. Vis dėlto darbo grupė sutarė, kad Lietuva nekopijuos kitų šalių modelių, o kurs nacionaliniams poreikiams pritaikytą sprendimą. Planuojama orientuotis ne į situacijos, kuri jau yra aiški aprašymą, bet į konkrečių veiksmų planavimą, įgyvendinimą ir pamatuojamus rezultatų rodiklius.

Tarpinstitucinė grupė pabrėžia, kad dezinformacijos iššūkis yra dinamiškas ir nuolat kintantis. Atsižvelgiant į tai, rengiamas Kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planas bus reguliariai peržiūrimas kasmet ir, esant poreikiui, koreguojamas, siekiant užtikrinti jo aktualumą ir veiksmingumą“, - informavo ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus darbuotojai, kurie savo pavardžių nenurodė.