Mes negalime visą laiką gyventi mele ir neteisybėje, tai visuomet blogai baigiasi

Lygiai prieš dvejus metus pirmą kartą Lietuvoje surengtuose tiesioginiuose merų rinkimuose Klaipėdos miesto vadovo posto siekęs (deja, meru taip ir netapęs) Artūras RAZBADAUSKAS gimė, užaugo ir dirba Klaipėdoje, yra vyriausiasis chirurgas Klaipėdos kraštui, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, vadovauja Jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikai, yra Klaipėdos m. savivaldybės tarybos narys, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos chirurgų asociacijos vadovas. Prof. dr. A. Razbadauskas taipogi yra uostamiesčio senjorus vienijančio Trečiojo amžiaus universiteto steigimo iniciatorius bei dėstytojas.

„Esame apsisprendę, kokią Klaipėdą sieksime matyti ateityje – tai sveikas, tvarus miestas, su didelėmis investicijomis ir būriu jaunimo. Dabar tą strategiją reikia realizuoti. Manau, kad esu pribrendęs vadovauti šiuos darbus įgyvendinančiai komandai“, – rinkimų kampanijos metu teigė kandidatas į uostamiesčio merus A. Razbadauskas, remiamas partijos „Tvarka ir teisingumas”. Pažangos siekiantis politikas akcentavo, jog kalbant apie Klaipėdą, būtina nepamiršti, jog tai yra SVEIKAS miestas ir jis turi būti vystomas būtent šia kryptimi. Klaipėdiečiai didžiuojasi, jog turi vieną didžiausių uostų prie Baltijos jūros, deja, paties miesto progreso apimtis to neatspindi. Klaipėdos uostas sėkmingai konkuruoja su kitais stambiais uostais, tačiau kitose srityse miesto vystimasis akivaizdžiai stringa.

Tąkart partijos vadovas, europarlamentaras Rolandas PAKSAS, reikšdamas tvirtą politinę paramą savo kolegai prof. A. Razbadauskui, charakterizavo pastarąjį kaip atsakingą, darbštų, kvalifikuotą, kompetentingą ir profesionalų politiką bei išreiškė įsitikinimą, kad jo pergalė miestui atneštų pozityvių, ilgai lauktų pokyčių. „Galiu pasakyti tik pačius geriausius žodžius apie Artūrą Razbadauską ir kaip apie gydytoją, politiką, bei žmogų. Seniai jį pažįstu, nė karto nesu juo nusivylęs. Būtų labai gerai, jog klaipėdiečiai išsirinktų tokį žmogų miesto vadovu, kad Klaipėda užimtų tą vietą, kurią ir turi užimti“, – pabrėžė Prezidentas R.Paksas. „Jeigu būtų susiklosčiusi tokia situacija, kad mes, kaip partija, būtume gavę Sveikatos apsaugos ministeriją, tikrai būčiau A.Razbadauską siūlęs sveikatos apsaugos ministru“, – atskleidė „tvarkiečių“ lyderis, manantis, jog ne tik kasdieniame, bet ir politiniame gyvenime svarbu neprarasti dvasinių ir moralinių vertybių.

Matyt, visai neatsitiktinai, tarpininkaujant prof. A. Razbadauskui, neseniai išleista knyga apie „valstybininkų“ klano nuverstą Prezidentą R. Paksą „R. P. Vardan ko?..“, siekianti pasitarnauti tiesai ir teisingumui, kuris buvo sutryptas prezidentinio skandalo metu, teisingumui, kurio pasigendame ir šiandien – valdžios, teisėsaugos institucijų dangstomo melo, nesantaikos bei karo kurstymo propagandos, politinės korupcijos užvaldytoje šalyje, š. m. kovo 24 dieną buvo pristatyta Klaipėdos universitete, „Studlendo“ konferencijų salėje. Artimas SISTEMOS nuversto Prezidento R. Pakso bendražygis, nepaisant šiuo metu užimamų atsakingų pareigų, nevyniodamas žodžių į vatą išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia, jog mūsų gyvenime viskam yra ribos, todėl ir neteisingumas Lietuvoje turi savo ribas. Demaskuoti valdžios institucijų dangstomą MELĄ, kuris ypač subujojo po 2004 metais įvykdyto valstybinio perversmo, kiekvieno sąžiningo, doro, kūrybingai mąstančio piliečio pareiga.

