Medinio paveldo metamorfozės pagal Kultūros ministeriją. Keli pokalbiai

Kokios nuostabios metamorfozės vyksta Lietuvos padangėje. Pavyzdžiui, kai medis virsta mūru. Gal jau atgimsta šiuo metu godojama Šiaurės Jeruzalė ir Lietuvoje aktyvuojasi kitu pavidalu vandens virsmas vynu? Juk lengvai galima pateisinti tokią paklaidą, nes Lietuva nėra vynuogynų kraštas, o štai medžio į mūrą virsmas tikrai ne mažiau įspūdingas. O galbūt Finansų ir Kultūros ministerijoje veikia slaptas semiotikų būrelis, kuris sugeba pagrįsti prasminius ryšius tarp medinės architektūros ir mūro?

Tokie klausimai kyla, kai Finansų ministerijos tinklalapyje skaitai apie Norvegijos 9 mln. eurų (31 mln. litų) paramą LT06 programai „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ 2009–2014 m. Mat čia aiškiai nurodytas vienintelis paramos „pagrindinis objektas – medinis paveldas“. Tačiau, kaip niekur nieko, toliau Finansų ir Kultūros ministerija savo tinklalapiuose skelbia, kad iš šios norvegų 31 mln. litų Lietuvos mediniam paveldui paramos net trečdalis bus skirtas šių ministerijų sukurtai metamorfozinei „antrajai krypčiai“ – iš dalies restauruotų nemedinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (pastatų) restauravimo darbų užbaigimas ir jų pritaikymas naudojimui (3,3 mln. eurų)", t. y. 11 mln. litų.

Įdomu, ką iš tiesų galvoja apie Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją ir Lietuvos paveldosaugos specialistus Norvegijos kultūros paveldo direktoratas (RA), kuris yra pagrindinis donorų programos partneris. Spėju, kad jiems gal tai nėra vienintelis klausimas. Dar didesnis galvos skausmas turi būti, kad Norvegijos skirta daugiamilijoninė parama Lietuvos mediniam paveldui 2009–2014 metams iki šiol dar net nepradėta skirstyti. Tiesa, programos vadovė Eglė Mečinskaitė paaiškino, kad programa pratęsta iki 2016 metų. Tačiau Kultūros ministerija dar net nepaskelbė paraiškų šiai paramai gauti teikimo. Išskyrus jau paskirstytą jos menkiausią dalį iš Dvišalio fondo, skirtą dvišaliui bendradarbiavimui, bet – nuo pusės milijono litų sumažėjusią iki 172 tūkst. litų. O mediniam paveldui iš šio „Dvišalio fondo“ Kultūros ministerijoje jau paskirstytų "a" veikloms lėšų 2013.07.22 beliko tik apie 100 tūkst. litų paramos. Nuostabiai lietuviška digresija.

Metamorfozių dalyviai – atsparūs ir kintantys

Prieš pokalbius su atspariaisiais ir kintamaisiais Lietuvos medinio paveldo paramos metamorfozių dalyviais trumpai žvilgtelkime į jau paskirstytos dvišalio bendradarbiavimo paramos gavėjų sąrašą pagal 2013.07.22 komiteto protokolą (pdf).

Iš 12-os gavėjų net keturi (Nr. 8, 10-12) paramą gavo nemediniam paveldui, o „antrajai krypčiai“ – metamorfozinei ar semiotinei, kai medis virto mūru. Ir net dar įdomiau: parama buvo skirta Thomo Manno muziejui Nidoje literatūriniam pabendravimui su Knuto Hamsuno centru Norvegijoje.

1. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai skirta 9 000 litų. „Veiklos esmė – bendradarbiauti su Oslo kultūros paveldo specialistais, siekiant išsaugoti Žvėryno medinius namus.“

2. Ukmergės rajono Savivaldybės administracijai skirta 15 000 litų „Veiklos esmė – bendradarbiavimo su Sigdalo muziejaus kultūros paveldo specialistais vystymas.“

3. Kurtuvėnų regioniniam parkui skirta 17 000 litų bendradarbiauti su Norvegijos kultūros tyrimų institutu (NIKU) ir Vest Agderio apygardos administracija.

4. Vilniaus universitetui skirta 14 000 litų bendradarbiauti su Oslo universiteto Kultūros istorijos muziejumi. Veiklos pavadinimas – „Buvusios mokyklos pastatas Dubingiuose: išsaugojimo galimybės ir panaudojimas“.

