Lietuvos karo akademijoje rengiami karininkai lyderiai

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ypatingą dėmesį skiria kariūnų, kaip būsimų vadų – lyderių, ugdymui. Tai intensyvus ir įdomus procesas, apimantis daugybę teorinių ir praktinių dalykų, kurių mokosi akademijos auklėtiniai. Jie jau žino, kad, tapę karininkais, turės ne tik vadovauti Lietuvos kariuomenės padaliniams, bet ir būti pavyzdys savo kariams, artimiesiems ir visuomenei.
 
Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas sako, kad šiandien Lietuvos karo akademija yra šalies lyderių rengimo institucija, ugdanti vakarietiško mentaliteto, plataus mąstymo žmones, tikrus patriotus ir kartu laisvas asmenybes. „Akademija ugdo kiekvienam karininkui lyderiui būtinas savybes – pareigos, garbės, ištikimybės, pasiaukojimo savo šaliai jausmą, komandinio darbo ir pavyzdinės lyderystės įgūdžius, – sako brg. gen. A. Vaičeliūnas. – To sieksime ir toliau – būti geriausiu lyderius ugdančiu universitetu Lietuvoje, krašto apsaugos sistemai rengiančiu reikalingus karius profesionalus, kurie įgytas žinias ir įgūdžius taikys tarnaudami Lietuvos kariuomenėje, NATO ir Europos Sąjungos jungtiniuose vienetuose.“

Lyderio ugdymas akademijoje vyksta nuo atrankos iki pirmojo karininko laipsnio suteikimo. Kartu su universitetinėmis studijomis ir kariniu rengimu kariūnai įgyja tvirtus teorinius lyderystės, karinės etikos, psichologijos ir kitų dalykų pagrindus, formuojančius būsimo karininko pasaulėžiūrą, pilietines ir demokratines nuostatas, visapusį visuomenės, šalies ir tarptautinės erdvės vertinimą.
 
Kariūnai jau antrame kurse mokosi lyderystės teorijos. Jie suvokia lyderystės kaip reiškinio svarbą, jos reikšmę ir būtinybę pasaulyje ir kariuomenėje. Toliau seka svarbiausių klasikinių ir modernių lyderystės teorijų analizė ir pritaikymo būdai.

Lyderystės teoriją pratęsia Lyderio ugdymo programa – mokymo dalykas, skirtas susieti teoriją su praktika. Kariūnai mokosi suprasti savo bei kolegų stipriąsias ir silpnąsias puses, nustatyti pavaldinių skirtumus, poreikius ir motyvaciją. Labai svarbi mokymo dalis – produktyviai bendrauti, teikti ir priimti grįžtamąjį ryšį. Ir galiausiai, kariūnai mokosi valdyti pokyčius organizacijoje – nustatyti galimus pasipriešinimo pokyčiams šaltinius ir priežastis, vadovauti pokyčių ir sudėtingų situacijų metu.
 
Lyderio ugdymo programa apima kasdienę kario elgseną, atitinkamą gyvenimo būdą, drausmės ir dienotvarkės laikymąsi, vadovavimo patirties žemesniųjų kursų kariūnams perteikimą. Organizuoti kasdienį karių gyvenimą, rikiuotės ir kitų karininkystės subtilybių kariūnai mokosi gyvendami Kariūnų batalione visus ketverius metus, kol trunka studijos akademijoje. Nuo antro kurso jie vykdo puskarininkių, o nuo trečio – karininkų pareigas Kariūnų batalione. Vykdydami šias pareigas ir vadovaudami kariūnų padaliniams, jie susipažįsta su karių teisėmis ir pareigomis, suvokia drausmės reikšmę karinėje organizacijoje, galiausiai perpranta bendruosius karių pavaldumo ir tarpusavio santykių principus, viršininkų ir pavaldinių bendravimo taisykles.

III semestre kariūnai susipažįsta su karybos praktikoje ir įvairiose karinėse operacijose patikrinta vakarietiška vadovavimo ir valdymo filosofija – tikslinio vadovavimo samprata ir jos taikymo principais. Šios filosofijos suvokimas ir principų įsisavinimas leis kariūnams ateityje taikyti tikslinį vadovavimą ir vadovaujant savo kariniam daliniui.
 
Ne mažiau svarbus būsimiesiems lyderiams yra fizinis rengimas. Treniruojami kariūnai išmoksta kovinės savigynos, sutvirtėja fiziškai, kad gebėtų atlaikyti didelius krūvius, būtų atsparūs psichologiniam ir fiziniam stresui.

Lietuvos karo akademijoje taip pat įgyvendinama psichofizinio rengimo programa, skirta įveikti įgimtas baimes. Kariūnai išgyvenimo pratybose vykdo operacijas ekstremaliomis sąlygomis, pvz.: įlūžus ledui, akistata su tarnybiniu šunimi, dalyvauja parašiutinio rengimo pratybose, įgyja jojimo įgūdžių, atlieka kitas ekstremalias užduotis. Taip jie lavina ištvermę, mokosi pasitikėti savimi, įveikti aukščio, gylio, šunų, skausmo baimę, valdyti stresą ir įtampą, taip pat daugelio kitų dalykų, kad galėtų išsiugdyti tvirtą charakterį ir tapti tikrais lyderiais, drąsiai priimančiais kariuomenei ir visai visuomenei svarbius sprendimus.
 
Lyderio ugdymo programą sudaro ne tik paskaitos ir pratybos. Šalia universitetinių studijų ir karinio rengimo kariūnams sudaromos sąlygos dalyvauti kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Akademijos auklėtiniai dainuoja chore „Kariūnas“, šoka sportinius šokius, per pažintines ekskursijas susipažįsta su svarbiomis istorinėmis Lietuvos vietomis ir asmenybėmis. Norintys gerinti savo fizinį pasirengimą lanko įvairių sporto šakų treniruotes, siekiantys lavinti karinius įgūdžius dalyvauja Akademijos žvalgų užsiėmimuos, mėgstantys aktyvų laisvalaikį kviečiami prisijungti prie nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų veiklos.
 
Besimokydami Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje kariūnai tampa fiziškai ir psichologiškai tvirtomis asmenybėmis, kurios geba prisitaikyti dinamiškoje aplinkoje, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, dirbti komandoje, efektyviai spręsti problemas.

„Akademija Lietuvos kariuomenei ugdo vadus, kurie sudėtingoje situacijoje sugeba savarankiškai priimti atsakingus ir valstybei svarbius sprendimus. Kartu jie moka įtikinti ir įkvėpti savo pavaldinius, jais rūpinasi ir yra sektinas pavyzdys – tikri lyderiai“, – Akademijai ir būsimam karininkui keliamas užduotis apibendrina brg. gen. Algis Vaičeliūnas.

Šaltinis: kam.lt