Lietuva ir užsienis per savaitę

Konservatorius A. Anušauskas (dešinėje). Nuotr. arvydasanusauskas.lt

Mafija Seime ir Lietuvos siekis sutaikyti Izraelį su Palestina. Parabelis Vokietijos kanclerei ir Kataro grasinimai Rusijai. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Be komentarų. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas apie Seimo narį konservatorių Arvydą Anušauską: „Atsakingai teigiu, kad ponas Arvydas Anušauskas yra vienas iš tų organizuotos nusikalstamos grupuotės narių, kuris jau keletą metų kuria, organizuoja ir vykdo prieš Druskininkų savivaldybę ir konkrečiai prieš mane mafijinės infrastruktūros puolimus. Jis neturi nei gėdos, nei sąžinės, nei sarmatos“.

Pirmoje vietoje Konstitucinio Teismo sprendimas, aiškinantis, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka prieštarauja Konstitucijai. Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė I. Šiaulienė šiame kontekste pareiškė: „Peržiūrėjimas apygardų yra neišvengiamas po Konstitucinio Teismo sprendimo, dėl šito diskusijų nekilo. Mūsų frakcija sesijos pradžioje susipažino su abiem variantais (apygardų ribų projektų), ir dar tuomet kilo nuomonė, jei neišvengiama reforma, tiesiog keisti ir sistemą, eiti kaip ir kitose Europos valstybėse, ir mūsų kaimynuose, estų arba latvių, būtų proporcinė rinkimų sistema, o mes dabar turime pusę Seimo taip rinktą, pusę – kitaip“. Vienmandačių apygardų panaikinimas bus tik į naudą partijoms, kurios tokiu būdu galės įtvirtinti savo diktatą politinėje sistemoje nepriklausomų kandidatų sąskaita. Ir kaip joms tai anksčiau į galvą neatėjo? Turbūt, artėjantys Seimo rinkimai protą praskaidrino.

Antroje vietoje blaivios Seimo Pirmininkės L. Graužinienės mintys. Iš karto dvi. Pirma, anot parlamento vadovės, Lietuvai nėra privaloma įgyvendinti pabėgėlių kvotos, pagal kurią šalis įsipareigojo per dvejus metus priimti apie 1105 migrantus. Tuo pat metu vyriausybės taktiką informacinėmis kampanijomis paskatinti juos atvykti į mūsų šalį ji pavadino neadekvačiu kalbėjimu  Toliau dar geriau. „Jeigu Seimas matys, kad deficitas per didelis, (...) mažinsime atskiras programas. Na, pavyzdžiui, dabar didžiulis ginčas yra, kokią karinę techniką pirkti, ir dabar jau nebeaišku, ar ten skaidrūs procesai vyksta, – pažymėjo L. Graužinienė ir pridūrė. – Tai gal iš tiesų per daug pinigų duodame, kad nemoka nupirkti?“. Va čia tai drąsu – į šventą dalyką pasikėsino Putino grėsmės akivaizdoje. Taip ir apkaltos galima sulaukti už Tėvynės išdavystę.

Trečioje vietoje naujas Lietuvos perlas užsienio politikos srityje. D. Grybauskaitė pasiūlė Palestinos vadovui M. Abbasui tarpininkauti taikos derybose tarp Izraelio ir Palestinos. URM vadovas L. Linkevičius pritaria: „Vis dėlto, mes esame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariai, vieni iš 15-os, ir turime labai didelę atsakomybę visais klausimais diskutuojant ir, aišku, Artimųjų Rytų klausimais taip pat“. Politologas E. Račius, vertindamas šią iniciatyvą, buvo švelnus, teigdamas, jog Lietuva, bent jau palestiniečių akimis, nėra ta galima tarpininkė ar partnerė. Jeigu tiesiai šviesiai, tai tokios prezidentūros ir URM kalbos tiesiog juokingos. Pasaulis per tiek laiko nesugebėjo padėti, o mes sugebėsime, nes turime „didžiulę patirtį“ šiame reikale. Na o kai šią problemą išspręsime, matyt, varysime kariauti su „Islamo valstybe“ į Iraką ir Siriją, nes amerikiečiai ir rusai be mūsų ryškiai nesusitvarko.

