Lietuvoje siekiama sudaryti teisines sąlygas veikti „etiškiesiems įsilaužėliams“ (baltiesiems hakeriams)

Šią savaitę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir įmonės NRD Cyber Security organizuotoje diskusijoje – forume „Atsakingo kibernetinio saugumo pažeidžiamumų atskleidimo reglamentavimas Lietuvoje“, aptartas naujasis reglamentavimo modelis, nagrinėti galimi teisiniai šios praktikos taikymo iššūkiai.

Renginyje buvo pristatytas Krašto apsaugos ministerijos parengtas Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama įteisinanti atsakingo ryšių ir informacinių sistemų (RIS) pažeidžiamumų, dėl kurių gali kilti kibernetinis incidentas, atskleidimo procesą.

„Siūlomas teisinis pažeidžiamumų reglamentavimo modelis dar nėra išbaigtas, tad tik jį taikant praktiškai pasimatys taisytinos vietos ir būtini priimti kiti sprendimai, tačiau džiaugiamės, kad tiek kibernetinio saugumo bendruomenė, tiek šios diskusijos atstovai teigiamai įvertino Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvą ir pateikė konstruktyvius pasiūlymus būsimam teisiniam reglamentavimui“, – sakė vienas iš įstatymo pakeitimo projektų iniciatorių KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas.

KAM ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai pristatė Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo nuostatas ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vaidmenį atsakingo pažeidžiamumų atskleidimo procese. Vilniaus miesto savivaldybės, „Ignitis grupė“ atstovai pasidalino patirtimi apie sprendimą taikyti atsakingo pažeidžiamumų atskleidimo praktiką jų atstovaujamose organizacijose. Šių organizacijų atstovai, atsižvelgdami į sėkmingą tokios praktikos taikymą savo organizacijose, pritarė atsakingo pažeidžiamumų atskleidimo praktiką įteisinti įstatyme.

Taip pat renginio dalyviai turėjo galimybę išklausyti ir Aukščiausiojo teismo Teisės tyrimų grupės ir Mykolo Romerio universiteto lektorės dr. Renata Marcinauskaitė pranešimą apie šiuo metu esamas nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje kvalifikavimo problemas, susipažinti su teismų praktika dėl priimtų sprendimų tokiose bylose ir keliamus teisinio pobūdžio klausimus dėl siūlomo naujo reglamentavimo.

Diskusijoje su pranešėjais ir dalyviais iš Generalinės prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Kauno technologijos ir Vilniaus universiteto atstovais bei etiškus saugumo tyrinėtojus atstovavusiu asmeniu Jaroslav Lobačeski buvo aptarti aktualūs praktiniai ir teoriniai klausimai, kurie kilo dėl būsimo teisinio reglamentavimo.

Renginio dalyviai taip pat galėjo jungtis nuotoliniu būdu bei išsakyti savo nuomonę. Diskusijoje dalyvavo ir Mykolo Romerio Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, vykdančio Kibernetinio saugumo valdymo magistrantūros bei Technologijų ir kibernetinio saugumo vadybos bakalauro studijų programas, Kibernetinio saugumo valdymo magistrantūros studentai.

Šaltinis: KAM