Lietuva ant daugiapolio pasaulio slenksčio

Kalba 1-ojoje pasaulinėje daugiapoliškumo konferencijoje (2023 04 29)

Mieli draugai!

Rašau jums iš šalies, kuri yra viena didžiausių neoliberalios globalizacijos ir vienpolės pasaulio tvarkos aukų. Per 32 metus, praėjusius nuo dvipolio pasaulio žlugimo 1991 m., Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 1/3. Šiuo metu, JTO duomenimis, lietuvių tauta yra viena sparčiausiai nykstančių tautų pasaulyje. Kalbu apie tas tautas, kurios turi „savo“ valstybes. Taip, kartu su lietuviais, latviai, ukrainiečiai, bulgarai, serbai taip pat yra vienos iš sparčiausiai nykstančių tautų. Ir kai kurios kitos Rytų Europos tautos. Ir ne tik Rytų Europos. Ir ne tik Europos.

Bet man, kaip lietuviui, tai menka paguoda. Man skauda. Man skauda, kad mažėja vienos seniausių indoeuropiečių kalbų kalbančiųjų skaičius. Man skauda, kad beveik 800 metų turintis Lietuvos valstybingumas negailestingai aukojamas valstybingumui, kuriam tik 250 metų.

Bet dėl ko skauda valstybės, kuri vadinama Lietuva, „valdžiai“? Lietuvos valdžiai skauda dėl to, kad kai kurios valstybės metė iššūkį vienpolei pasaulio tvarkai. Tai pasaulio tvarkai, kurioje lietuvių tauta yra viena sparčiausiai nykstančių tautų. Negana to – neoliberalus kompradoriškas Lietuvos režimas yra vienas rusofobiškiausių režimų pasaulyje.

Neoliberalus kompradoriškas Lietuvos režimas Rusiją vadina pagrindiniu savo priešu. Antrasis priešas – kita Lietuvos kaimynė Baltarusija, su kuria lietuviai toje pačioje valstybėje (Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) gyveno apie 500 metų. Galiausiai, trečias pagrindinis priešas – Kinija, gyvuojanti kelis tūkstančius metų, kuri šiandien kartu su Rusija meta iššūkį vienpolei pasaulio tvarkai ir JAV hegemonijai. Ir, žinoma, Lietuvoje yra vidinių neoliberalaus kompradoriško režimo priešų. Tai jo kritikai, kuriuos režimas vadina vatnikais, kremlinais, putinistais ir pan.

Čia norėčiau prisiminti vieną prieš šimtą metų parašytą tekstą. Jo autorius – lietuvių filosofas, baigęs Maskvos ir Freiburgo universitetus (pastarajame apgynė Vladimiro Solovjovo filosofijai skirtą disertaciją), Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, vėliau jo rektorius, Stasys Šalkauskis (1886–1941). 1919 m. buvo išleista Šalkauskio knyga „Dviejų pasaulių takoskyroje“, kurios pagrindinė mintis yra tokia: „Norėdama gyvuoti ir klestėti lietuvių tauta privalo savo politikoje ir civilizacijoje išlaikyti pusiausvyrą tarp Rytų ir Vakarų, o istorija rodo, kad ji sugebėdavo įveikti savo padėties sunkumus tokiu mastu, kiek būdavo įvykdoma ši sąlyga.“

Kodėl Lietuvos žmonės yra tokie pasyvūs antinacionalinio globalistinio režimo atžvilgiu? Mano atsakymas – o rusų žmonės ar daug metų nebuvo pasyvūs? Juk ir dabar Rusijos visuomenėje tiek daug kalbama apie išdavikus.

Mano atsakymas paprastas. Gilus istorijos supratimas – tai ne tik tautų santykiai.

Gilus istorijos supratimas yra METAFIZINIS KRYŽIUS.

KRYŽIUS, kuriame susikerta dvi valios – Dievo ir Žmogaus.

Žmogus gali bendradarbiauti su Dievu arba Jam priešintis.

Nes Dievas davė žmogui laisvos valios dovaną.

Mes – visos Žemės žmonės – priešinamės žmonėms, norintiems sunaikinti šį KRYŽIŲ.

Nes jei nebus KRYŽIAUS, nebus nei tautų, nei vyrų, nei moterų.

Nebus nei Lietuvos, nei Rusijos, nei Kinijos, nei Brazilijos. Nebus jokios kitos tautos ar valstybės.

Tuomet bus tik Antžmogiai ir tiesiog žmonės.

Kažkas pasakys apie KRYŽIŲ – tai kančia. Taip. Bet be kančios nėra gyvenimo šiame pasaulyje. Žmonės, kurie nori atimti iš tavęs KRYŽIŲ, nori atimti iš tavęs GYVENIMĄ.

Ir dar šiek tiek apie Lietuvą, Rusiją ir JAV. Sentimentalumas. Bet, galbūt, ne tik.

Kai 1776 metais JAV paskelbė savo nepriklausomybę, Lietuvos valstybingumui jau buvo daugiau nei pusė tūkstančio metų.

Kai 1620 metais pirmieji britų naujakuriai laivu "Mayflower" pasiekė Šiaurės Amerikos krantus, Lietuva jau daugiau nei trisdešimt metų gyveno pagal Trečiąjį Lietuvos Statutą, o nuo Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimo buvo praėję apie devyniasdešimt metų.

Kai 1493 m. Kristupas Kolumbas atrado Naująjį pasaulį, Senajame pasaulyje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Maskvos Didžioji Kunigaikštystė aiškinosi santykius Okos aukštupyje.

Kai XIII amžiaus viduryje susikūrė Lietuvos valstybė, vargu ar Senajame pasaulyje buvo daug įtarusių apie Naujojo pasaulio egzistavimą.

Pasakodami apie šventojo Brunono mirtį, vokiečių Kvedlinburgo analai (1009 m.) rašo, kad jis žuvo Rusijos ir Lietuvos pasienyje.

Jungtinės Amerikos Valstijos tūkstantmetėje Lietuvos istorijoje buvo aktyvus veiksnys tik pastaruosius tris dešimtmečius. Rusija – skirtingomis istorinėmis savo valstybingumo formomis – kaip ir Vokietija bei Lenkija, visada buvo toks veiksnys. Taip bus ir toliau po to, kai JAV aktyvumas šiame Europos regione sumažės. O tai anksčiau ar vėliau neišvengiamai atsitiks.

Daug lietuvių yra Rusijos pusėje, nes supranta, kad jei bus taip, kaip buvo pastaruosius 32 metus, iš Lietuvos nieko neliks.

Mieli draugai!

Istorija nesibaigė, kaip 1989 metais paskelbė vienas Vakarų mąstytojas su japoniška pavarde. Istorija tęsiasi. Ir mes turime būti jos dalyviais. Žmonių, tautų ir Dievo dialogo dalyviais.