Lietuvoje atsirado nepritariančių A. Lukašenkos medžioklei už 11 milijonų, kaimyninės valstybės vadovas sulaukė laiško

Neturiu nei laiko, nei noro rasyti paklodes, kad atsakyti i jusu iskeltas fantazijas. Pakartosiu eilini karta - jus labai naivi. Nereikia tu pavyzdziu is viduramziu, dabar XXI amzius. Kitos problemos, kiti siekia ir, bent jau zmoniu - 10 kartu daugiau. Visiskai neverta lyginti ivairias tautas. Pas rusus yra toks posakis - "kas rusui gerai, tas vokieciui - mirtis". Simtus kartu irodyta, kad tai tiesa. Nesvarbu kiek as buciau prisilietes prie valdzios, ne valdzia formuoja zmogu, o zmogus formuoja valdzia. As visiskai neneigiu kitos, nei "atstovavimo", Valstybes valdymo formos. Nepatinka atstovavimas valdzioje, galite pasirinkti - absoliuti monarchija. Pradziai nepamirskite, kad Lietuva nera Valstybe ir artimiausiu laiku ja netaps, jeigu is vis taps. Jeigu bent 1% padaryti prielaida, kad jusu iskelta teorija Lietuvoje imanoma, pradziai - reikia suformuoti Tauta, duoti tai Tautai gera issilavinima ir ugdyti isprusima, parasyti Konstitucija ir sukurti Valstybe. Tada pabandyti paekperimentuoti.Tai butu visiskai neimanoma, bet kuriant Valstybe, galima sau leisti viena is nesamoniu, nes ka nors kuriant, nesamoniu buna daug. Svarbiausia yra tai, kad tam visam prireiktu keliu simtmeciu, o Lietuva neturi tiek laiko. Paskaitykite komentarus sioje svetaineje, komentarus ivairiuose ziniasklaidos priemonese, youtube kanaluose ir jeigu jums ir tada netaps aisku, tada galiu tik uzjausti.

Mano moteriška intuicija sako, kad jūs esate kažkokiu būdu prisilietęs prie valdžios kažkokioje rolėje, nebūtinai „atstovo“. Todėl jums sunku įsivaizduoti, kad galima ir ne „atstovavimu“ paremtas valstybės ar kitos organizacijos valdymas. Turime reikalą su kognityviniu disonansu. Vienas iš būdų išsivaduoti iš KD yra kelionės, kai pamatai, jog galima ir „kitaip“ gyventi. Japonai Meidži restauracijos laikotarpiu keliavo į Europą ir iš jos tiesiog aklai kopijavo atskirus sprendimus. Kai ką net ne taip suprato ir padarydavo klaidų - pvz., planavo, kad XIX a. pabaigoje bus pasiektas visuotinis aukštasis išsilavinimas. Šiaip ar taip, įveikę kognityvinį disonansą, japonai per dvidešimt metų iš atsilikusios agrarinės šalies tapo viena iš ekonomiškai ir kultūriškai stipriausių valstybių. Iš kitos pusės, šiuolaikinei visuomenei būdingas kognityvinis perteklius (Cognitive Surplus), kai susidaro vis didesnis laisvo laiko ir kūrybinių įgūdžių perteklius, kurį socialinių tinklų dėka galima koordinuoti ir panaudoti socialiai naudingiems tikslams. Tačiau norint kognityvinį perteklių tinkamai sutelkti, FB, Twitteris ar kiti socialiniai tinklai mažiausiai tam tinka. Netinka todėl, kad juose vyksta įtakų karai, jie nepritaikyti protingam problemų sprendimui, o tik akcijų organizavimui ir koordinavimui arba savęs pristatymui, kai naudojamasi aureolės efektu. Be to, sprendžiant bet kokią problemą įprastu būdu, turime reikalą su ribotu racionalumu (Bounded Rationality). Tai reiškia, kad sprendimo priėmimo procese žmogus susiduria su kognityviniais proto apribojimais, laiko ir išteklių trūkumu, todėl žmogaus veiksmai nėra racionalūs, nors gali atrodyti kitaip. Trumpai sakant, nei centralizuotas ar decentralizuotas atstovais ar net specialistais paremtas valdymas, nei socialiniai tinklai netinka problemų sprendimui. Taip daugiau problemų sukuriama nei išsprendžiama. Mano žiniomis, yra tik viena platforma, tinkama sutelktiniam klausimų nagrinėjimui. . Nenoriu jūsų įtikinėti, ateis laikas ir pats pamatysite, kaip tai atrodo. Gal tik pateiksiu vieną pavyzdį, kaip atrodo socialinės technologijos, kurios neleidžia papirkinėti. Taigi. Įsivaizduokite, kad jūs ilgą laiką buvote uždarytas izoliuotroje patalpoje, kurioje šiaip jau pasirūpinta, kad nenbuobodžiautiumėte - video filmai, žaidimai, bet joje nėra jokių laiko matavimo prietaisų. Šiaip ar taip, jums ten nusibosta, nes nėra labai trūksta bendravimo su gyvais žmonėmis. Praėjus daug daug dienų jums pasakoma, kad jūs busite išlaisvintas tuo atveju, jei pasakysite, kokia savaitės diena. Na, jums nėra jokios galimybės tai sužinoti. Bet čia jums metamas išsigelbėjimo ratas. Jūs galite paklausti kolektyvinio intelekto, kokia dabar savaitės diena. Kas tas kolektyvinis intel;ektas, kaip jis veikia? O jis veikia labai paprastai. Visų pirma, kolektyviniame intelekte yra siūlomos nesikartojančios idėjos, kurias kiti vertina, ar jos teisingos, ar ne. Mūsų atveju gali būti pasiūlytos septynios idėjos (tiek savaitė turi dienų). Jei kažkas parašo, kad šiandien šeštadienis, tai visi šią idėją vertins kaip neteisingą. Kodėl? Ne todėl, kad visi žino, kad šiandien yra ketvirtadienis, bet todėl, kad žino, jog dauguma ją vertins kaip neteisingą idėją. Kodėl nenori niekas vertinti kitaip, nei vertina dauguma? Todėl, kad nesutapimas su daugumos vertinimu jums duos neigiamus balus. OO vertinimas taip, kaip vertna dauguma (greičiausiai, dauguma sutiks, kad šiandien yra ketvirtadienis) jums duos daugiausiai balų. Dabar įsivaizduokite, kad kažkas nori, kad jūs nepasakytumėte, kokia diena ir pasiliktumėte izoliacijoje. Jei balsuotojų yra 3 milijonai, tai bent jau pusę balsuojančių reikėtų papirkti. Daug šansų, kad tarp jų atsiras išdavikai, kurie priduos papirkinėtoją. Todėl papirkimas praktiškai neįmanomas ir KI jums pasakys, kad šiandien ketvirtadienios. Kitaip sakant ras geriausią sprendimą.