„Jau daugiau kaip trylika metų esu priverstas būti kaltinamasis politinio persekiojimo byloje, kuri yra pradėta pakankamai seniai ir vienokia ar kitokia forma pildoma naujais epizodais. Tai menama byla, kurioje nerenkami įrodymai, negalioja nekaltumo prezumpcija, nėra faktinės tikrovės, neegzistuoja teisingumas. Šios bylos tomai niekada negali būti perduoti jokiam teismui, nes paaiškėtų, kad teisė neegzistuoja, ji tėra tik nuolanki politikos tarnaitė.

Tai nesibaigiantis politinio persekiojimo procesas, kuomet viešai per žiniasklaidos priemones, pasitelkiant valstybės teisėsaugos institucijas vykdoma egzekucija, kurio tikslas – vienintelio kaltinamojo politinė mirtis.Ar turėčiau su tuo nuolankiai susitaikyti?.. Visa tai vyksta mūsų – politikų akivaizdoje taip arti, kad net sunku patikėti, jog tai yra tiesa. Lygiai taip, kaip sunku patikėti, jog asmuo, kuris du kartus piliečių buvo išrinktas Vilniaus miesto meru, buvo Seimo narys, dukart – Ministras Pirmininkas ir tiesiogiai buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas staiga taptų pavojingas nacionaliniam saugumui.“

- Turbūt jums gerai žinoma 2003 metais Lietuvoje dirbtinai sukelta prezidentinio skandalo istorija, kuri tebėra aktuali ir šiandien, nes ambicingų politikierių užvaldyta valstybė, kuri statoma ant melo pamatų, negali vadintis nei demokratiška, nei teisine, ir todėl pasmerkta žlugti?..

- Tuo metu, kai buvo nušalintas Prezidentas Rolandas Paksas iš pareigų, aš nepriklausiau jokiai politinei partijai nei visuomeninei organizacijai. Tiesiog dirbau savo darbą, kuri ir iki šiol dirbu: esu chirurgas, mokslininkas, Klaipėdos sveikatos mokslų fakulteto dekanas. Tačiau aš, kaip eilinis Lietuvos pilietis, sekiau prezidentinio skandalo atgarsius žiniasklaidoje. Mano nuomone, 2004 metais šalyje įvykdytas antikonstitucinis valstybės perversmas negali blaiviai mąstančio žmogaus palikti abejingo. Šiaip jau mūsų gyvenime viskam yra ribos, todėl ir neteisingumas turi savo ribas. Mes negalime visą laiką gyventi mele ir neteisybėje, tai visuomet blogai baigiasi!..

Galų gale, jeigu tu negali arba nedrįsti viešai pareikšti savo nuomonės, vėlgi, yra labai blogai. Šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių 2003 metais per prezidento rinkimus išreiškė pasitikėjimą demokratiškai išrinktu Respublikos Prezidentu R. Paksu, todėl jo nušalinimas vadinamojo politinio „elito“, saujelės išrinktųjų pastangomis man kelia labai daug abejonių. Koks bebūtų teisingas Konstitucinis Teismas, devyni niekieno nerinkti teisėjai negali kvestionuoti beveik 778 tūkstančių tautiečių, balsavusių už R. Paksą, valios. Lygiai taip pat negali Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo politiškai angažuotomis išvadomis, nušalinti Prezidentą, o po to dar ir uždrausti jam iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose Lietuvoje!..

Netgi kaimyninėje Latvijoje, kur Prezidentas renkamas ne visuotiniuose rinkimuose, o parlamente, nieko panašaus nebuvo. Todėl, mano nuomone, akivaizdžiai neteisingai, vadovaujantis išimtinai politinės konjunktūros sumetimais, šalies vadovas Rolandas Paksas ne tik buvo nuverstas, bet ir visiškai nepagrįstai suvaržytos jo pilietinės-politinės teisės dalyvauti rinkimuose Lietuvoje.