Užsienis


Kadangi visų dėmesio centre šiandien pagrinde yra Sirija, pirmoje vietoje kelios įdomios naujienos apie ją. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Saudo Arabija lygtais siūlė Putinui 300 mlrd. žalių popieriukų už paramos Assadui nutraukimą  Šiame kontekste pažymėtini keli dalykai. Pirma, kažkaip mažai. Antra, Sirijos prezidento vizitas į Maskvą patvirtino, kad Kremlius neketina jo išduoti. Trečia, Rijadui jau atėjo metas galvoti ne apie pinigų dalijimą, o apie jų taupymą. Naftos kainos nekyla, ir, kaip paskaičiavo TVF, po penkių metų Saudo Arabijos atsargos išseks. Na ir pabaigai anekdotas. Kataro užsienio reikalų ministras pareiškė: „Mes su mūsų draugais Saudo Arabijoje ir Turkijoje neatmetame jokio Sirijos tautos gynybos varianto. Jeigu sirų gynybai nuo režimo žiaurumo reikalingas karinis variantas – taip“. Ir čia sako tie, kurie ir padegė Siriją. O juokinga, nes kariai iš šių valstybių niekiniai – net Jemeno sutvarkyti negali. Išskyrus, žinoma, Turkiją. Bet jai dabar pradėti didelį karą visai neprasminga, turint omenyje vien vidines problemas. Trumpai sakant, šunys loja, o Putino karavanas eina.

Antroje vietoje staigus Vokietijos sprendimas paspartinti Turkijos įstojimą į ES. Berlynas pasiruošęs pritarti, jog būtų atidarytas stojimo į Europos Sąjungą proceso 17-asis skyrius, susijęs su ekonomikos ir valiutos reikalais, taip pat svarsto galimybes dėl kai kurių kitų skyrių, kurių iš viso yra 35, atidarymo. Tai, žinoma, reikėtų vertinti pabėgėlių krizės kontekste. Europai būtina kažkaip sustabdyti jų srautą, ir geriausia būtų, kad migrantai liktų Turkijoje. Štai ir pinigėlių Ankarai pažadėjo, kas primena sceną iš filmo „12 kėdžių“, kai Benderis siūlo vienam veikėjui (tikras Europos simbolis) gelbėti rusiškos demokratijos tėvą parabeliu, o tas tikisi prisidėti finansiškai. Pažadas padėti įstoti į ES iš tos pačios serijos – dabar visko prižadės, tik pabėgėlius stabdykite.

Trečioje vietoje Pietų Osetijos prezidento Leonido Tibilovo pareiškimas, kad reikia surengti referendumą dėl respublikos stojimo į Rusijos Federaciją, apie ką osetinai, anot jo, jau seniai svajoja. Vargu ar šie žodžiai galėjo būti ištarti be Maskvos palaiminimo, tuo labiau, kad ištarti jie buvo ne kam kitam, o V. Surkovui. Išeina, kad Kremlius nusprendė prijungti viską, kas įmanoma. Suprantama. Tačiau dabar tikrai ne pats geriausias laikas tai daryti. Santykiai su Europa tik pradėjo gerėti, o į Pietų Osetijos prijungimą ji turėtų reaguoti neigiamai. Ir vėl viskas iš naujo. Kita vertus, gali apsiriboti dideliu susirūpinimu – Krymo aneksiją juk faktiškai prarijo. Tad manytina, kad Maskva eilinį kartą zonduoja dirvą, ir jei matys, kad triukšmo nebus, gali imtis plano įgyvendinimo.