Kursko krizės paslaptys – kas, kur kada?

Tuaregų kovotojai.

Padėtis Rusijos-Ukrainos karinio konflikto zonoje lieka sudėtinga. Rugpjūčio 6 d. ryte prasidėjusi Ukrainos kariuomenės ataka Kursko krašte sukėlė nemenką sumaištį. Kadangi iš Ukrainos įsiveržė gan gausios karinės pajėgos, užvirė aršūs mūšiai. Taikūs gyventojai ėmė trauktis tolyn nuo susirėmimų zonos, jiems teko staiga palikti savo namus. Nuožmią ukrainiečių agresiją palankiai įvertino JAV oficialių instancijų atstovai. Štai Pentagono atstovė Sabriana Singch teigė: „Ukraina vykdo tokius veiksmus, kurie reikalingi siekti pergalių karo lauke. Tai natūralūs procesai. JAV pozicija aiški, mes palaikome Ukrainos veiksmus“.

Kodėl ukrainiečių daliniai staiga įsiveržė į Kursko sritį?

Įvykiai Kursko srityje sukėlė krizę. Žūsta bei sunkiai sužeidžiama daug žmonių, tame tarpe vaikai ir seneliai. Ypač nukentėjo Sudžos miestas (tai rajono centras, kuriame šių metų gegužės duomenimis-gyveno 5227 žmonės), kurį Ukrainos daliniai stipriai atakavo dar rugpjūčio 6 dieną, ir pratęsė nuožmų puolimą rugpjūčio 7 dieną. Nemažai žmonių net slėpėsi cerkvės rūsyje, kur juos įleido vietos šventikas. Po to žmones staiga pasitraukė iš Sudžos, ir tai išgelbėjo jų gyvybes, nes po ukrainiečių raketų smūgių bei artilerijos apšaudymo miestas smarkiai apgriautas, žuvo taikūs gyventojai. Apgriauta ir Korenevo gyvenvietė. Prieš tai ukrainiečių kariškiai telkėsi prie sienos, ir visada šalia objektų, kur yra mokyklos, parduotuvės ir panašiai. Teigiama, kad Rusijos pasieniečių veiksmų dėka, nemažai žmonių galėjo palikti pasienio zoną.

Dažnai keliamas klausimas, kaip atsitiko, kad ukrainiečių daliniai staiga įsiveržė į Kursko sritį? Nejaugi nepastebėtas jų telkimasis? Viena iš pagrindinių priežasčių: ukrainiečių daliniai telkėsi Sumų srities miestuose bei miesteliuose, visai šalia taikių gyventojų, dėl to ir nebuvo rengtos ryškios atakos prieš juos. Be to, yra gan svarbus faktorius: pats kariškių telkimasis kartais yra tarsi manevrai, tokie apgaulingi veiksmai. Daliniai telkiami, vėliau atitraukiami, tai jau įprasta – vienas iš karo taktikos elementų. Tačiau šiuo atveju, rugpjūčio 6 d. ryte prasidėjo staigi ataka.

Koks ryšys tarp atakos Kursko krašte ir įvykių Afrikoje?

Kokios gi atakos Kursko krašte priežastys ? Viena iš pagrindinių agresijos Kursko krašte priežasčių – bandymas nukreipti dėmesį nuo įvykių Afrikoje, kai ukrainiečiai palaikė Malyje aktyviai veikiančius teroristus (tai dalis vietos tuaregų tautybės atstovų).

Liepos 28 d. teroristai smoge kolonai, kurioje buvo Malio kariuomenės dalinys ir nemažai Rusijos „Vagner“ grupės atstovų. Nuožmios atakos metu žuvo daug „Vagner“ karių. Iš pradžių skelbta, kad apie 40, veliau paaiškėjo jog žuvo 84 „Vagner“ kariai, bei dar 47 Malio kariškiai. Tačiau buvo imtasi ir atsakomųjų veiksmų: rugpjūčio 8 dieną pranešta, kad Malio kariuomenės daliniai ir „Vagner“ būriai jau apsupo gausų tuaregų dalinį, ne mažiau 1200 karių, o arti sienos su Alžyru ir vyksta mūšis.

Kokios gi yra svarbios šių įvykių aplinkybės? Rugpjūčio 3 d. Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (karinės žvalgybos) atstovai pareiškė, kad jie yra susiję su vietos teroristų apmokymu, ir be to, konkrečiai susiję su šia ataka , kurios metu žuvo daug Malio kariškių, bei „Vagner“ karių.

Kas įdomu, Ukrainos karinės žvalgybos pareiškimus pratesė ir ukrainiečių diplomatai. Štai Ukrainos ambasadorius Senegale Jurijus Pivovarovas Facebook timle paskelbė publikaciją, kurioje teigė: „Mes palaikome tuaregų veiksmus prieš Malio vyriausybines pajėgas. Jau laikas sukilti“. Po tokio itin atviro pareiškimo rugpjūčio 5 d. J. Pivovarovas buvo iškviestas į Senegalo užsienio reikalų ministeriją, ir jam buvo konkrečiai pareikšta jog „Senegalo vyriausybė smerkia Malyje plintantį terorizmą, pasisako už taiką šioje šalyje ir smerkia bet kokius bandymus kurstyti terorizmo apraiškas“.

Reaguodami į situaciją, rugpjūčio 5 d. Malio vyriausybės atstovai pareiškė apie diplomatinių santykių nutraukimą su Ukraina. Rugpjūčio 6 d. tokių pat žingsnių ėmėsi ir Nigerio vyriausybė. Apie ketinimus nutraukti santykius su Ukraina jau pareiškė ir Burkina Faso vyriausybės atstovai.

Taigi, Ukrainos nuožmūs avantiūristiniai veiksmai sukėlė nemenką sumaištį Afrikos regione. Regime tikrai chaotišką bei klastingą V. Zelenskio taktiką. Joje nėra tikros nuoseklios linijos, ir dominuoja klastos zigzagas, bandymai spekuliuoti derybų korta, ir greta to grasinimai bei pastangos nukreipti dėmesį. Terorizmu kurstymu nėra patenkinti ne tik vietos šalių vadovai, bet ir Afrikoje interesus turinčių šalių, tokių kaip Kinija, Indija, bei kai kai kurių kitų šalių vyriausybių atstovai.

Ir nuožmi ukrainiečių ataka Kursko krašte, akivaizdus bandymas tarsi kiek „prigesinti“ skandalą dėl Ukrainos oficialių struktūrų vykdomo terorizmo rėmimo Afrikoje. Beje, įdomus faktas: Malyje savo laiku gan ilgai buvo dislokuoti ir Lietuvos kariškiai. Tačiau tai jau atskiro dėmesio verta tema. Kol kas galime konstatuoti – tarptautinis terorizmas vis dar kurstomas, ir deja, jau tikrai aišku, kad Ukrainos valdžios vykdomas atviras teroristų rėmimas nepridės autoriteto, priešingai, kai kurios gan neutralios šalys jau domisi šia situacija, ir artimu laiku galima sulaukti ir šių šalių atstovų pasisakymo šiuo svarbiu klausimu.