Vilniaus apygardos teismas savo rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtino, kad Lietuvoje piliečiai patys neturi jokios teisės ginti viešojo intereso.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei ekspertai.eu yra uždavę vieną paprastą klausimą: ką daryti eiliniam Lietuvos piliečiui, kai visi jam prieinami teisiniai būdai rasti teisybę jau išnaudoti? Kokių veiksmų patartumėte jam imtis?
Prezidentė kategoriškai atmetė bet kokią galimybę imtis smurto.
„Kiekvienas Lietuvos pilietis teisybės turi ieškoti tik teisiniais, Konstitucijos ir įstatymų numatytais būdais", - trumpai ir aiškiai tąkart atsakė šalies vadovė.
Šis atsakymas paskatino nenuleisti rankų ir būtent tik teisinėmis priemonėmis siekti tikslo.
Norėdami įgyvendinti Prezidentės žodžius, ekspertai.eu surinkę medžiagą kreipėsi į teismus dėl vieno konkretaus projekto, per kurį neteisėtai iš valstybės buvo nugvelbta simbolinė 415 tūkst. litų suma. Buvo siekiama teisinėmis priemonėmis šiuos pinigus tiesiog gražinti į taip skurdų šalies biudžetą.
Apylinkės teismas atmetė ieškinį, maloniai paaiškindamas, kad jis neteismingas ir nukreipė į Apygardos teismą.
Vilniaus apygardos teismas maloniai paprašė krūvos papildomų dokumentų („popierių“), o juos gavęs galiausiai atmetė piliečių ieškinį paaiškindamas, kad „LR Viešųjų įstaigų įstatymas nenumato teisės viešajai įstaigai pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti“.
Kaip sakoma su teismais nepasiginčysi, prieš įstatymus, būdamas eiliniu piliečiu, nepapūsi.
Norint, kad tokia elementari ir gyvybiškai reikalinga teisė piliečiams atsirastų, reikia, kad Seimo nariai truputį padirbėtų ir tokį įstatymą priimtų.
Toks įstatymas, ypač kol prokuratūra atvirai ir tampriai bendradarbiauja su nusikalstamu pasauliu, labai skatintų visuomenę pačiai, teismų pagalba gintis nuo ją nebaudžiamai apiplėšinėjančių individų.
Tačiau, žinia, patys Seimo nariai tokioms smulkmenoms dažnai neturi laiko, nes užsiėmę svarbesniais dalykais. Ypač šiuo metu, kai pirmame valstybės gyvenimo plane vyksta (ir dar labai ilgai vyks) diskusijos apie vieno Seimo nario moralę, kitas dvasines vertybes ar valdininkų komandiruotes į egzotiškas šalis.
Todėl prašome Prezidentės inicijuoti Viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymą ir pateikti jį Seimui.
Kuo greičiau toks reikalingas įstatymas bus priimtas, tuo greičiau valstybė po truputėlį turės galimybę susigrąžinti iš jos neteisėtai pasisavintus pinigus, kurių, kaip visi gerai supranta, yra su kaupu.
Toks įstatymas, ypač kol prokuratūra atvirai ir tampriai bendradarbiauja su nusikalstamu pasauliu, labai skatintų visuomenę pačiai, teismų pagalba gintis nuo ją nebaudžiamai apiplėšinėjančių individų.
Pridedame šio įstatymo projektą, kuris jau prieš penkerius metus jau buvo teiktas. Jį dar reikia kiek patobulinti, tačiau manome, kad Prezidentės patarėjų ir teisininkų komandai, jei reikia pasitelkus visuomenininkus ir kitus suinteresuotus asmenis, tai nesukels jokių didesnių sunkumų.
Ir Prezidentės raginimas nesiimti smurto ir „tik teisiniais, Konstitucijos ir įstatymų numatytais būdais ieškoti teisybės“ įgaus naujo ir realaus svorio.
Įstatymo projektas:
VIEŠOJO INTERESO GYNIMO CIVILINIAME IR ADMINISTRACINIAME PROCESE
ĮSTATYMAS
2011 m. d. Nr.
Vilnius1 straipsnis. Įstatymo paskirtis1. Šis įstatymas reglamentuoja prokurorų, valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ir juridinių asmenų veiklą inicijuojant civilinių ir administracinių bylų viešajam interesui ginti iškėlimą ir vedimą, prokurorų, valstybės ir savivaldybių institucijų vykdomo viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procesuose koordinavimą, viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procesuose veiksmų finansavimą, taip pat teismo procesinių veiksmų gavus ieškinį, skundą ar pareiškimą viešajam interesui ginti ypatumus.
2. Viešojo intereso gynimas šio įstatymo tikslais reiškia šio įstatymo 3 ir 4 straipsnyje nurodytų subjektų veiksmus inicijuojant civilinių ir administracinių bylų iškėlimą ir vedant šias bylas, kai į teismą kreipiamasi siekiant pašalinti teisės pažeidimus ar užkirsti jiems kelią ir ginant tai, kas objektyviai yra vertinga, reikšminga ir naudinga visuomenei.
