Lietuva ir užsienis per savaitę

Moteris su akiniais nuo saulės. Nuotr. twimg.com

Lietuvos pažeminimas R. Pakso byloje ir nauja sutartis su „Gazpromu“. V. Putino spaudos konferencija ir šou Ukrainoje. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje be konkurencijos liūdna Rolando Pakso istorija. Dėl Seimo sprendimo jis vėl negalės dalyvauti parlamento ir prezidento rinkimuose. Pagrindinė to kaltininkė, atrodo, yra „Darbo partija“, kurios pirmininkas V. Mazuronis, pasak premjero, liepė daliai partiečių sužlugdyti balsavimą. Kiek jo poelgyje yra politinio apskaičiavimo (konkurento su panašiu elektoratu susilpninimas), o kiek asmeninio keršto, neaišku. Kaip ten bebūtų, svarbesnis yra valstybės įvaizdžio klausimas. Tiesiog graudu, kad suasmeninta politinė konjunktūra daro gėdą visai šaliai. Kaip pažymėjo teisingumo ministras socialdemokratas J. Bernatonis: „Aš bijau, kad po šio Seimo sprendimo gali Europos Taryba imtis tam tikrų sankcijų, kokios tai sankcijos bus, ar tam tikros baudos, finansinis mokėjimas, ar kokių nors mūsų galimybių tarptautinėse institucijose stabdymas, sunku pasakyti. Tačiau vienaip ar kitaip Lietuvos įvaizdžiui šis balsavimas Seime labai pakenkė“. Tačiau, jeigu A. Butkevičius žinojo apie V. Mazuronio planus, kodėl nieko nepadarė, kad balsavimas tiesiog neįvyktų – gal socdemams irgi buvo naudinga tai, kas įvyko? „Aš manau, kad buvo pademonstruota žema politinė branda, žema politinė kultūra, ir buvo pasielgta labai neatsakingai,“ – pasakė ministras pirmininkas. Gera valdančiosios daugumos charakteristika.

Antroje vietoje eiliniai Lietuvos energetinio saugumo vingiai. Tiek pastangų įdėjome, kad išsivaduotume iš piktybinio „Gazpromo“ gniaužtų. O dabar A. Butkevičius sako: „Lietuvos sutartis baigiasi 2015 metais, bet mes turime sutartyje tokią sąlygą, kad jeigu pagal take-or-pay („imk arba mokėk“) neišnaudojame dujų kiekio, tai mes galime jį išnaudoti kitais metais. Tai pagal mūsų paskaičiavimus, mes turėtume pakakti dujų 2016 metais, gal net 2017 metų pirmajame ketvirtyje. O dėl kontraktų būtinumo – aš manau, kad kontraktas yra reikalingas, vadovaujantis principu, kad kuo daugiau bus, tuo bus, aš manau, didesnė konkurencija ir įtakos konkurencingą dujų pirkimo kainą, tuo kaina bus mažesnė“. Matyt, aiškėja, kad „Nepriklausomybė“ kainuoja per daug, ir jos brangi produkcija niekam nereikalinga. Atvirai pripažinti negalima, o daryti kažką reikia, nes tokios istorijos kaip su „Vilniaus energija“ populiarumo valdžiai neprideda. Galiausiai, turbūt, pirksime ir brangias terminalo dujas, kad jis „nepaskęstų“, ir pigesnes rusiškas, kad vartotojai netriukšmautų. Tuo metu Europos Parlamentas (EP) patvirtino ES energetikos sąjungos gaires. Svarbią vietą joje užima elektros klausimas. „Visiškai veikianti energijos vidaus rinka nebus baigta kurti, kol bus valstybių narių, kurių elektros sistemos priklauso nuo trečiosios šalies operatoriaus“, todėl „svarbu ir reikia iki 2025 m. užtikrinti sinchronišką Baltijos šalių veikimą kontinentinės Europos tinkluose“, pažymi EP. O Lietuvos europarlamentaras Z. Balčytis paaiškina: „Prie pat Lietuvos Baltarusija stato savo atominę elektrinę. Ar NORDBALT (Lietuvos-Švedijos elektros jungtis) ir LITPOL LINK (Lietuvos-Lenkijos elektros jungtis), į kurias investuotos ES ir valstybių narių lėšos, ateityje netaps dar vienu keliu elektros importui iš Rusijos ar Baltarusijos statomų atominių elektrinių ir dar labiau nedidins priklausomybę jau nuo elektros iš Rytų? Nors Lietuva teigia, kad nestiprins elektros jungties su Baltarusija (taigi neatidarys vartų baltarusiškai-rusiškai elektros energijai tekėti į Vakarus), akivaizdu, kad Lietuva anksčiau ar vėliau pajus didelį ES lobistų spaudimą tai padaryti. Ir vėl žaisime pagal Baltarusijos (o tiksliau – Rusijos) taisykles?“.