5. Kazlų Rūdos savivaldybei skirta 15 000 litų bendradarbiauti su Norvegijos kultūros paminklų restauravimo draugija.

6. Lietuvos liaudies buities muziejui skirta 17 000 litų bendradarbiauti su Buskerudo pastatų konservavimo centru ir NIKU.

7. VšĮ „Kultūros paveldo akademijai“ skirta 17 000 litų bendradarbiauti su Sigdalo muziejumi ir Lofoteno vikingų muziejumi, siekiant išsaugoti Pavirvytės dvarą ir atkreipti dėmesį į medinį paveldą Lietuvoje.

8. VšĮ Europos parkui skirta 10 000 litų bendradarbiauti su NIKU, „siekiant parengti projektą, kuris bus teikiamas Programos finansavimui gauti“.

9. Thomo Manno muziejui skirta 17 000 litų bendradarbiauti su Knuto Hamsuno centru Norvegijoje.

10. Lietuvos jūrų muziejui skirta 15 000 litų bendradarbiauti su Stavangerio jūrų muziejumi, „siekiant išsaugoti ir restauruoti Kopgalio tvirtovę“.

11. VšĮ Karo paveldo centrui skirta 12 000 litų bendradarbiauti su „Museum Ves, Fjell Festning“, „siekiant restauruoti Kauno 7 fortą“.

12. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijai skirta 14 000 litų bendradarbiauti „su Norvegijos žemės ūkio ir kaimo plėtros kolegija, siekiant išsaugoti asociacijos narių dvarus: Barbolaukį ir Sližius.

Numatomas restauruoti namas Vytauto g. 49, Vilnius

Pokalbiai apie EEE „Dvišalio fondo“ įsisavinimą – nuo Nidos iki Vilniaus ir Europos parko

Pirmiausiai pakalbinau LT06 programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ vadovę Eglę Mečinskaitę, kurios sudėtingus atsakymus galite perskaityti čia. Vis dėlto niekaip neįtikino E. Mečinskaitės paaiškinimas dėl Kultūros ministerijos sprendimo nukreipti trečdalį LT06 programos paramos lėšų „antrajai krypčiai“ – užbaigti nemedinių objektų restauravimo darbus, nors norvegų paramos objektas yra aiškiai įvardintas kaip „medinis paveldas“.

Pasirinktiems paskirstytų lėšų paramos gavėjams buvo nusiųsti tie patys klausimai: ar spės nuo rugpjūčio iki spalio 31 dienos įsisavinti lėšas, kokius susitikimus jau surengė su dvišalio bendradarbiavimo partneriais ir kokią veiklą vykdė už gautas paramos lėšas.

Paaiškinimus atsiuntė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros (VSAA) vadovas Gediminas Rutkauskas, VšĮ T.Manno kultūros centro vadovė Lina Motuzienė, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos vykdančioji direktorė Daiva Kelpšaitė ir VšĮ Europos parkas vadovas Gintaras Karosas.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos vykdančioji direktorė Daiva Kelpšaitė paaiškino, kad su pasirinktais dvišalio bendradarbiavimo partneriais „susitikimai įvyko Jonavoje, Sližiuose, Panevėžyje. Buvome apžiūrėti Barbolaukio ir Sližių dvarų bei Bistrampolio, Taujėnų ir Alantės dvarų papildomai. Planuojame lankytis Norvegijoje kitais metais“. Taip pat patvirtino, kad gautą paramą spės įsisavinti iki spalio 31 d. ir kad pasirinkti objektai priklauso mediniam paveldui.

VšĮ Europos parkas vadovas Gintaras Karosas paaiškino, kad lėšas įsisavins iki spalio 31 d., o už gautas lėšas dar neįvyko susitikimai su dvišalio bendradarbiavimo partneriais. Tačiau, pasak G. Karoso, NIKU specialistai jau anksčiau lankėsi. „Buvo pakviesti, bet ne Europos parko apžiūrėti, o mūsų muziejaus siekiamos restauruoti ir pritaikyti muziejui Liubavo dvaro sodybos pastatų. Čia įsikūręs mūsų muziejaus padalinys – krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejus „Liubavas“. Daugiau informacijos www.liubavas.lt. Kartu, bendradarbiaujant su NIKU ekspertais, pasitelkiant jų patirtį, siekiame išsaugoti, kokybiškai restauruoti ir pritaikyti kultūros reikmėms Liubavo dvaro sodybos, kuri yra nekilnojamoji kultūros vertybė, pastatus. Kartu siekiame, kad norvegų patirtis būtų perduota mūsų vietiniams meistrams. Tai organizacija, turinti kompetentingus kultūros paveldo specialistus ir tyrėjus."