Tai mes matome ir dabar, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė savo išvadą, kad R. Paksui taikoma nuobauda – atimta teisė dalyvauti rinkimuose iki gyvenimo pabaigos yra NEPROPORCINGA. Daugiau negu keista, jog Lietuvoje faktiškai yra ignoruojamas prieš septynerius metus priimtas Strasbūro Teismo sprendimas. Stebina ir tai, kad absoliučiai nepaisoma Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadų. Mokome kitas valstybes demokratijos, tiktai kažkodėl nematome, kas pas mus namuose dedasi.

- Tad kuo gi iš tikrųjų nusikalto Prezidentas Rolandas Paksas, kuriam iki gyvos galvos tebėra atimta teisė dalyvauti rinkimuose Lietuvoje?..

- Nejau tuo, kad būdamas premjeru nesutiko pasirašyti Lietuvai nuostolingo sandėrio, t. y. padovanoti „Mažeikių naftą“ amerikiečių kompanijai „Williams“?.. O gal dar ir tuo, kad gindamas mūsų šalies nacionalinius interesus pasisakė prieš euro įvedimą Lietuvoje?.. Pas mus jau tapo lyg ir įprastu reiškiniu, jog kitaip mąstantys tuoj pat apšaukiami kitos valstybės agentais bei metų metais yra politiškai persekiojami.

Dabar jau daug kas pamatė, kad Lietuvai nereikėjo skubėti atsisakyti nacionalinės valiutos lito. Retrospektyviai vertinant akivaizdžiai matome, kad tokios Europos Sąjungos šalys, kaip Lenkija su savo zlotu arba Čekija, išsaugojusi kroną, nuo to tik laimėjo ir ten žmonės gyvena žymiai geriau, prekių kainos mažesnės nei Lietuvoje, kur kainos išaugo vos ne trigubai. Neseniai išgirdau patarimą: tiktai neverskite prekių ar paslaugų kainų eurais į litus. Bet kodėl gi turėtume neversti? Juk žmonių atlyginimai Lietuvoje trigubai neišaugo!..

Pavyzdžiui, dirbantiems viešajame sektoriuje gydytojams atlyginimai iš litų į eurus buvo perskaičiuoti tolygiai, t. y. pajamų kiekis nepasikeitė, tačiau paslaugų ir prekių kainos ženkliai išaugo. Todėl dabar mes ir matome tokią didžiulę medicinos darbuotojų, gydytojų emigraciją į Skandinavijos šalis, Norvegiją, Angliją, kur vos ne dešimt kartų didesni atlyginimai. Jauniems specialistams išvykstant, vidutinis gydytojų amžius Lietuvos rajonuose artėja prie 60-ties. Jeigu taip ir toliau bus, mūsų valstybė ekonomiškai nunyks, susinaikins.

Tiesą sakant, mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemos grimasos vis labiau stebina ir kelia man nerimą. Protu sunkiai suvokiamos eilės medicinos įstaigose, vis didėjantis specialistų „deficitas“ bei išaugęs vidutinis medikų amžius regionuose. Visa tai fone – sparčiai senstančios mūsų visuomenės ir finansinių sunkumų, kurie itin slegia socialiai pažeidžiamų piliečių pečius.

Atrodytų, būtų išmintinga ne tik pripažinti esamas sistemos problemas, bet ir imtis efektyvių jų sprendimų būdų. Taip pat būtų išmintinga negriauti to, kas sėkmingai funkcionuoja, būtų prasminga skatinti itin reikalingų specialistų rengimą įsiklausant į tarptautinių ekspertų žodį.

Visgi ką regime iš tiesų? Regime rimtą krizę išgyvenančią sveikatos apsaugos sistemą. Krizės priežastis – ne finansinių išteklių stygius, kuris turbūt juntamas kone kiekvienoje valstybės gyvenimo srityje, kurią imtumėmės analizuoti. Sveikatos apsaugos sistema patiria rimtą krizę, nes kitoks mąstymas ir kitokia nuomonė čia tampa nepageidautini. Sveikatos apsaugos sistemą kamuoja nepakantumo kitai nuomonei liga.

