Kuriamas uždaras valstybės institucijų duomenų perdavimo tinklas KERTINIS

„Valstybei gyvybiškai svarbu turėti autonominį saugų tinklą, į kurį būtų sujungtos pačios svarbiausios šalies institucijos, kurios tvarko ir naudoja ypatingos svarbos duomenis bei informaciją arba kurios turi svarbias funkcijas ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių, mobilizacijos ir kitų kritinių atvejų metu“, - sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
 
Ūkio ministerija, bendradarbiaudama kartu su Krašto apsaugos ministerija, yra parengusi naują įstatymo projektą, kuriame reglamentuojami su autonominiu svarbiausių valstybės institucijų duomenų tinklu ir kitomis šalies IT ūkio konsolidavimo veiklomis susiję aspektai. Pakeitimai padės pagrindus kuriamam saugiam autonominiam tinklui KERTINIS, skirtu svarbiausioms šalies įstaigoms ir institucijoms. Tai padės užtikrinti jų turimų duomenų saugumą bei ryšių patikimumą kritinėse situacijose, pavyzdžiui, stambaus masto kibernetinių atakų, stichinių nelaimių atveju ir pan.

„Daugėjant kibernetinių incidentų ir gyvenant nedraugiškos valstybės pašonėje saugus pagrindinių valstybės duomenų tinklas svarbiausioms šalies įstaigoms yra būtinas“, – sako E. Kerza. Pasak viceministro, pastarųjų metų Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) atliekama kibernetinių grėsmių analizė rodo, jog Lietuvos energetikos, teisėsaugos, vyriausybės tinklai nuolat intensyviai atakuojami siekiant perimti juose kaupiamus duomenis, todėl valstybei būtina turėti uždarą ir nuo interneto atskirtą bei apsaugotą duomenų saugų perdavimo tinklą.

Pasak E. Kerzos, planuojama, jog kuriamu tinklu naudosis svarbiausios valstybės institucijos, jį administruos iš VĮ „Infostruktūra“ pertvarkyta biudžetinė įstaiga: „Gyvybiškai svarbias šalies saugumo funkcijas, kaip krašto gynyba ar policija – valstybė turi pasilikti savo rankose“. Tuo tarpu verslas ir toliau turės visas galimybes netrukdomai konkuruoti dėl paslaugų teikimo valstybės institucijomis, kurių operuojami duomenys neturi reikšmingos įtakos nacionaliniam saugumui, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams, regioninių parkų direkcijoms, bibliotekoms ir pan.

Analogiški valstybės valdomi autonominiai duomenų perdavimo tinklai egzistuoja daugelyje NATO šalių ir visus juos administruoja pačios valstybės. Viceministras E. Kerza pabrėžia, jog tokio tinklo administravimas nėra tipinė paslauga, kurią galima įsigyti rinkoje, nes tinklo saugumą užtikrina įslaptintos apsaugos priemonės, kurių valdymui ir priežiūrai gali būti pasitelkti įslaptinti pajėgumai, žvalgybinė ar Aljanso partnerių informacija.

Rengiant įstatymo projektą ir jame esančius kriterijus, kurios įstaigos turėtų būti priskiriamos prie kritiškai svarbių, buvo konsultuojamasi ir su telekomunikacijų verslo įmonėmis bei jų interesus atstovaujančiomis asociacijomis. Tikimasi, kad įstatymas bus priimtas dar per šią Seimo sesiją.

Saugus valstybinių duomenų perdavimo tinklas yra uždaro tipo tinklas, kuriuo teisę naudotis turi tik valstybės institucijos. Jo kūrimas – dar vienas vykdomos nuoseklios valstybės IT ūkio konsolidacijos žingsnis. Konsolidacija siekiama efektyvaus valstybės naudojamų IT sistemų ir įrangos valdymo.

Šaltinis: kam.lt