Kaireje – plakatas iliustruojantis Lietuvos propagandą. Dešinėje viršuje – lietuviškosios propagandos veidas-simbolis. Dešinėje apačioje – lietuviškųjų propagandistų skiriamasis ženklas. |
Rusijos Federacijos Prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie siūlomas šios valstybės Konstitucijos pataisas, Lietuvos propagandistai sutriko. Jų komentaruose – blaškimasis ir spėlionės, ką čia tas diktatorius ir Lietuvos „elito“ gelbėtojas sumąstė?! Paaiškėjo, kad įprotis ir kasdienis šabloniškumas yra labai inertiški. Nes tik tiek iš šių propagandistų ir tereikėjo Lietuvos „elitui“ – kiekvieną mielą dieną mums suokti (nekeičiant plokštelės), kaip ten Rusijoje viskas blogai, kaip ten viską valdo vienvaldis diktatorius, kaip reikia kovoti su šio diktatoriaus propaganda mums.
Ir paaiškėjo, kad Rusijos Prezidentui žengus žingsnį į akivaizdų šalies vadovo rankose sukoncentruotos valdžios paskirstymą kitoms valdžios struktūroms, o svarbiausia – parlamentui, atsarginės plokštelės Lietuvos „elito“ propagandistai ir neturi. O naują sukurti – reikia laiko ir, svarbiausia, gebėjimo. To ir pritrūko.
Esminis dalykas ir buvo tai, kad Rusijos Prezidentas pasiūlė iš valstybės Prezidento atimti dideles galias ir jas perduoti, visų pirma, parlamentui. Mūsiškų įprotis ir išlankstytas liežuvis kalbėti tik apie visagalį vienvaldį Rusijos diktatorių ir pavedė šiuos mūsų propagandistus.
Tam, kad komentuoti V. Putino siūlymus, visų pirma, reikai su jais susipažinti. To Lietuvos žiniasklaidoje ir nepastebėjau. Dalis Rusijos Prezidento siūlymų, mano kuklia nuomone, būtų naudingi ir Lietuvos Konstitucijoje. Visų pirma, dėl nacionalinės ir tarptautinės teisės santykio valstybės teritorijoje). Susipažinti su šiais siūlymais reikia iš pirminio šaltinio, bet ne iš lietuviškųjų perpasakotojų.
V. Putinas pasiūlė šiuos Rusijos Federacijos Konstitucijos pakeitimus:
1. Rusijos teritorijoje užtikrinti Rusijos Federacijos Konstitucijos viršenybę prieš tarptautinę teisę ir tarptautines sutartis. Anksčiau Rusijos valstybė laikėsi tarptautinės teisės viršenybės prieš savo nacionalinius įstatymus principo.
Šioje dalyje pakomentuosiu – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, remiamas tautos, dar 1989 m. buvo pasiekęs, kad XI-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba pakeitė Lietuvos TSR Konstituciją ir nustatė, kad TSRS įstatymai Lietuvos TSR teritorijoje galioja tik po to, jei jie yra pripažįstami Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos atitinkamais nutarimais (laikotarpiais tarp sesijų teisę pripažinti ar nepripažinti turėjo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, tačiau artimiausios Aukščiausiosios Tarybos sesijoje toks Prezidiumo nutarimas turėjo būti patvirtintas ar atmestas). Ir tai vykdavo! Tai patvirtinti galiu ir asmenine patirtimi, nes 1989 m. sausio 15 d. papildomuose rinkimuose Žemaitės rinkiminėje apygardoje Nr.109 Šiauliuose, kaip Sąjūdžio remiamas kandidatas, buvau išrinktas minėtos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu.
Ar įsivaiduojate dabartinį kurį nors Lietuvos Seimą, kuris svarstytų Europos Sąjungos teisės aktų priėmimą ar nepriėmimą galiojimui taip vadinamoje Lietuvos Respublikoje? Gal todėl Lietuvos „elito“ propagandistams nurodyta taip beatodairiškai niekinti „sovietmetį“? Kad šiandien nebūtume tokie vieningi ir stiprūs, kokie buvome 1988-1991 m.? Nes tai buvo „sovietmetis“.
2. Konstitucijos lygyje uždrausti premjerams, gubernatoriams ir kitiems svarbiems pareigūnams turėti užsienio pilietybę ar leidimą gyventi užsienyje.
Komentuoju šį pasiūlymą drąsiai – išdrįskite kas nors argumentuotai pasakyti, kad šis siūlymas blogas! Rusijai, be abejo, geras. O Lietuvai?
3. Griežtesni reikalavimai kandidatams į Rusijos Prezidentus: kandidatas į šias pareigas turi būti nuolat gyvenęs Rusijoje mažiausiai 25 metus (šiuo metu 10) ir neturėjęs dvigubos pilietybės (dabartinė Rusijos Federacijos Konstitucija to nedraudžia).
Vėl komentuoju drąsiai – gal ir šis pasiūlymas blogas Rusijai? Gal ir Lietuvai sveika būti nebepirkti katės maiše, renkant Respublikos Prezidentą iš nežinios?