- Grįžtant prie taip vadinamo prezidentinio skandalo, kaip žinote, Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas paragino Lietuvą per 180 dienų užtikrinti, kad valstybės lygiu nebūtų pažeidinėjamas Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, o Prezidento R. Pakso teisės būtų atkurtos nuo 2004 metų. Nepaisant to, politinis persekiojimas tebesitęsia. Lietuvos valdžia ignoruoja tarptautinių institucijų reikalavimų, jau septyneri metai kaip nevykdo Europos Žmogaus Teisių sprendimo, nereaguoja į Jungtinių Tautų komiteto raginimus, negirdi Europos Ministrų Tarybos reikalavimų...

- Pamatęs tokią didelę neteisybę, kuomet Lietuvos žmonių demokratiškai išrinktas Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas visiškai nepagrįstai, remiantis iš piršto laužtais kaltinimais, buvo nušalintas iš pareigų, aš negalėjau likti nuošalyje ir nusprendžiau palaikyti politiškai persekiojamą žmogų. Tik todėl ir įstojau į jo įsteigtą liberalų demokratų partiją, vėliau pasivadinusią „Tvarka ir teisingumas“.

Bendraujant su pačiu Prezidentu ar stebint jį iš šalies per eilę metų ne kartą įsitikinau, jog Rolandas Paksas iš tikrųjų padorus, sąžiningas žmogus, patyręs politikas, ginantis pirmiausia mūsų valstybės interesus, o ne savo asmeninius, kaip tai daro daugelis žinomų veikėjų, pastaruoju metu linksniuojamų Lietuvos žiniasklaidoje.

Tokį milžinišką sisteminės žiniasklaidos puolimą patyręs, politiškai persekiojamas paprastas žmogus jau seniai būtų pasitraukęs iš politikos, užsiimtų privačiu verslu, rūpintųsi savo šeima, tačiau užsispyręs žemaitis Rolandas Paksas nesitraukia, jis ir toliau kovoja už teisingumą, mąsto apie Lietuvos ateitį. Todėl būti jo komandos nariu aš mačiau prasmę...

- O tai kodėl nusprendėte pasitraukti iš partijos „Tvarką ir teisingumas“?

- Kai pernai Prezidentas Rolandas Paksas daug kam netikėtai atsistatydino iš partijos pirmininko posto, aš jam paskambinau ir pasakiau, kad irgi nebematau prasmės ilgiau likti partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu. Na, o pastarojo meto tendencijos šios partijos viduje tiktai patvirtino, jog pasielgiau teisingai. Nėra jokių požymių, kad partija „Tvarka ir teisingumas“, pasitraukus „tvarkiečių“ lyderiui, Prezidentui R. Paksui, galėtų augti, stiprėti, vystytis. Deja, taip manau ne tik aš, tai aiškiai parodo ir naujausios sociologinės apklausos: pasitikėjimo reitingas šita politine jėga mažesnis nei 2 procentai?!..

Neseniai įvykę neeiliniai Seimo nario rinkimai Panevėžio – Anykščių apygardoje parodė, kad „tvarkiečių“ remiamas kandidatas, buvęs finansų viceministras, gavo mažiau nei 1 procentą. Tad akivaizdu, jog šiuo metu partija „Tvarka ir teisingumas“ nėra labai populiari, visuomenės pasitikėjimas „tvarkiečiais“ ir toliau krenta.

Juolab mane šokiruoja naujojo partijos pirmininko, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime seniūno Remigijaus Žemaitaičio kai kurie vieši pasisakymai, pavyzdžiui, ginant seksualiniu priekabiavimu įtariamą Seimo narį Kęstutį Pūką. Kažin ar toks beatodairiškas savo kolegos gynimas gali pasitarnauti bendram partijos įvaizdžiui?!.. Jeigu tai yra tiesa, kurį turėtų išaiškėti pradėjus ikiteisminį tyrimą, kažin ar dabar verta TT partijos vadovui taip karštai ginti K. Pūką, nesvarbu, koks jis bebūtų!.. Bet kokios sąsajos su plačiai Lietuvoje nuskambėjusia seksualinio priekabiavimo istorija „Tvarkos ir teisingumo“ partijai populiarumo tikrai neprideda. Jeigu ir toliau išsilaikys panašios tendencijos, bijau, kad ši Seimo kadencija Prezidento įsteigtai, ilgus metus vadovautai politinei partijai bus paskutinė. Tikrai nenorėčiau prognozuoti tokios liūdnos baigties šitai partijai, tačiau politinė realybė yra būtent tokia.