iš kur tas fanatizmas dėl to “tiesioginio valdymo“ “privalumų“ ?? - aš jau išsakiau n motyvų, apie tai, , kad tai yra visiškai abstrakti fix idea ir dviračio išradinėjimas :) - tačiau, žiūriu, nėra nė menkiausio gebėjimo ar noro įsiklausyti, susimąstyti..., - o papirkti visada buvo ir bus įmanoma :))) - klausimas tik kainoje ir formoje :) - ir dar viena aksioma : nupirkimo rizika tiesiogiai proporcinga valdymo modelio liberalumui :)) - tamsta siūlai kone liberaliausią , neminint anarchijos :))))

Visu pirma - rinkimai nera sprendimas, tai emociju isreiskimas. Antra - nereikia lyginti vienkartini veiksma ir kruopstu darba valdant Valstybe (Lietuvai tai negresia). Seip, jusu komentaras labai naivus, ypac apie technologiju apsauga nuo papirkimu, kad sudetinga net komentuoti. Jus pernelyg geros nuomones apie Visuomene, o ji pernelyg mazai isprususi ir stipriai itakojama jausmu. Pernelyg daug visko sukista i viena kruva ir kad negaisti tusciai laiko, pasakysiu - niekada nesutikciau priimti toki modeli, nes Valstybes valdymas, tai nera "bendras susirinkimas kolukyje".

Juk „atstovų“ rinkimas irgi yra visuomenės sprendimų priėmimas, bet chaosas gi nekyla? Arba referendumas. Tad turime bent du pavyzdžius, kai net svarbių sprendimų priėmimas nesukelia chaoso. Chaosas gali kilti nebent tada, jei išrenkami ne tie „atstovai“. Tiesą pasakius, ne tie išrenkami visada, bet net dėl to chaosas nekyla. Atsisakius „atstovų“, sprendimų priėmimo procedūrą galima žymiai labiau supaprastinti, dalyvavimas būtų neprivalomas, neišeinant iš namų ir t.t.. Be to, yra technologiojos, kai papirkinėjimas paprasčiausiai neapsimo, nes papirkti neįmanoma. Taip pat teisės aktų pasiūlymus rengtų ne mėgėjai, bet specialistai, o visuomenė tik pasisakytų už vieną ar kitą variantą. Būtų numatomos priimtų teisės aktų pasekmės, kai primamas vienos ar kitoks sprendimas. Konstituciją galima keisti, kaip jau esu sakiusi, paliekant vieną sakinį. Visa kita eina į įstatymus, o ir tie apjungiami. Tobuli įstatymai yra tie, kuriuos priima visuomenė, o ne „atstovai“. Jei visuomenė pati nustato teisės normas, nereikalinga nei personalinė atsakomybė, nei atstatytdinimas. Demokratijoje valdžios atstovų atstatydinimas neįmanomas, pamirškime tai. Jei atstovas išrinktas, jis tampa nepakaltinamas. Mano išv ada: aš nieko prieš svajones, bet jos turi būti pagrįstos. Kitaip pateksime į užburtą ratą.

Nesutiksiu su tamsta. Visuomene pati, negali nieko. Jeigu Visuomenei butu leista priimineti sprendimus, kiltu chaosas, o galimai ir susinaikinimas. Atstovai reikalingi, bet butina pakeisti Konstitucija, sukurti tobula istatymine baze ir priimti personalines atsakomybes istatyma ir valdzios atstovu atstatydinimo procedura.

Ko reikėtų Lukašenkos paprašyti, tai kad kalbėdami apie mūsų šalį, sakytų ne „Lietuva“, bet „Lietuvos valdžia“. Visiems juk aišku, kad tai visiškai skirtingi dalykai. Daugelis dalykų, ką daro valdžia, Lietuvai, t.y. Lietuvos visuomenei, sunku suprasti. Bet tokia ta demokratija — politikais save vadinantys žmonės, už mokesčių mokėtojų pinigus pasitelkę reikalingus specialistus, gražiai pašneka, ir štai jie vėl valdžioje. Aišku, Baltarusijoje situacija panašiai, tik kiek modifikuota. Vienok toks prašymas ir parodytas supratimas iš jų pusės būtų pirmasis žingsnis į gerą kaimynystę. O aš tikiuosi, kad atgyvenusi demokratija, kai renkami „atstovai“, neužilgo nugaiš. Visuomenė turi ir gali pati priiminėti sprendimus pati, „atstovų“ institutas visiškai nereikalingas.

Nepriestarauciau pabandyti, bet tai, padarysiu prielaida, yra neimanoma. Objektyviai - Lietuvoje nera susiformavusi Tauta.