Kaip jau buvo skelbta, keli Lietuvos komerciniai bankai ekspertai.eu patvirtino, kad turi taip vadinamus sankcijinius sąrašus, į kuriuos patenka tie, kas galimai susiję su pinigu plovimu ir terorizmo finansavimu.
O po tarptautinės media grupės „ROSSIYA SEGODNYA“ ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos mestų labai rimtų kaltinimų, ekspertai.eu informavo, kad atsakymą-komentarą į kaltinimus pateiks iš karto, kai sulauks Lietuvos banko atsakymų.
Tačiau lapkričio 6 d. darbo pabaigoje net ir sulaukus Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus Komunikacijos departamento atsakymų į ekspertai.eu pateiktus klausimus, paaiškėjo, kad dabar teks palūkėti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atsakymų.
Kodėl – suprasite perskaitę Lietuvos banko atsakymą.
Klausimui Lietuvos užsienio reikalų ministerijai bus analogiški, kokie buvo užduoti Lietuvos bankui, esantys žemiau.
- Ar jūs žinote, kas Lietuvoje sudaro sankcijinius sąrašus?
- Sankcijos gali būti nacionalinės ar tarptautinės, jas nustato ir skelbia tarptautinės organizacijos ar įgaliotos atskirų valstybių institucijos. Pavyzdžiui, finansų rinkos dalyviai negali teikti tam tikrų finansinių paslaugų, gyventojams, įmonėms ar organizacijoms, kuriems yra taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos (https://bit.ly/34FVuwx) arba jie yra įtraukti į Jungtinių Tautų sankcionuotų asmenų sąrašus (https://bit.ly/32iVf8R).
- Jei apie tuos sankcijinius sąrašus žinote, gal galite paaiškinti, dėl kokių priežasčių tie sąrašai yra neskelbiami viešai?
- Visi šie sąrašai yra skelbiami viešai.
- Kas Lietuvos bankams pateikia sankcijinius sąrašus, ar tai Lietuvos bankas ar kokia kita institucija?
- Lietuvos atveju šiuo klausimu siūlytume kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, kuri, įgyvendindama Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, koordinuoja tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje. (https://www.urm.lt/default/lt/uzsienio-politika/uzsienio-politikos-prioritetai/lietuvos-saugumo-politika/sankcijos)
- Kokios yra galimybės ir kokiais būdais Lietuvos piliečiai ir įmonės gali apsisaugoti nuo tų, kurie yra tuose neskelbiamuose sankcijiniuose sąrašuose?
- Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas ir susiję teisės aktai įpareigoja Lietuvos finansų rinkos dalyvius tinkamai nustatyti klientų tapatybę ir pajamų šaltinius, deramai pažinti klientų finansinę elgseną (angl. Know your customer), atlikti operacijų stebėseną, vertinti pokyčius bei rizikas (kilus įtarimui – prašyti informacijos ar veiksmų pagrindimo), o prireikus – imtis papildomų veiksmų (apie įtartinas kliento operacijas informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, stabdyti mokėjimo operacijas). Kraštutiniu atveju finansų įstaiga gali apriboti arba išvis nutraukti dalykinius santykius su klientu. Tam, kad įgyvendintų šiuos reikalavimus, finansų įstaigos naudojasi įvairiais viešais ir nepriklausomais šaltiniais, duomenimis ir informacija. Siekdamos efektyvumo, finansų įstaigos neretai renkasi ir komercines duomenų bazes (tokias kaip Dow Jones, World Check ir pan.), kuriose galima automatiškai patikrinti, ar klientai nėra įtraukti į asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, sąrašus. Atkreipiame dėmesį, kad komercinėse duomenų bazėse pateikiama informacija iš esmės yra ta iš tų pačių viešai skelbiamų sąrašų.
Keli susiję:
Skirtingai nuo Lietuvos banko, Europos Centrinis Bankas į paklausimus reaguoja labai greitai
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė pakomentavo „ekspertai.eu“ skelbtą informaciją
„ROSSIYA SEGODNYA“ reikalauja viešo „ekspertai.eu“ atsiprašymo
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