Kita vertus, Europos Parlamento narys, Prezidentas Rolandas Paksas, net ir perleidęs partijos vairą kitam asmeniui, iš tikrųjų tebėra didelis autoritetas visuomenės akyse, nežiūrint nuolatinio sisteminės žiniasklaidos puolimo, Akivaizdu, jog vieno asmens politinio persekiojimo ir šmeižto kampanijai skiriamos nemenkos lėšos, netgi pajungiamos specialiosios tarnybos, tačiau Prezidentas R.Paksas tebėra matomas, girdimas, daugelio Lietuvos žmonių palaikomas ir gerbiamas politikas.

Tik pažiūrėkite, kaip dabar atrodo šitie „teisuoliai“, linksniuojami su koncernu „MG Baltic“ siejamoje politinės korupcijos byloje, Liberalų sąjūdžio lyderiai - Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius, kurie išvien su konservatoriai aktyviai dalyvavo prezidentiniame skandale, įnirtingai kritikavo Prezidentą Rolandą Paksą?.. Juk būtent šie du asmenys buvo ministrais tuometinio konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje. Kodėl apie tai niekas nekalba, net neužsimena?!..

Išaiškėjo stambaus masto politinės korupcijos voratinklis, apraizgęs visą Lietuvą, o vaizduojama tarsi nieko neatsitiko. Kuo gi tada Lietuva skiriasi nuo kitų postsovietinių Rytų Europos šalių, kur klesti korupcija, socialinė atskirtis, neteisybė?!..

Užsiminus apie „Mažeikių naftos“ atidavimą amerikiečių kompanijai „Williams“, neskaidrių sandėrių sąrašą galėtume pratęsti, įvardindami politinės korupcijos aferas atominės energetikos sektoriuje – „Leo.LT“ arba suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje „Independence“ ir t. t.

Darbuojantis medicinos srityje daugiau nei trisdešimt metų, man, kaip chirurgui, kasdien tenka bendrauti su daugybe žmonių, todėl ir žmogaus psichologiją išmanau neblogai. Prezidentas Rolandas Paksas – tai žmogus, kuriuo iš tikrųjų galima pasitikėti. Lietuvos politikoje tokių tikrai nėra daug. Matyt, todėl šiuo metu veikianti valdžios SISTEMA taip bijo nuversto Prezidento R. Pakso, kuris, nežiūrint intensyvaus žiniasklaidos puolimo, negatyvaus įvaizdžio formavimo, tebeturi gan didelį žmonių pasitikėjimą. Tad jeigu tik R. Paksui būtų grąžintos jo pilietinės ir politinės teisės, net neabejoju, jis ir vėl taptų Lietuvos Prezidentu!..

Pasižiūrėkime praeitų rinkimų į Europos Parlamentą statistiką, kai politiškai persekiojama partija „Tvarka ir teisingumas“, vadovaujant Prezidentui R. Paksui, surinko apie 17 procentų rinkėjų palaikymą. O kaip tiktai R.Pakso nebeliko, pasitikėjimo reitingas smuktelėjo iki 2 proc. Nesvarbu, Remigijus Žemaitaitis ar kuris kitas politikas neeiliniame partijos kongrese būtų išrinktas vadovauti partijai „Tvarka ir teisingumas“, tai tiesiog nepalyginami dalykai! Kitaip sakant, svorio kategorijos ne tos, lyginant su SISTEMOS nuverstu Prezidentu, Europos Parlamento nariu Rolandu Paksu!..

- Jūsų nuomone, ką reikėtų daryti, jog teisingumo atkūrimo idėja Lietuvoje nenunyktų, netgi ir pasitraukus Prezidentui R. Paksui iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko posto?