4. Rusijos Konstitucijoje įvesti atitinkamą Valstybės tarybos (Rusijos valstybės vadovo patariamojo organo) statusą ir vaidmenį.
Klausiu Lietuvos visuomenės, ar tikrai Lietuvai būtų blogai tokia institucija, kuri būtų aiški ir matoma? Vargu ar žmonių taip vadinama Lietuvos „prezidentūra“ yra geresnis organas. Tuo labiau, kad mūsų „prezidentūra“ formuojama be jokių taisyklių ir veikia be jokios atsakomybės, o ir Lietuvos įstatymuose tokios institucijos nėra. Yra tik Respublikos Prezidento kanceliarija – institucija, aptarnaujanti Respublikos Prezidentą, bet ne valstybės lygyje dalykiškai ir profesionaliai patarianti jam.
5. Didinti Parlamento atsakomybę už Vyriausybės sudarymą ir veiklą. Pavyzdžiui, Rusijos Parlamentui bus suteikta teisė skirti Ministrą Pirmininką, jo pavaduotojus ir ministrus (kuriuos šiuo metu skiria Prezidentas, gavęs žemųjų parlamento rūmų sutikimą). Ministro Pirmininko kandidatūrą siūlys Rusijos Prezidentas, o kitus Vyriausybės narius - paskirtas Ministras Pirmininkas.
Taigi, Rusijos Prezidentas perduoda parlamentui Vyriausybės formavimo instrumentus. Be abejo, Lietuvos „elito“ samdomi propagandistai dėl to tyli. Nėra ką pasakyti, jei nekeiti įkyrėjusios vienintelės kasdien vartojamos plokštelės.
6. Pasitaręs su Federacijos Taryba, Rusijos Prezidentas turėtų paskirti teisėsaugos institucijų vadovus.
Klausiu mūsiškių propagandistų, ar tai, kad Lietuvos Prezidentas tegali skirti teisėjus, tik „pasitaręs“ su Teisėjų Taryba, yra demokratiškesnis būdas skirti teisėjus Lietuvoje, nei Rusijos Prezidento siūlomas būdas? Matyt, tai liks retorinis klausimas be atsakymo.
7. Stiprinti Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo vaidmenį. Prezidento prašymu jis turėtų patikrinti įstatymų ir kitų dokumentų konstitucingumą.
Lietuvos Prezidentas tokią konstitucinę teisę turi. Ar dažnai jis ja naudojasi? Pamenu tik keletą Prezidentų Valdo Adamkaus (pvz., dėl antrosios G. Vagnoriaus Vyriausybės) ir Dalios Grybauskaitės (dėl „netinkamo“ 2012 m. išrinkto Lietuvos Seimo, kuriame daugiausia mandatų rinkimuose gavo socialdemokratai, bet ne taip vadinami „konservatoriai“. Ir skundus Lietuvos Prezidentei ruošė ne „prezidentūra“, bet tuometinis kadenciją bebaigiantis Seimo narys Gintaras Songaila.
8. Leisti Federacijos Tarybai (viršutiniams parlamento rūmams), Rusijos Federacijos Prezidentui rekomendavus, pašalinti iš pareigų konstitucinių ir aukščiausiųjų teismų teisėjus, reaguojant į jų netinkamą elgesį, šmeižiant garbę ir orumą.
Gal kas nors sugebėsite šiais laikais dalykiškai paprieštarauti, kad tokia ar panaši teisės norma nėra aktuali šiandieninei Lietuvai?
Lietuvos „elito“ propagandistai, matyt, buvo taip priblokšti netikėtais diktatoriško Rusijos Prezidento siūlymais (be abejo, jie dar nėra tokie, kuriais gyvenimą baigiantis Ispanijos karalius Frankas nusprendė savo diktatoriškus įgaliojimus perduoti Ispanijos parlamentui), kad net nepastebėjo V. Putino pastabėlės, pateiktos viešai po šių jo pasiūlymų keisti Rusijos Konstituciją. Lietuvos „elito“ propagandistai puolė mums aiškinti, kad paaiškėjo, jog V. Putinas dar kartą nebepretenduos į Rusijos Prezidento postą. Tačiau jiems aš siūlau ramiai perskaityti ir pakomentuoti šį V. Putino komentarą: „Yra nuomonė, jog žodis „iš eilės“ ribojant dvi Prezidento kadencijas gali būti pašalintas, tačiau tai nėra esminis dalykas.“
Mūsų mąstanti visuomenė drauge su XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąja Taryba 1988-1991 metais atstačiusi Lietuvos Nepriklausomybę ir ją apgynusi, pasiekusi atkurtos valstybės tarptautinio pripažinimo, buvo pastebimai atsparesnė „propagandai“. Tiek vietinei, tiek sklindančiai iš Maskvos.
Susiję:
V. Ušacko, N. Starikovo ir V. Žukovskio nuomonės apie permainas Rusijoje