2 straipsnis. Viešojo intereso gynimo principai
Viešojo intereso gynimas šio įstatymo nustatyta tvarka vykdomas vadovaujantis tokiais principais:
1) įstatymų viršenybės;
2) objektyviai svarbių, reikšmingų bei naudingų visuomenei vertybių apsaugos ir gynimo nuo teisės pažeidimų;
3) viešojo intereso gynimo priemonių proporcingumo ginamoms vertybėms;
4) draudimo nesąžiningai inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūras bei draudimo piktnaudžiauti materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis;
5) prokurorų, valstybės ir savivaldybių institucijų vykdomos viešojo intereso gynimo veiklos nešališkumo, efektyvumo ir tinkamo koordinavimo;
6) kooperacijos - tinkamo tarnybinio bendradarbiavimo bei bendradarbiavimo su pareiškėjais – asmenimis, kurie patenka į ginamų asmenų ratą;
7) viešo paskelbimo apie viešojo intereso gynimo bylų tais atvejais, kai siekiama apginti neapibrėžto asmenų skaičiaus interesus, nagrinėjimą;
8) valstybės paramos viešojo intereso gynimo visuomeninėms iniciatyvoms.
3 straipsnis. Prokurorų, valstybės ir savivaldybių institucijų vykdomas viešojo intereso gynimas ir šios veiklos koordinavimas
1. Prokurorai, valstybės ir savivaldybių institucijos, kurioms įstatymai suteikia kompetenciją kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, privalo imtis priemonių vykdyti viešojo intereso pažeidimų stebėseną ir imtis priemonių ginti viešąjį interesą, paaiškėjus apie jo pažeidimus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos negali atsisakyti tenkinti fizinio ar juridinio asmens prašymą ginti viešąjį interesą ir negali pasiūlyti jam kreiptis į teismą pačiam turėdama pagrindą manyti, jog yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucija neturi kompetencijos kreiptis į teismą pati, ji privalo perduoti prašymą ginti viešąjį interesą kitai kompetentingai institucijai, o jeigu tokios institucijos nėra - prokurorui. Prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad pažeistas viešasis interesas, turi teisę pavesti turinčiai įgaliojimus ginti viešąjį interesą institucijai prokuroro nustatytais terminais atlikti tyrimą ir ginti viešąjį interesą. Jeigu turinti įgaliojimus ginti viešąjį interesą institucija nesiima priemonių jį ginti, viešąjį interesą gina prokuroras, kai turi pagrindą manyti, jog viešasis interesas yra pažeistas.
3. Siekiant užtikrinti geresnį prokurorų, valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos ginant viešąjį interesą koordinavimą, prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaroma Viešojo intereso gynimo koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba). Koordinavimo taryba yra patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kurios sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kurią techniškai aptarnauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Koordinavimo taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais nuostatais.
4. Į Koordinavimo tarybą deleguojami Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Audito ir Žmogaus teisių komitetų, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kitų institucijų bei organizacijų, kurių veikla susijusi su viešojo intereso gynimu, atstovai.
5. Koordinavimo taryba:
1) vykdo viešojo intereso gynimo stebėseną nacionaliniu mastu, analizuoja prokurorų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų vykdomą viešojo intereso gynimo veiklą ir teikia pasiūlymus dėl valstybės politikos gerinant šią veiklą krypčių;
2) teikia pasiūlymus ir išvadas dėl viešojo intereso gynimo veiklos priemonių planų;
3) gauna ir nagrinėja prokurorų, valstybės ir savivaldybių institucijų, ginančių viešąjį interesą informaciją ir teikia išvadas dėl šios informacijos, pasiūlymus dėl atskirų institucijų veiklos gerinimo;
4) teikia išvadas ir pasiūlymus dėl viešojo intereso gynimo veiklos finansavimo iš valstybės biudžeto, prokuratūros ir atskirų valstybės bei savivaldybių institucijų biudžetinio finansavimo, taip pat dėl atskirų viešojo intereso gynimo priemonių biudžetinio finansavimo;
5) teikia pasiūlymus dėl šio įstatymo keitimo, teisės aktų, įgyvendinančių šį įstatymą, ir kitų teisės aktų, susijusių su viešojo intereso gynimu, priėmimo ir keitimo.
6. Koordinavimo taryba nesprendžia dėl viešojo intereso gynimo veiksmų atskirose bylose ir jokiomis priemonėmis bei būdais negali įtakoti prokurorų, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat teismų procesinių veiksmų ir sprendimų šiose bylose.
7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka Koordinavimo tarybai teikia informaciją apie jų vykdomą viešojo intereso gynimo veiklą.
