Lietuvos užvaldymas – be skrupulų

Save įsislaptinę KGB'istai turi silpnybę nuolatos vienas kitą apdovanoto ordinais ior medaliais. Kairėjė – anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas Arvydas Anušauskas. Kairėje violetiniame apskritime – Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Lietuvos užvaldymas vykdomas atvirai ir be skrupulų. Vakar Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė LR VSD vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai kadencijai. Tai įvyko po to, kai taip vadinamas kandidatas patvirtino, kad jo nurodymu buvo renkama informacija apie šio kandidato į Respublikos Prezidentus komandą. Ir jau tą pačią dieną (!) Seimo frakcijų atstovai vienu balsu sako, matyt, pritars šiam kandidatui. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbia, kad 80 tūkst. Lietuvos piliečių pokalbių pasiklausymas per metus – tai teisėta. Kokia kriminaline valstybėle tapome, jei tokie pasiklausymo mastai tariamai yra būtini? Tikėtina, kad ne tiek koronaviruso, kiek pats savęs jau bijantis Seimas šiandien ir pabalsuos už D. Jauniškį. Jei tik kvorumas bus. Ir už aukščiausius mūsų teisėjus. Be diskusijų. Koronavirusas – tad kokios dar diskusijos?!

Mūsų tautos „išrinktųjų“ užvaldymo ir totalinės kontrolės mastui suvokti ryškiu pavyzdžiu tapo propagandinė (kitaip sunku ją pavadinti) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla. Užsispyrimas, kad ir bukas, pavydėtinas. 2018-01-05 d. svetainėje kgbveikla.lt buvo paskelbti LGGRTC sukurti dokumentai (2018-01-05 LGGRTC Duomenys apie KGB agentą „Alksnį“, 2018-01-05 LGGRTC Duomenys apie KGB agentą „Bronių“, 2018-01-05 LGGRTC Duomenys apie KGB agentą „Saliutą“), kuriuose teigiama, kad mirusieji kardinolas Vincentas Sladkevičius, Donatas Banionis ir Saulius Sondeckis slapta bendradarbiavo su TSRS KGB. Ir šie trys dokumentai tebeskelbiami, nežiūrint į tai, kad LGGRTC ne tik signatarams Audriui Butkevičiui, Bronislavui Genzeliui ir Zigmui Vaišvilai, bet ir Seimo darbo grupei raštu ir apklausiami prisipažino, kad jie paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis apie šiuos asmenis, kad tai paneigė ir tarpžinybinės Liustracijos komisijos išvados dėl šių asmenų.

2019 m. lapkričio 26 d. priėmime Generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui su apšmeižtųjų artimaisiais išsamiai paaiškinome, kas yra šie iškilūs Lietuvai asmenys, pateikėme naujus įrodymus, patvirtinančius LGGRTC darbuotojų, visų pirma, vadovės T. B. Burauskaitės tyčią padarant šias galimai nusikalstamas veikas ir sąmoningai jas tęsiant, ignoruojant teisiškai privalomas tarpžinybinės Liustracijos komisijos išvadas ir LGGRTC darbuotojų bei pačios T. B. Burauskaitės prisipažinimus Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos Darbo grupei. 2019-11-21 LGGRTC atsakymu T. B. Burauskaitė pripažino, kad nebuvo pagrindo šiuos tris mirusiuosius paskelbti slapta bendradarbiavusiais su TSRS KGB, tačiau neatsakė dėl prašymo pašalinti iš kgbveikla.lt šiuos šmeižikiškus LGGRTC sukurtus dokumentus, neatskleidė tai padaryti nurodžiusius politikus.

Nepakeičiamas šiuo klausimu prokuroras B. Leišys ir vėl nepasisakė dėl to, dėl ko kreipėmės į prokuratūrą, tik pakartojo jo aiškinimus dėl LGGRTC teisės skelbti KGB dokumentus ir dėl tariamai 2018-01-05 d. svetainėje kgbveikla.lt paskelbto taip vadinamo KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo, dėl kurio mes nesikreipėme.

Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl šio prokuroro nutarimo nemaloniai nustebino. Teisėjas Valdas Bugelevičius, kurį gerbiau, kaip turintį savo nuomonę ir stuburą, ne tik „nepastebėjo“, dėl ko mes kreipėmės – LGGRTC sukurtų šmeižikiškų dokumentų apie mirusius kardinolą V. Sladkevičių, D. Banionį ir S. Sondeckį, ir surašė savo samprotavimus apie taip vadinamą KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą. Įdomu sužinoti teisėjo nuomonę dėl šio žurnalo, bet mes prokuratūrą ir teismą trukdėme ne dėl jo. Mes ir taip žinome, kad tokio žurnalo net būti negali.