- Mano nuomone, Prezidentas R. Paksas tebėra aktyvus politikas. Kai aš girdžiu kalbant, esą R. Paksas traukiasi iš politikos, su tuo tikrai negaliu sutikti, nes tai yra visiška nesąmonė!.. Būdamas Europos Parlamento nariu, jis atstovauja tai daliai rinkėjų, kurie juo pasitiki. Todėl, savaime suprantama, kad apie Prezidentą Rolandą Paksą galėtų ir, sakyčiau, netgi turėtų burtis Lietuvos likimui neabejingi žmonės. Kitaip tariant, turėtų susiformuoti nauja visuomeninė, pilietinė jėga, nesusaistyta partiniais ryšiais. Juk dažnai matome, kad tie partiniai ryšiai nesunkiai virsta korupciniais, nes į politines partijas ateina visokie prisitaikėliai, besitikintys vien tiktai sau naudos, su partijos palaikymu pretenduojantys užimti darbo vietą, net ir neturėdami tam būtinos kompetencijos.

Akivaizdžiai matome, kad ir dabartinė Lietuvos valdžia nėra nuo to apsaugota, kuomet išties gausus R. Karbauskio ir S.Skverneliaus „valstiečių“ būrys atėjo į Seimą. Be abejo, sisteminėms partijoms labai nepatinka, kad nepartiniai asmenys užima atsakingus postus Vyriausybėje, prasideda puolimas, nes norima išsaugoti nusistovėjusią ankstesnę „tvarką“, kuomet einantis atsakingas pareigas asmuo gaudavo taip vadinamą „otkatą“ bei tokiu būdu užsitikrindavo asmenišką naudą sau.

O juk reikia pagaliau pradėti galvoti apie mūsų valstybę, kuri akivaizdžiai nyksta. Apie milijonas tautiečių jau emigravo iš šalies per pastaruosius 27 metus, kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė. Žmonės nebenori gyventi savo gimtinėje, jiems stinga patriotizmo. Dominuoja materialusis pradas, kuomet pinigai – visa lemiantis faktorius. Betgi tokios tendencijos valstybėje tikrai negali mūsų džiuginti.

- Filosofas prof. Vytautas Radžvilas tariamai nepriklausomą Lietuvą pavadino NEĮVYKUSIA valstybe. O man atrodo, kad tai yra nedorų žmonių, savanaudžių totaliai UŽVALDYTA valstybė, kurią būtina gelbėti?...

- Galiu tik pritarti Prezidento Rolando Pakso šių metų pradžioje pasakytai minčiai, aktualiai idėjai, jog tokioje, kaip jūs sakote, užvaldytoje Lietuvoje jau pribrendo laikas naujai pilietinei - visuomeninei iniciatyvai, naujam Sąjūdžiui. Mielai prisijungčiau ir dalyvaučiau naujo, mūsų valstybėje pažangos siekiančio tautiečių sambūrio veikloje.

Mane, kaip akademinės bendruomenės narį, Klaipėdos Universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekaną, labai šokiruoja kalbos, jog Lietuvoje esą turėtų būti naikinami, uždaromi kai kurie universitetai. Kažkodėl nekalbama apie žemesnio lygio mokyklas. Mes gi matome, kad Anužienės vadovaujamai Karaliaus Mindaugo mokyklai skiriamos milžiniškos lėšos. O juk tai akivaizdus politinės korupcijos atvejis, kuriam pritarė Anužienės gera draugė, buvusi ministrė Audronė Pitrėnienė?!..

Universitetai visame pasaulyje yra tie centrai, kurie pritraukia jaunimą – ateities potencialą. Gyvenimo kokybės mieste perspektyva priklauso nuo to, kokie žmonės į jį atvyksta. Stiprūs, efektyvūs, studijuoti patrauklūs universitetai neabejotinai yra socialinės ir ekonominės veiklos varikliai. Jei Klaipėda save laiko miestu su perspektyva, universitetas tam yra būtina sąlyga.

