Kuo daugiau karinių poligonų, tuo didesnė nauda Lietuvos gamtai

Skamba kaip paradoksas, bet mokslininkai patvirtina: kariniai poligonai tampa retų rūšių prieglobsčiu ir saugo gamtą labiau nei kasdieniai žmogaus ūkiniai darbai. Ten, kur ribojama miškininkystė ir nenaudojami pesticidai, klesti paukščiai, vabzdžiai ir augalai. Patrankų dundesys tampa ne grėsme, o gamtos sąjungininku. Apie tai informuoja Krašto apsaugos ministerija.

Mokslininkai D. Matulevičiūtė ir M. Lapelė.

Krašto apaugos ministerija pranešė apie karinių poligonų naudą Lietuvos gamtai ir informavo, kad karinių poligonų steigimas dažnai sukelia visuomenės diskusijas apie poveikį aplinkai.

„Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad realybė skiriasi nuo paplitusių mitų“, - skelbiama pranešime visuomenei „5 mitai apie poligonus: ką sako gamtos mokslas“.

Atskleista, kad karinių poligonų plėtra „prisideda prie biologinės įvairovės palaikymo, kariniai poligonai dažnai tampa retų rūšių prieglobsčiu“.

„Kariniuose poligonuose yra buferinės zonos, kuriose miškininkystė ir kita veikla bei žmonių lankymas yra riboti. Tai sukuria saugomų teritorijų rezervatus primenančias sąlygas. Ir ten apsigyvena trikdymui jautrios rūšys – tiek augalų, tiek gyvūnų“, - išaiškino dr. Dalytė Matulevičiūtė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gamtosaugos ekspertė.

Kariniuose poligonuose kontroliuojamas miškų kirtimas poligonuose atkuria natūralias buveines ir padeda atsigauti retoms rūšims.

„Iškirtus pušyną, kuriame yra labai nedidelė rūšių įvairovė, atvertame smėlyje atsiranda galimybė įsikurti kitiems organizmams“, - teigė dr. D. Matulevičiūtė.

Atskleidžiama, kad „tinkamai planuojama karinė infrastruktūra gali būti suderinama su gamtos apsauga, o pasiruošimas gynybai apsaugo nuo didesnių gamtos nuostolių karo atveju“.

„Kiekviename kare gamta kenčia ne mažiau, o gal netgi daugiau negu žmonės. Matydami, kas vyksta su Ukrainos gamta, jų miškais ir nacionaliniais parkais, turėtume geriau pasiruošti“, - karinių poligonų naudos gamtai aspektus papildė botanikas, dr. Mindaugas Lapelė, kuris yra ir Lietuvos šaulių sąjungos narys.

Atkreipiamas dėmesys, kad „Lietuvos kariuomenė laikosi aukščiausių aplinkosaugos standartų ir moko karius saugoti gamtą“.

„Net ir mažiausių pratybų metu galioja aplinkosaugos taisyklės, po šaudymų susirenkamos tūtos, panaudotos pirotechnikos priemonės, nekasama miško paklotė išskyrus tam specialiai nustatytose vietose ir laikomasi kitų tiek elementarių, tiek subtilių taisyklių“, - pažymi Lietuvos kariuomenė.

Dr. D. Matulevičiūtė patvirtino, kad po karinių pratybų „viskas yra surenkama, nelieka pėdsakų“.

Lietuvos kariuomenė neslepia realybės: „kariniuose poligonuose pesticidai ir trąšos nenaudojami, o tai skatina rūšių įvairovę“.

„Priešingai nei žemės ūkyje, poligonuose nenaudojami pesticidai, kurie iš karto eliminuoja tam tikras organizmų grupes. Nenaudojamos trąšos, todėl atsiranda daugiau augalų, paukščių ir vabzdžių rūšių“, - papasakojo dr. D. Matulevičiūtė.

Ypač svarbu, kad „buvusios karinės teritorijos gali tapti vertingomis saugomomis teritorijomis ir prisidėti prie gamtos atsikūrimo“.

„Jeigu taip atsitiks, kad karinių poligonų ateityje nereikės, juos bus galima konvertuoti į gamtos saugomas teritorijas, kaip Rytų Vokietijoje, Airijoje ir kitur“, - patikino dr. M. Lapelė.

Pasak M. Lapelės, „gamta pilnai atsikurs, jeigu mes jai padėsime“. 

„Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai valdomi kariniai poligonai gali ne tik nepadaryti žalos gamtai, bet ir prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo“, - skelbia Lietuvos kariuomenė. 

Susiję:

Lietuvos žmonės pageidauja, kad nauji kariniai poligonai kuo greičiau būtų įkurti

Karinių poligonų plėtra augina Lietuvos ekonomiką