Lietuvos ekonomika smunka – reali grėsmė euro įvedimui

Kaip pranešė Statistikos departamentas, III ketvirtį Lietuvos ekonomika augo tik 2,2 proc. Šie rezultatai gali prasilenkti su Vyriausybės prognozėmis šiais metais pasiekti 3,7 proc. BVP augimą. Iškyla grėsmė ir kitam tikslui – Vyriausybės norui įsivesti eurą. Buvo tikimasi, jog biudžeto deficitas neviršys 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Norint pateikti paraišką euro įvedimui, deficitas pagal Mastrichto kriterijus neturėtų būti didesnis nei 3 proc. Tačiau lėtėjanti ekonomika sumažins ir taip mažėjančias mokesčių įplaukas.

Mažėjantys Lietuvos ekonomikos apsisukimai nėra jau tokie netikėti. Euro zonos šalys dar neprisikelia iš ekonomikos sąstingio, Rusijos ekonomikos augimas III ketvirtį siekė tik 1,2 proc. BVP, o Estijos ekonomika taip pat įstrigusi. Akivaizdu, jog eksportuotojams sudėtinga gerinti rezultatus. Kita vertus, Lietuvoje vykdoma griežta taupymo politika taip pat neskatina mūsų ūkio atsigavimo. Įdomu tai, jog Lietuvoje veikiančių bankų analitikai taip pat skelbė pernelyg optimistines prognozes – „Swedbanko“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tikėjosi 3,8 proc. ekonomikos augimo trečiąjį ketvirtį. SEB ir DNB ekonomistai numatė santūresnį augimą – jie prognozavo, jog ūkis pasistiebs 2,5 proc. Tad finansinė įtampa Lietuvoje išliks.

Labai tikėtina, jog kitais metais taip pat nepavyks pasiekti 3,5 proc. ekonomikos plėtros; tad noras kitais metais į biudžetą gauti 800 mln. litų daugiau pajamų gali prasilenkti su realybe.