LT prokurorai ikiteisminį tyrimą dėl A. Lukašenkos nusikaltimų pradėjo prieš pusmetį, aiškinamasi ar neblefuoja

Valstybinio transliuotojo portalas lrt.lt gegužės 2021 gegužės 20 d. publikacijoje „Cichanouskaja paprašė Vokietijos generalinio prokuroro inicijuoti bylą prieš Lukašenką“ pranešė, kad Baltarusijos pilietė Svetlana Tichanovskaja „kreipėsi į generalinį prokurorą Peterį Franką, prašydama pradėti bylą prieš A. Lukašenką Vokietijos advokatų surinktų įrodymų pagrindu“.

„Gegužę keturi Vokietijos prokurorai dešimties Baltarusijos piliečių prašymu pradėjo tyrimą dėl režimo kankinimų, smurto prieš civilius per protestus prieš suklastotus prezidento rinkimus, kurių nugalėtoju apsiskelbė A. Lukašenka“, - informuojama straipsnyje.

Ekspertai.eu kreipėsi į Generalinę prokurorę Nida Grunckienę, klausdami, kodėl tokios iniciatyvos iki šiol nesiėmė Lietuvos teisėsauga.

„Kodėl Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nėra pradėjusi analogiškos bylos Lietuvoje, nors duomenų apie kankinimus, smurtą prieš civilius per protestus prieš suklastotus prezidento rinkimus, kurių nugalėtoju apsiskelbė A. Lukašenka, gaunama yra pakankamai tiek iš S. Tichanosvkajos, tiek iš baltarusių bendruomenės Lietuvoje, tiek iš migracijos tarnybų, nagrinėjančių baltarusių opozicionerių, bėgančių nuo persekiojimo Baltarusijos režimo, prašymus suteikti vizas ir/ar laikinus leidimus gyventi Lietuvoje?“, - klausiama Lietuvos prokurorų lyderės.

PAPILDYTA

Gegužės 31 d. Generalinė prokurorė atsiuntė atsakymą.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XV skyriaus „Nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai“ 1003 straipsniu „Kankinimas“ 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikos prokuratūroje buvo pradėtas dar 2020 m. gruodžio 9 d. Apie šio ikiteisminio tyrimo pradžią buvo pranešta viešai („Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo asmens kankinimo užsienio valstybėje (Text in English)“)“, - parašė Generalinės prokurorės pavaldinė Elena Martinonienė, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja.

Ekspertai.eu norėdami įsitikinti, kad Generalinės prokuratūros pradėtas tyrimas nėra vien formalus ir bereikšmis veiksmas, tą pačią dieną dar kartą kreipėsi į Generalinę prokurorę prašydami komentaro apie jau pusmetį vykstantį ikiteisminį tyrimą.

„Ar galėtumėte pakomentuoti kaip sekasi tyrimas? Ar tyrimas sekasi sunkiai, kad Baltarusijos aktyvistai buvo priversti kreiptis į Vokietijos teisėsaugą, nesitikėdami nieko gero iš Lietuvos prokurorų? Suteikite prašome daugiau informacijos apie šią bylą ir informuokite, kada planuojate ją baigti, ar ši byla neužsitęs 30 ar daugiau metų, panašiai kaip atsitiko su Sausio 13-osios bylą? Ar tokie nuogastavimai neturi pagrindo?“, - rašoma prokurorų lyderei N. Grunckienei.

PAPILDYTA 2

Dar nesulaukę atsakymo į papildomus klausimus, birželio 1 d. ekspertai.eu dar kartą kreipėsi į Generalinę prokurorę N. Grunckienę.

„Ar jau buvo iškviestas į apklausą (kokia data?) tariamas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka? Jei jis neatvyko, ar jau išduotas ar planuojamas išduoti arešto orderis? Ar interpolas jau apie tai informuotas?“, - klausiama Lietuvos prokurorų lyderės.