Teisėjas paaiškino, kad mūsų nuomonė, jog LGGRTC pripažino, jog jų paskelbti duomenys apie V. Sladkevičių, D. Banionį ir S. Sondeckį yra nepagrįsti, tėra pareiškėjų prielaidos(!), o išbraukti šias tris pavardes iš KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo nėra pagrindo, nes teismas sutinka su LGGRTC nuomone, kad tai yra vientisas dokumentas. Gerb. teisėjau, gal būt Jūs norėjote mus pašiepti ar iš mūsų pasityčioti, tačiau Jūs pasityčiojote valstybės vardu iš a.a. kardinolo V. Sladkevičiaus, S. Sondeckio ir jo žmonos prof. Silvijos Sondeckienės ir jų vaikų, iš D. Banionio ir jo sūnaus. Aš to, gerb. teisėjau, nesuprantu. Jūs negalite ir neturite teisės apsimesti, kad nesupratote, dėl ko mes kreipėmės į prokuratūrą ir teismą. Jūsų profesinė savigarba tai neleidžia.

Šią teismo nutartį apskundėme, ji naikintina, nes teismas nepasisakė dėl to, dėl ko mes kreipėmės – dėl LGGRTC sukurtų šmeižikiškų dokumentų. Skunde mes net nepasisakome dėl teismo samprotavimų apie taip vadinamą KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą ir jo turinį, nes dėl to į LGGRTC ir prokuratūrą mes nesikreipėme. Tokio trumpo skundo nesu rašęs.

LGGRTC (bet ne TSRS KGB) sukurtus dokumentus teismui pateikėme dar kartą, nes tai, kad patyręs teisėjas V. Bugelevičius pasisakė dėl to, dėl ko nesikreipėme, yra pagrindas manyti, kad šie dokumentai dingo iš tyrimo medžiagos. Tikimės, kad patyręs teisėjas pats panaikins savo priimtą nutartį, nelaukdamas apeliacinės instancijos teismo nuomonės. Teisėjas V. Bugelevičius šią teismo nutartį priėmė š.m. kovo 10 d., t.y. Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečio minėjimo išvakarėse.

Post scriptum I. Parašius šį skundą, aptikau straipsnelį apie jauno istoriko Mariaus Ėmužio, jau dr., istorinę studiją „Partizanė: Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“. Tai tas pats Marius Ėmužis, kuris Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos Darbo grupei paliudijo, kad tai jis LGGRTC vadovybės nurodymu sukūrė šiuos tris šmeižikiškus LGGRTC dokumentus apie kardinolą Vincentą Sladkevičių, Donatą Banionį ir Saulių Sondeckį. M. Ėmužis Seime paliudijo ir tai, kad kardinolo V. Sladkevičiaus tikrai nebuvo jokio pagrindo apkaltinti bendradarbiavimu su KGB. Tačiau Marius Ėmužis paruošė ir pateikė vadovybei LGGRTC vardu jo surašytą šmeižikišką dokumentą ir apie a.a. kardinolą V. Sladkevičių. Ir neatsiprašė.

Štai tokie šiuolaikiniai viešosios erdvės „didvyriai“ – pavyzdžiai jaunimui.

Kilus skandalui, dėl viso pikto M. Ėmužis buvo patrauktas iš LGGRTC ir įdarbintas Vilniaus Universitete. Bet neužmirštas. Jo straipsneliai istorinėmis temomis vis dažniau pasirodo sisteminiuose Lietuvos interneto portaluose, o ir istorinės studijos svarbiausia didžiai patriotine Dalios Grybauskaitės antros kadencijos laikotarpiu tapusia partizanų tema išleidimas, spėju, buvo ne už asmenines Mariaus Ėmužio santaupas. Sistema jos klusnius tarnus dar pamaitina. O užsakymas rašyti apie partizanus – kol kas neatšauktas.

Post scriptum II. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, kurią esant atsakinga už neteisėtus ir nepagrįstus veiksmus pripažino ir Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos Darbo grupė, vadovaujama Seimo nario Arūno Gumuliausko, tebeužima šias pareigas. Seimas jos neatleidžia iš šių pareigų.

Post scriptum III. Kažkodėl atsiminiau senokai bematytą filmą „Nuvarytus arklius nušauna“. Kada žiūrėsime šį filmą dar kartą?