Dirbu abiejose stovyklose – esu miesto Tarybos narys ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas. Padėtį žinau labai gerai, todėl jaučiu pareigą atkreipti dėmesį, kad miesto ir universiteto bendradarbiavimas toli gražu nėra pakankamas. Žvelgdamas iš Vakarų Europos perspektyvos, drįstu teigti, kad į universitetą neinvestuojantis miestas, neinvestuoja į savo ateitį.

Vienas stipriausių ir populiariausių Klaipėdos universitete šiuo metu yra Sveikatos mokslų fakultetas. Studijuojančiųjų skaičius jame nuolatos auga – dabar siekia apie 1,5 tūkst. Stojantieji veržiasi studijuoti kinezoterapiją, slaugą, radiologiją. Populiarėja ir biomedicinos inžinerijos ar nauja mitybos specialisto studijų programa. Ir nieko nuostabaus – sveikata šiuo metu visuomenėje itin domimasi, sveikatinimo paslaugoms žmonės skiria daug dėmesio, todėl tokių specialistų poreikis auga daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų. Ne paslaptis, kad dalis baigusių mokslus jaunų slaugytojų išvažiuoja dirbti į Norvegiją ar Angliją. O galėtų likti gyventi ir dirbti Klaipėdoje.

Uostamiestis didžiuojasi, kad vienintelis Lietuvoje turi Sveiko miesto statusą. Siekiant geresnės gyvenimo kokybės mieste, generuojama daug įdomių iniciatyvų – tam tikras Klaipėdos teritorijas – pavyzdžiui Smiltynę, Melnragę, ar Girulius - paversti kurortais, vystyti daugiau kurortinių paslaugų. O perspektyvų vystyti kurortologijos paslaugas miestas turi daug.

Dabar gi stojimo į universitetus balas turės būti ne mažesnis kaip ketvertas, kai tuo tarpu, tarkim, Kelmės vidurinę mokyklą baigusieji gauna apie du balus. Tai reiškia, jog tie abiturientai, kurie baigė mokyklas provincijoje, neturės keturių balų, todėl jie negalės stoti į universitetą. Kas jiems tada belieka? Tik išvykti iš savo šalies ir mokytis kur nors užsienyje. Jau ir taip akivaizdus intelekto stygius visoje Lietuvoje. O nesant aiškiai išreikštos politinės valios, užuot išsaugojus universitetus bei stiprinant aukštąsias mokyklas, matyt, siekiama, kad Lietuvoje neliktų nei aukšto intelekto, nei kūrybingai mąstančių žmonių, o liktų tiktai pilka minia, masė, kurią nesunku valdyti.

- Kadangi užimate atsakingas pareigas, esate Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto dekanas, ar nebijote užsitraukti valdžios nemalonę, kalbėdamas tiesą bei keldamas opias mūsų valstybės ir Klaipėdos krašto problemas į dienos šviesą?

- Šiaip jau kiekvieną dieną man tenka rizikuoti, nes esu chirurgas, atliekantis gan sudėtingas operacijas. Chirurgija man visada buvo prioritetas. Virš trisdešimt metų užsiimant profesine veikla, susiformavo charakterio savybės: konkretumas, aiškumas, atsakomybė. Chirurgijoje nėra abstrakčių veiksmų – priimami tik konkretūs sprendimai. Jeigu nebūčiau chirurgas, gal tada ir bijočiau. Bet kadangi aš gyvenu ir dirbu Lietuvoje, matau gan niūrią šalies vystimosi perspektyvą, privalau kalbėti tiesą ir nebijoti atverti mūsų valstybės žaizdas ir pūlinius. Tikrai nebijau! O jeigu bijočiau, tai kažin ar galėčiau dirbti chirurgu, verčiau eičiau kur nors sargauti, kur jau nėra ko saugoti.

