Latvijos ministrė manė, kad kultūros žmonės ją garbino

Premjeras Valdis Dombrovskis reagavo į kultūros žmonių prašymą ir griežtai įvertino kultūros ministrės Žanetos Jaunzemės-Grendės negebėjimą rasti dialogą su įvairių sričių menininkais. Jis pareiškė, kad reikalaus ministrės atsistatydinimo, nors ji pati iš pareigų trauktis neketina. Šiandieną Premjeras pasirašė ministrės atleidimo įsakymą. Kultūros visuomenės kreipimasis buvo išklausytas.

Pasipiktinimą ministre rašytojai buvo išreiškę jau prieš metus. Apie jos priekabių ieškojimus ir visišką literatūros srities neišmanymą kalbėjo ne vienas žymus rašytojas, o Dacė Rukšanė susitikimą su ministre apibūdino kaip 1986-ųjų pokalbį mokyklos direktorės kabinete. Buvęs ministras pirmininkas Andris Berzinis išsakė savo nuomonę: „Jei ministrė neatras bendros kalbos su kuruojamos srities atstovais, tai laikas daryti išvadas.“ Ministrė jokių išvadų nedarė.

2012 metais prasidėjo konfliktai su kino srities menininkais. Ministerija atsisakė remti ypatingai svarbius tarptautinius kino festivalius, kurie gyvavo 20 metų ir visą laiką buvo pripažįstami prioritetiniais šalies kultūros renginiais. Dar vėliau paaiškėjo, kad iš valstybei svarbių renginių sąrašo Valstybės kultūros kapitalo fondas išbraukė ir kitus svarbius baleto, operos, teatro renginius. Tačiau dar daugiau žibalo ministerija įpylė tada, kai paskyrė finansavimą komerciniam kinui ir ministrės partijos narių kuruotiems filmų projektams. O šių metų pavasarį kino atstovai buvo priblokšti ministrės pasisakymu, esą, ji iki šiol iš kultūros žmonių nėra girdėjusi, kas yra Berlyno festivalis. Po Filmų tarybos posėdžio, kuriame sudalyvavo ir ministrė, Kultūros ministerija „išrašė“ du padėkos raštus latvių kino režisieriams, apdovanotiems Berlyno festivalyje.

2012 metais ji ne tik nesugebėjo rasti bendros kalbos su kultūros srities žmonėmis, bet sugebėjo susipykti su savo patarėjais, buvusiais kultūros ministrais Sarmyte Elerte ir Intu Dalderiu. Ministrė atleido savo biuro vadovę Bolevicą, spaudos sekretorių Berzinį ir abu patarėjus. Esą dėl skirtingai vertinamos kultūros finansavimo strategijos.

2012 metais ministrė apkaltino Kultūros ministerijos valstybės sekretorę Solvitą Zvidrinią nepakankamai užtikrinus informacijos pateikimą apie Latvijos nacionalinės operos finansinę situaciją, todėl negalėjo būti atskleistos 2010 metais atsiradusios problemos ir nieko nepadaryta, kad jos būtų išspręstos 2011 metais. Tačiau Administracinis rajono teismas 2012 metų pavasarį šiuos kaltinimus atmetė.

Birželio 12 dieną Latvijos kultūros ministrė, priklausanti partijai Nacionalinis susivienijimas, priėmė sprendimą dalyvauti Rusijos dienai skirtame renginyje Jūrmaloje, kurį boikotavo visi partijos nariai. Ji pati priėmė sprendimą, kurį partijos nariai vertino labai kritiškai: „Ministrė vėl pasižymėjo ir vėl partijos netenkinančiais dalykais“, „Ji neatsisakytų rusiškų ikrų“, „Jos dalyvavimas okupantų renginyje birželio 14-osios išvakarėse (tai 1941-ųjų metų deportacijų pradžios data – ekspertai.eu) yra visiškai nepriimtinas ir smerktinas. Kultūros žmonių akyse jos autoritetas yra nulinis.“

Nuo 2011 metų trunkantį ministrės nepasitenkinimą Latvijos nacionalinės operos direktoriumi Andrejumi Žagaru ji pati išsprendė šiemet. Išreiškusi jam nepasitikėjimą, atleido iš pareigų. A. Žagaras per ilgus metus sugebėjo Latvijos operą ir baletą prikelti, o įstaiga tapo pasaulinio lygio scena, kurioje dirba geriausi Europos kūrėjai. Nepaisant finansinių neaiškumų LNO, kurių patys latviai dar neišsiaiškino, ministrės elgesys Raimondui Paului priminė Stalino laikų represijas. Maestro kalbėjo, kad LNO tikrai turi bėdų dėl biudžeto, bet Žagaro tarptautiniai pasiekimai – nepaneigiami. „Ar atsimenate, kaip Stanislavskis kreipėsi į Staliną pagalbos? Bet šis jam atsiuntė KGB viršininką.“

„Atsigręžusi į savo darbą Kultūros ministerijoje, turiu pripažinti, kad buvau pavyzdinga kultūros ministrė. Vykdžiau visus deklaracijoje nustatytus uždavinius. Mane labai stebina, kad premjeras mato kelių labai agresyviai nusitekusių kultūros žmonių diskusijas žiniasklaidoje, bet nemato ir nenori matyti profesionalių žmonių pusantrų metų bendro darbo.“ Taip rugsėjo 13 dieną spaudos konferencijoje save įvertino Žaneta Jaunzemė-Grendė.

Šaltiniai: la.lv, delfi.lv