Šie papildomu klausimai N. Grunckienei užduoti siekiant išsiaiškinti, ar pusmetį vykstantis ikiteisminis tyrimas nėra blefas, nes jei A. Lukašenka nebuvo kviestas į apklausą, reiškia prokuratūra tik vaidina eilinę savo pjesę, esą tyrinas vyksta, kai realiai nieko nevyksta.

Žinant, kad LT teisėsaugininkai Sausio 13-osios bylą tyrė be pagrindinio liudininko Michailo Gorbačiovo apklausos, kyla abejonių ir dėl minėto tyrimo apie asmens kankinimą užsienio valstybėje, be A. Lukašenkos apklausos.

Visas prokurorų pranešimas „Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo asmens kankinimo užsienio valstybėje (Text in English)“ atrodo taip:

„Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis šiandien pradėjo ikiteisminį tyrimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XV skyriaus „Nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai“ 1003 straipsniu „Kankinimas“ 1 dalimi.

Šis proceso sprendimas priimtas išsamiai susipažinus su šių metų lapkričio 30 d. Generalinei prokuratūrai pateiktu Lietuvoje šiuo metu gyvenančio Baltarusijos piliečio M. CH. pareiškimu dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs šių metų spalio 13 d. Baltarusijos sostinėje Minske.

Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės bei prokuratūrai pateikti kiti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamuoju kodeksu, yra taikoma universali jurisdikcija, požymių.

Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą. Prie tokių nusikaltimų Lietuvoje priskiriamas ir asmens kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.

„Kiekvieno asmens turima pilietybė lemia jo santykių su savo bei kitomis valstybėmis ypatumus. Vienos valstybės savo piliečiams užtikrina labai plačias asmens teises bei laisves, kitos yra linkusios tikslingai siaurinti mums įprastas demokratijos ribas. Pasaulis yra labai įvairus. Tačiau mes visi, nepaisant turimos pilietybės, turime vienodą teisę į gyvybę ir orumą bei teisę gauti kitų valstybių pagalbą, jei šios mūsų pamatinės teisės buvo grubiai pažeistos. Tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų. Todėl suprantu, kad ir šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis. Tačiau jei vadovaujamės žmogaus teisėmis kaip pamatine vertybe, šioje situacijoje turime tik vieną teisingą sprendimą – teisėtais būdais surinkti ir tinkamai užfiksuoti kuo daugiau įrodymo vertę turinčių duomenų, būtinų teismo procesui, kada ir kur jis bevyktų. Nelikti nuošalyje įpareigoja ir mūsų pačių istorija.“ – sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą komentuoja generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso straipsnį pateikęs Baltarusijos pilietis teigia, kad šių metų spalio 13 d. Minske patyrė netikėtą užpuolimą ir kankinimus, kuriuos, jo manymu, vykdė Aliaksandro Lukašenkos režimui lojalūs jėgos struktūrų pareigūnai. Pareiškime teigiama, kad su šių struktūrų smurtu bei kankinimais susiduria ir kiti Baltarusijos piliečiai, kurie protestuoja prieš suklastotus šalies vadovo rinkimų rezultatus. M. CH. taip pat teigia, kad į Vilnių buvo priverstas atvykti bijodamas dėl savo saugumo bei dėl šios priežasties negalėjęs ginti savo teisių Baltarusijoje.

Siekiant teisme įrodyti minimą nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu turi būti gauti duomenys apie tai, kad kankinimas vykdytas veikiant valstybės vardu. Taip pat neatmetama, kad tikrinant visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes bus gauti duomenys ir apie kitus galimai nukentėjusius asmenis.

Organizuoti, kontroliuoti ir vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, atlikti tyrimo veiksmus – Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

LR BK 1003 straipsnio „Kankinimas“ 1 dalyje nurodoma, kad asmuo, kuris vykdydamas valstybės politiką arba veikdamas valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu, bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su kitu žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiajam stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Jei šio nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo slapstosi nuo teisingumo, teismo procesas gali vykti ir teisiamam asmeniui jame nedalyvaujant.“