Trečioje vietoje trys naujienos. Pirma, Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pareiškė esantys sunerimę dėl Briuselio pozityvių signalų Maskvai (turimas omenyje Europos Komisijos pirmininko J. C. Junckerio laiškas Putinui), sakydami, kad šiuo metu nemato perspektyvų glaudesniems ES prekybiniams ryšiams su Rusija ir jos vadovaujama Eurazijos ekonomine sąjunga. „Esame nustebę ir susirūpinę dėl Rusijos Federacijai neseniai nusiųstų signalų, kurie pateikia pernelyg optimistinę perspektyvą ir siunčia pozityvią žinią be jokios nuorodos į sąlygas“, – teigiama ministrų laiške ES užsienio politikos vadovei F. Mogherini ir aiškinama, jog bloko santykius su Maskva lems Rusijos vidaus ir užsienio politika, kuri „kol kas nerodo būtinų permainų ženklų“. Juokingiausia šiuo atveju net ne tai, kad Vilnius ir Varšuva bando nurodinėti Briuseliui, ką daryti, o tai, kad, pavyzdžiui, Lietuva, pasisakydama prieš „Šiaurės srautą 2“, pati, kaip pažymėjo premjeras, galvoja apie kontrakto su „Gazpromu“ pratęsimą. Antra naujiena – prezidentė pasiūlė Seimui naują kandidatą į generalinius prokurorus, kuris net L. Graužinienei patinka. Įdomu, kodėl D. Grybauskaitė „nusileido ant žemės“ šiuo klausimu – gal suprato, kad amžinai tyčiotis iš Seimo neįmanoma, ir šį kartą geriau atsitraukti? Na ir trečia naujiena susijusi su skandalu Lietuvos futbole. FNTT pareigūnai krečia futbolo federacijos ir jos vadovo J. Kvedaro namus, o Lietuva tuo metu FIFA rinktinių reitinge nusileidžia net Sirijai. Kaip gyvename, taip ir žaidžiame.

Užsienis

Pirmoje vietoje šou Ukrainoje. Jame Avakovas ir Jaceniukas prieš Saakašvilį. Šios trijulės „europietiškai kultūringo“ ginčo video muša populiarumo rekordus internete.



O jeigu rimtai, tai konfliktas kilo beveik iš karto po Bideno vizito. Gal sutapimas, o gal ir ne. Įdomu, kad Poroshenka iš esmės stojo Saakašvilio, kuris pastaruoju metu labai įsidrąsino, pusėn. Greičiausiai, Avakovą ir Jaceniuką ruošiamasi paaukoti – turbūt, kai ekonominė situacija šalyje taps visai bloga (beje, TVF pripažino 3 mlrd. dolerių Ukrainos skolą Rusijai suverenia, o reiškia šansų į jos restruktūrizaciją beveik nėra, jau nekalbant apie tai, jog nuo 2016 m. pradžios Putinas panaikino kaimynei laisvos prekybos režimą). Ir tada į premjero kėdę gali sėsti aistringas gruzinas. Kitoje fronto pusėje irgi cirkas. Luhansko „Liaudies Respublikoje“ ciniškai (iš karto po vestuvių) nužudytas kazokų karinis vadas Pavelas Driomovas. Jis buvo žinomas kaip nuoseklus šio separatistinio darinio vadovo I. Plotnickio, kuris, turėdamas „stogą“ Maskvoje, užsiima įvairiais nešvariais darbeliais (pavyzdžiui, nelegali prekyba anglimi su Ukraina), kritikas. Todėl galima neabejoti, kad Driomovą kaip ir brigados „Prizrak“ vadą A. Mozgovojų nužudė būtent tas „stogas“, o visai ne ukrainiečiai, kaip bandoma aiškinti Rusijos televizijoje (arba apie tai iš viso nekalbama, nes kažkaip nepatogu). Šiame kontekste tiesiog juokingos yra Kijevo kalbos apie europeizaciją, o separatistų – apie fašistinę chuntą ir tikrą „liaudišką“ valdžią jų (o tiksliau Rusijos) kontroliuojamoje teritorijoje. Tragiškas Ukrainos šou tęsiasi. Gera žinia Kijevui nebent ta, kad Europos Komisija nusprendė, jog Ukraina tenkina bevizio režimo sąlygas (kas turėtų baisiai sunervinti Rusijos propagandistus), bet iki jo įvedimo dar daug kas gali pasikeisti.