Lietuvoje visuomenė yra ne tik įbauginta, bet ir nuolat dezinformuojama. Ypač dėl to nukenčia jaunesnės kartos žmonės. Atsakomybė už tai, visų pirma, tenka taip vadinamai ketvirtajai valdžiai – sisteminei žiniasklaidai. Mūsų studentija yra klaidingai informuota ir beveik nieko nežino apie 2004 metais šalyje įvykdyta valstybinį perversmą, kuomet buvo nuverstas Respublikos Prezidentas. Juk iš tikrųjų jauniems žmonėms nieko nesakoma, ką gero Lietuvai padarė SISTEMOS nuverstas Prezidentas Rolandas Paksas, o tiktai metų metais pučiama propagandinė migla apie gruzinę burtininkę, aiškiaregę, atseit, savo kerais įtakojusią buvusį šalies vadovą...

Juolab, esant tokiai kritiškai situacijai, mes privalome kalbėti TIESĄ. Įvairiuose susitikimuose su žmonėmis aš visada sakau tai, ką galvoju, bandydamas nušviesti realią padėtį Lietuvoje. Bet kuriuo atveju, stengiuosi elgtis sąžiningai ir dorai, nes nuo pat vaikystės mūsų šeimoje man buvo įskiepytas teisingumo jausmas.

Visuomet palaikydavau, palaikau ir ateityje palaikysiu Prezidentą Rolandą Paksą. Šiame etape mudu išsiskyrėme draugiškai. Tačiau aš esu atviras naujoms pilietinėms, visuomeninėms teisingumo atkūrimo iniciatyvoms, kurios atvertų kelius SISTEMOS nuverstam, politiškai persekiojamam Prezidentui R. Paksui į didžiąją politiką.

- Dėkoju už pokalbį.

Post Scriptum

Prezidentas Rolandas Paksas: „Noriu atsakingai pareikšti: nesu padaręs jokio veiksmo, kuris galėtų būti traktuojamas kaip nusikaltimas!..“

2004 metų politinio perversmo, kurio metu buvo nušalintas teisėtai išrinktas Respublikos Prezidentas, priežastys Lietuvos politiniame kontekste nėra išnykusios. Nepaisant narystės Europos Sąjungoje, Lietuvoje dominuojančio isteblišmento dauguma veikia politinį procesą, naudodama ir nedemokratinius būdus, kad eliminuotų sau neparankius jo dalyvius. Teisėsaugos institucijos ir slaptosios tarnybos pasitelkiamos kaip įrankis politiniams tikslams siekti.

Europos Sąjungos institucijos neturi realių priemonių bei mechanizmų, kad užtikrintų žmogaus teisių, pilietinių ir politinių laisvių, teisės viršenybės bei demokratijos principų įgyvendinimą šalyje, kurioje šios vertybės ignoruojamos. Į daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje besitęsiantį Rolando Pakso politinio persekiojimo procesą bandoma įtraukti net Europos Parlamentą!..

Noriu atsakingai pareikšti: nesu padaręs jokio veiksmo, kuris galėtų būti traktuojamas kaip nusikaltimas!.. Buvau ir esu pasirengęs bendradarbiauti su teisėsauga, jeigu kyla vienokie ar kitokie klausimai, tačiau kategoriškai atmetu bet kokius man mestus kaltinimus naujai kurpiamoje byloje.

Norėčiau pabrėžti keletą svarbių detalių:

Pirma. Byloje, kurioje buvau apklaustas kaip specialusis liudytojas buvo esmingai pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos.

Antra. Aš ir mano įgaliotasis advokatas buvome sekami Vilniuje. Tai vyko betarpiškai dalyvaujant atskirų žiniasklaidos priemonių atstovams.

Šie veiksmai akivaizdžiai prasilenkia su žmogaus teisių ir laisvių konstitucinėmis garantijomis, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, žemina žmogaus orumą. Tai niekaip negali būti suderinama su Europos Parlamento nario statusu.

Kodėl STT pareigūnų procesinės prievartos priemonės, kurios turi būti atliekamos slapta, tapo viešos ir demonstratyvios?

Kodėl išskirtinai Europos Parlamento nariui Rolandui Paksui nėra užtikrintos žmogaus teisių ir laisvių konstitucinės garantijos, negalioja nekaltumo prezumpcija?

Atsakymas tėra vienintelis: todėl, kad Lietuvoje tebesitęsia politinis persekiojimas, kurį patiriu nuolatos jau daugiau nei dešimtmetį!..