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros, kuri teikė paraišką dvišaliam bendradarbiavimui dėl Žvėryno medinio paveldo, vadovas Gediminas Rutkauskas nurodė, kad paramą jau įsisavino, „nes projektą su kolegomis iš Oslo planavome jau š. m. gegužės–birželio mėn.“ Pateikiame visą atsakymą.

„Rugpjūčio 2 d. įvyko kelionė į Rumšiškių etnografijos muziejų, dalyvaujant Oslo savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vadybos skyriaus vadovui, 14-ai žvėryniečių (Vilniaus Žvėryno rajono gyventojų; R. G. past.), medinių gyvenamųjų pastatų savininkų. Muziejaus specialistė architektė-restauratorė glaustai pristatė tradicinės medinės architektūros Lietuvoje raidą, statybos technologijų evoliuciją ir restauruojamą dvaro pastatą, kurio restauravimą numatoma užbaigti gavus papildomą EEE paramą. Rugpjūčio 3 d. drauge su Žvėryno medinių pastatų savininkais apvaikščiojome ir apžiūrėjome Žvėryno medinę architektūrą, vietoje aptariant ir diskutuojant apie pastatų priežiūros ir restauravimą. Popiet įvyko 3,5 val. seminaras, kurio metu aš savo pristatymu priminiau Vilniaus medinės architektūros paveldo išsaugojimo strategiją (2006 m.), jos įgyvendinimo 2006–2008 m. patirtis ir galimas / siektinas perspektyvas, o kolega iš Oslo pristatė Norvegijos patirtis bei išsamiai išdėstė šiuolaikinės medinių pastatų kokybiško restauravimo principus ir nuostatas. Seminaro diskusijos užtruko apie 1 val.

Rugpjūčio 20 d. tie patys žvėryniečiai papildomame seminare buvo supažindinti su Medinės architektūros paveldu Vilniuje: Šnipiškėse, Antakalnyje, Markučiuose ir Užupyje. Vėliau aš pristačiau medinių pastatų restauravimo patirtį 2002–2013 m. Taline: Kalamaja ir Kadriorg rajonuose, specialiai Talino savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos Miesto mediniam paveldui tausoti veiklą: šviečiamąjį ir konsultacinį darbą, rengiamus seminarus, tarptautines programas ir kt. Seminaro dalyvius labai sudomino Talino patirtis, tad jiems buvo pasiūlyta patiems sutarus vykti ir aplankyti Taliną, tiesiogiai su tuo susipažinti. Per minėtos specializuotos įstaigos informacinį centrą (www.renoveeri.net bei www.majatohter.ee), o Vilniaus senamiesčio agentūra tarpininkautų užtikrinant, kad svečiams iš Vilniaus kolegos surengtų specialų pristatymą ir diskusiją. Rugsėjo 10 d. surengtas trumpas papildomas pasitarimas su 3 žvėryniečiais, kur pristatyta naujausia Rygos patirtis bei pasiūlyta apsilankyti šio miesto taip pat 2012 m. įkurtoje specializuotoje VšĮ (www.kokariga.lv). Kurioje lankiausi rugpjūčio 22, 23 d. ir kuri išreiškė rimtą ketinimą bendradarbiauti su Agentūra. Vieni Žvėryno gyventojai praeitą savaitgalį man siūlant patys jau apsilankė Rygos minėtoje VšĮ ir grįžo su ypač gerais įspūdžiais ir žiniomis.

Norvegų specialistai, rugpjūčio 2–3 dienomis aplankę Žvėryne numatomus restauruoti ir 2006–2008 m. restauruotus pastatus, išsakė kritinių pastabų dėl atlikto restauravimo kokybės, vėliau seminare išsamiai išdėstė šiuolaikinės medinių pastatų kokybiško restauravimo principus ir nuostatas, kurių jis ir jo kolegos akins tvirtai laikytis pastatų restauravimo Vilniuje projektų (kuriems bus skirta EEE parama) vykdytojus."