Antroje vietoje mirtina naftinė kova tarp Kremliaus ir arabų (Amerikos). OPEC nusprendė nekeisti gavybos politikos, Iranas ketina didinti pasiūlą, Amerika ruošiasi leisti eksportuoti naftą. Kaip šiame kontekste pažymėjo Rusijos finansų ministras A. Siluanovas, 2016 metais šalies laukia „sunkūs laikai“ – „juodojo aukso“ kaina gali kristi iki 30 dolerių už barelį. „Sberbanko“ vadovas G. Grefas sako, jog šalies bankinis sektorius pasiruošęs 35 doleriams už barelį. Tačiau, kaip bus iš tikrųjų, neaišku. Kita vertus, arabams irgi darosi vis sunkiau tęsti nubrėžtą kursą – Persijos įlankos šalys įveda mokesčius. Situacija primena imtynes, kai tu laužai oponentui ranką, o jis tuo pat metu laužo tau koją. Ir tau, ir jam baisiai skauda, bet niekas nepasiduoda. Sunku suprasti vieną dalyką – kodėl OPEC veikia prieš save. Ir tuomet savaime ateina į galva mintis, kad arba arabai tiesiog kvaili, arba už jų stovi kažkas kitas. Galimai tas, kas nori leisti eksportuoti amerikietišką naftą. Trumpai sakant, statymai beveik pasiekė kritinę ribą, ir 2016 metai gali tapti lemiamais abiems pusėms.

Trečioje vietoje Rusijos prezidento V. Putino spaudos konferencija, kuri visada turi savo pagrindinę frazę. Šį kartą ja tapo pasakymas apie turkus, kurie galimai nusprendė „palaižyti amerikiečiams vieną vietą“ (apskritai Putinas nemato galimybės normalizuoti santykius su dabartine Turkijos vadovybe). Bendrai paėmus, įvykį, kaip pažymėjo ekspertai, charakterizavo aštrūs klausimai ir neatviri atsakymai, pirmiausiai kalbant apie Nemcovo nužudymo tyrimą ir aukščiausios valdžios atstovų ar valdžiai artimų žmonių vaikus. Ekonominė situacijoje šalyje, anot Putino, sunki, bet krizės pikas praeitas. Šitą optimizmą turės patvirtinti ar paneigti jau artimiausi metai. Pagaliau, užsienio politikos srityje įdomiausiai nuskambėjo atsakymas į klausimą apie Rusijos karines pajėgas Ukrainoje: „Mes niekada nesakėme, kad ten nėra žmonių, kurie užsiima ten tam tikrų klausimų, taip pat karinėje sferoje, sprendimu, bet tai nereiškia, kad ten yra Rusijos reguliarios karinės pajėgos. Pajuskite skirtumą“. Dar Putinas pasiūlė Kijevui baigti imituoti Minsko susitarimų vykdymą, o europiečius netiesiogiai apkaltino nesupratimu, kas vyksta. Baigti galima Kremliaus šeimininko pasvarstymu apie pastovią karinę bazę Sirijoje: „Kam mums ten bazė? Jeigu ką nors reikia pasiekti, mes ir taip pasieksime“.