Pasaulio istorija dainuojančiomis revoliucijomis nėra turtinga. Tokiu terminu žymima tik Baltijos valstybių taiki kova, vaduojantis iš TSRS 1988–1991 m., kai demonstracijų, mitingų metu buvo dainuojamos įvairios (daugiausia patriotinės) dainos. Tada Lietuva buvo pavyzdys visam pasauliui, nes nuo jos prasidėjo griūtis dirbtinio darinio, atsiradusio po nesąžiningo valstybių nusavinimo ir padalinimo tarp II Pasaulinį karą laimėjusių šalių.
Šiandieną nauja dainuojančia revoliucija galima būtų pavadinti pasaulio valstybių sukilimą prieš Norvegijos karalystę, prieš jos vykdomą vaikų atėminėjimo iš šeimų politiką, vaikų ir tėvų atskyrimą dėl sveiku protu nesuvokiamų priežasčių – pavyzdžiui, dėl nepakankamo akių kontakto tarp mamos ir kūdikio. Tokia politika ilgą laiką buvo naudojama prieš Norvegijos piliečius, tačiau, pagausėjus šalyje imigrantų, pradėti atiminėti ir kitų valstybių piliečiai. Jų likimai patys tragiškiausi, nes mažyliai atskiriami ne tik nuo savo mamos, tėčio, brolių, seserų, bet ir nuo prigimtinės šeimos kultūros, kalbos. Dar daugiau – jie netenka savos pilietybės, dažniausiai – ir savo vardo bei pavardės, jų buvimo vieta įslaptinama, niekas negali sužinoti su kuo ir kokiomis sąlygomis atimtieji vaikai gyvena.
Ir tokiu metu, kai gilias demokratines tradicijas išlaikiusios, o ir visai neseniai prie Vakarų Europos prisijungusios pokomunistinės valstybės suorganizavo didžiulio masto akciją – prie Norvegijos ambasadų šalių sostinėse ir kituose miestuose taikias demonstracijas, reikalaujančias iš Norvegijos liautis vykdžius šią baisią vaikų grobimo politiką, tokiu metu mūsų, Lietuvos, politikai ir institucijų vadovai kalba apie Norvegiją kaip apie pavyzdinę šalį, kuri vykdo teisingumą ir greitai reaguoja į problemas, iškilusias šeimoje. Žinoma, juk norvegai – gana uždara tauta, nepatikliai žvelgianti į imigrantus, labai greitai reaguoja, pavyzdžiui, paskųsdami kaimynus, o tokio anoniminio skundo šioje teisinėje valstybėje pakanka, kad iš šeimos būtų atimtas vaikas – kelių mėnesių kūdikis, pradinukas ar paauglys.
Štai Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė savaitraščiui „Savaitė“ (2016 m. sausio 14 d.) pasiguodė: „Iš tiesų norvegų vaiko teisių apsaugos modelis ir jų vykdoma veikla Lietuvoje labai nemėgstama ir neretai kritikuojama. Tačiau drąsiai galėtume iš jų pasimokyti neabejingumo. Ne tik tų institucijų, kurios tiesiogiai dirba vaiko teisių apsaugos srityje, bet ir kitų specialistų, kaimynų, net visiškai svetimų žmonių. Matai smurtą, vadinasi reikia informuoti atitinkamas institucijas, nes šeimai reikia pagalbos. Vaikas profilaktiškai nesilanko pas gydytoją, galbūt jam taip pat reikia pagalbos ir t. t. (...) Norvegijoje viskas centralizuota, kartu ir aišku. Ten konkrečios institucijos tariasi, ką konkrečiai dėl vieno ar kito vaiko galima padaryti, ir, žinoma, daro“.
Ekspertai.eu buvo rašę, kad nuo sausio 5 iki 30 dienos visame pasaulyje vyks masinės protesto akcijos, prie kurių Lietuva neketino prisijungti. Tačiau lietuvaičiai, nors ir visiškai atbukę nuo valstybinės žiniasklaidos vykdomos propagandos, pamatė, jog tai ne pavienių Rusijai dirbančių parsidavėlių reikalas. Tai normalus Europos ir kitų pasaulio valstybių sukilimas prieš grubiausiais žmogaus teises pažeidimais lydimą Norvegijos, o taip pat ir kitų šalių antikrikščionišką, antihumanišką, šeimas griaunančią ir vaikų gyvenimus luošinančią prievartinę politiką.
Taigi – lietuviai prisijungs prie protestuojančių valstybių. Lietuviai, bet ne Lietuva. Ne Lietuvos valstybei atstovaujantys vadovai, politikai, tarnautojai. Lietuva nebus šioje dainuojančioje revoliucijoje vedančioji valstybė. Tik kai kurių tėvų, mamų, visuomeninių organizacijų pastangomis ji nebus ir visiška autsaiderė.
Lietuviai turi progą parodyti pasauliui savo poziciją sausio 21 d. 12 val. 15 min. prie Norvegijos ambasados Vilniuje.
Kas ateis, pasisakys už Jonuką Ramošką, Viliuką Vinjė, Gabrielių Bumbulį ir kitas, jau naujas, „Barnevernet“ aukas.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