VšĮ Thomo Manno kultūros centro vadovė Lina Motuzienė nurodė, kad daugiau kaip pusė sumos jau yra įsisavinta. „Thomo Manno muziejaus darbuotojai (2 asmenys) lankėsi Knuto Hamsuno centre Hamarojaus mieste rugpjūčio 27–31 dienomis. Spalio 15–17 dienomis laukiame darbuotojų iš Knuto Hamsuno centro Nidoje. Norvegų specialistai yra pakviesti už gautas Dvišalio fondo lėšas. Knuto Hamsuno muziejus Hamarojaus apylinkėje turi 4 atskirus pastatus, kuriuose įrengti muziejai, vienas jų ruošiamas restauruoti, o kitas yra restauruojamas. Šiuos restauravimo darbus atlieka specialistai, kurie buvo pakviesti mums lankantis Knuto Hamsuno muziejuje ir buvo konsultuojamasi ir dalijamasi patirtimi, su kokiomis teigiamomis ar neigiamomis pasekmėmis susidūrė Knuto Hamsuno pastatų restauruotojai. Thomo Manno muziejaus darbuotojai pristatė Thomo Manno muziejaus pastato problematiką ir planus, kaip ketinama šį pastatą restauruoti.

Knuto Hamsuno muziejaus atstovų laukiame spalio mėnesį. Thomo Manno muziejaus atstovų vizito į Knuto Hamsuno muziejų metu buvo nustatytos tarpusavio bendradarbiavimo kryptys: a) ateinančių dvejų–trejų metų perspektyvoje suorganizuoti dvi konferencijas (viena – Nidoje, kita – Knuto Hamsuno muziejuje Norvegijoje), kurios apims problemas, susijusias su kultūros objektų įprasminimu, panaudojimu edukaciniams tikslams ir išsaugojimu ateities kartoms. Konferencijų įgyvendinimu bus siekiama gerinti visuomenės požiūrį ir didinti supratimą apie kultūros paveldą, jo svarbą ir reikšmę; b) siekiama Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimo tarptautinių festivalių (Thomo Manno festivalis ir Knuto Hamsuno dienos) organizavimo metu. Nutarta kviestis Norvegijos atstovus, Knuto Hamsuno literatūros specialistus, menininkus ir įtraukti juos į Thomo Manno festivalio programą, tuo pačiu Lietuvos atstovai turėtų galimybę dalyvauti Knuto Hamsuno dienų festivalyje: c) plėsti Knuto Hamsuno kūrybos pažinimą Lietuvoje, pirmiausia akcentuojant dėmesį į Knuto Hamsuno knygos „Žemės palaima“, už kurią rašytojas gavo Nobelio premiją, vertimą į lietuvių kalbą, finansuojant leidimą Norvegijos lėšomis.

Pagal sutartį lėšas turime įsisavinti iki spalio 31 dienos. Daugiau kaip pusė sumos jau yra įsisavinta. Atkreipiant dėmesį į tai, kad kelionės išlaidos į Norvegiją ir iš Norvegijos į Lietuvą yra pakankamai didelės, apgyvendinimas ir maitinimas Norvegijoje yra labai brangus, tad visos išlaidos gali siekti daugiau kaip 17000 Lt. Knuto Hamsuno atstovai tuo atveju, jei finansavimo nepakaktų, yra pasirengę išlaidas finansuoti savo lėšomis."

Vietoj post scriptum

J. Zikaro memorialinis namas-muziejus Kaune

Belieka laukti tolesnių metamorfozių apraiškų, kai pagaliau pajudės visi Norvegijos paramos Lietuvos mediniam paveldui 31 mln. litų. O sėkmingai pabaigus restauruoti Kauno 7 fortą ir Klaipėdos Kopgalio tvirtovę, jau galbūt už mūro paveldui skirtą kitą EEE milijoninę paramą galėsime išsaugoti ir keletą dar kažin kaip išlikusių medinių pastatų.

Pavyzdžiui, šįkart negavo Dvišalio fondo paramos garsaus prieškario dailininko Juozo Zikaro memorialinis namas-muziejus Kaune. Nes M. K. Čiurlionio muziejus „neteisingai“ paprašė skirti lėšų dvišaliam bendradarbiavimui su norvegų partneriais priešgaisrinei apsaugai įrengti. Na, ir lėšų visai negavo, nes šiuo atveju reikėtų skelbti viešųjų pirkimų konkursą. Tikėkimės, kad nesudegs ir sulauks mūro paveldui skirtos paramos. Bet paskubėkime apsilankyti šiame ypač jaukiame ir įdomiame memorialiniame name-muziejuje. Dėl visa ko.

Daugiau – Sudėtingi atsakymai į sunkius klausimus Kultūros ministerijai. Be komentarų