8. Siekiant sudaryti sąlygas efektyviau ginti viešąjį interesą bei vykdyti viešojo intereso gynimo veiklos stebėseną, kuriama viešojo intereso gynimo informacinė sistema. Viešojo intereso gynimo informacinės sistemos nuostatuose nurodyta tvarka prokurorai, valstybės ir savivaldybių institucijos teikia bei tvarko šioje informacinėje sistemoje kaupiamus duomenis dėl viešojo intereso gynimo. Viešojo intereso gynimo informacinės sistemos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Šios informacinės sistemos valdytojas ir centrinis tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
4 straipsnis. Fizinių ir juridinių asmenų veiksmai ginant viešąjį interesą
1. Suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis su ieškiniu, skundu ar pareiškimu į bendrosios kompetencijos ar administracinį teismą gindami viešąjį interesą vartotojų teisių gynimo, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo, kultūros paveldo apsaugos, asmens duomenų teisinės apsaugos ir kitose įstatymų nustatytose srityse. Suinteresuotais asmenimis pripažįstami tokie fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems daro įtaką arba gali daryti įtaką viešojo intereso pažeidimas. Suinteresuotais asmenimis taip pat laikomi viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose yra numatytas suinteresuotų asmenų teisių bei teisėtų interesų gynimas atitinkamose srityse.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė remia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo intereso gynimo veiklą. Lėšos vykdyti šioje dalyje nurodytą paramą numatomos šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytoje specialiojoje programoje. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais valstybės finansavimas neteikiamas, o jeigu jis suteiktas, lėšos, kurios panaudotos viešojo intereso gynimui šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, turi būti grąžinamos į valstybės biudžetą.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos netaikomos valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurioms įstatymai suteikia įgaliojimus ginti viešąjį interesą, taikomos kitos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą viešojo intereso gynimo srityje.
5 straipsnis. Teismo veiksmai gavus ieškinį, pareiškimą ar skundą dėl viešojo intereso gynimo
1. Ieškiniai, skundai ir pareiškimai dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjami Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Spręsdamas ieškinio, skundo ar pareiškimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo klausimą teismas taip pat įvertina ieškinio, skundo ar pareiškimo turinį. Nustatęs, kad ieškiniu, skundu ar pareiškimu realiai nėra ginamas viešasis interesas arba kad viešąjį interesą bandoma ginti nesilaikant šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų principų, arba jeigu nuo teismo procesinio sprendimo, kuriame konstatuojama, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, įsiteisėjimo praėjo mažiau kaip treji metai, teismas nutartimi ieškinį, skundą ar pareiškimą laiko nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Jeigu konkrečiu atveju yra galimybė paduoti ieškinį, skundą ar pareiškimą individualiems interesams ginti, teismas prieš išspręsdamas ieškinio, skundo ar pareiškimo pripažinimo nepaduotu ir grąžinimo klausimą nustato ne trumpesnį, kaip septynių dienų, terminą per kurį gali būti pateikiamas ieškinys, skundas ar pareiškimas pagal ieškinio, skundo ar pareiškimo individualiems interesams ginti reikalavimus. Dėl teismo nutarčių ieškinį, skundą ar pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui gali būti duodami atskirieji skundai. Jeigu per teismo nustatytą terminą ieškinys, skundas ar pareiškimas pateikiamas pagal ieškinio, skundo ar pareiškimo individualiems interesams ginti reikalavimus, ieškinys, skundas ar pareiškimas laikomas paduotu pradinio ieškinio, skundo ar pareiškimo padavimo dieną.
3. Apie priimtą ieškinį, pareiškimą ar skundą dėl viešojo intereso gynimo tais atvejais, kai siekiama apginti neapibrėžto asmenų skaičiaus interesus, bei apie tokiose bylose priimtą teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės valstybės lėšomis skelbiama procesinių įstatymų nustatytais viešo paskelbimo apie bylos nagrinėjimą būdais.
6 straipsnis. Viešojo intereso gynimo veiklos finansavimas
1. Viešojo intereso gynimo veiklos finansavimas vykdomas skiriant lėšas iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojams pagal specialiąją programą.
2. Dėl lėšų skyrimo tikslingumo atskiriems asignavimų valdytojams ir atskiroms priemonėms išvadas bei pasiūlymus teikia Koordinavimo taryba. Formuluodama šias išvadas bei pasiūlymus Koordinavimo taryba įvertina institucijų veiklos efektyvumą pagal jų teikiamą informaciją, viešojo intereso gynimo informacinės sistemos duomenis ir kitus duomenis.
7 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šio įstatymo nuostatos dėl Koordinavimo tarybos ir jos vykdomos veiklos įsigalioja nuo 2012 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatos įsigalioja nuo 2012 m. vasario 1 d.
3. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2012 m. sausio 1 d.:
1) parengti ir patvirtinti šiame įstatyme numatytos Koordinavimo tarybos nuostatus ir personalinę sudėtį;
2) parengti ir patvirtinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.
4. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui iki 2012 m. sausio 1 d.:
1) parengti ir patvirtinti viešojo intereso gynimo informacinės sistemos nuostatus;
2) parengti ir patvirtinti šio įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodytą tvarką.
5. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomos lėšos specialiajai viešojo intereso gynimo programai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
