|
Susirinkę pasitarti trys buvę Ukrainos prezidentai nurodė dabartiniam prezidentui galimą atpirkimo objektą - premjero Azarovo nušalinimą. Beje, tai būtų pagrindinė opozicijos sąlyga pradėti derybas. Kol kas jos vis dar įmanomos be didesnių nuostolių. Ukrainos valdžia kol kas susilaiko nuo drąstiškų įsakymų kariuomenei ir milicijai. Situacija, beje, visai kitokia, negu buvo Damaske ar Kaire, kai buvo atidengta masinė ugnis į taikius demonstrantus. Egipto prezidentas Mubarakas už panaudotą kruviną smurtą prieš demonstrantus buvo nušalintas, o Sirijoje aukų skaičius greitai peržengė 1000 ir dabar jau pasiekė 120000 žuvusių bei milijonus pabėgusių iš šalies. Bent jau cheminio masinio ginklo atsargas pasižadėta sunaikinti. Ir tai jau - šis tas... Jei prisiminti, kad Bašaro al Assado režimas daug ką kopijavo iš Kremliaus patirties, tai bet koks palyginimas su Ukraina gali kelti didžiulį nerimą, nes sutampančių taškų galima surasti. Ukraina, beje, turi ir savo specifiką. Vakarinė jos dalis jau seniai būtų ES, gal ir oligarchų apetitai jau būtų gerokai apkarpyti. Į Šiaurę tempia Rytinė dalis, kur rusų kontingentas ypač gausus. Galima tokius piliečius suprasti pagaL tautybę, tačiau tie, kurie mato išsigelbėjimą Putino režime, manau,daro didžiulę klaidą kitomis prasmėmis. Žmogaus teisė gyventi laisvą ir ekonomiškai brandų gyvenimą turėtų būti aukščiau kažkokių tautinių dalykų.Ypač, kai šie siejasi su toli gražu ne demokratiniu režimu. Tikiu Ukrainos visuomenės teisių ir siekių išsipildymu. Tai darbšti, išsilavinusi ir turinti prasmingų siekių visuomenė. Linkiu jais sėkmės jos kelyje į laisvę ir demokratiją.
Manau, kad dabar atsiranda gera proga tartis dėl apskrito stalo derybų. Tai tikrai nėra pats blogiausia variantas dabartinėje situacijoje. Opozicijos lyderiams verta gerai pasverti savo tikrąsias galimybes ir pasinaudoti V.Janukovičiaus siūlymu. Jei masiškai bus pralietas kraujas? - riba bus galutinai peržengta. Manau, kad ir opozicija nesės prie to stalo tuščiomis rankomis, kai toks gausus piliečių palaikymas. Galima opozicijai derybomis pasiekti net ir kokių rinkimų ar perrinkimų. Net ir referendumo surengimas gali būti įtrauktas į darbotvarkę. Reikia tikėtis, kad sunerimę piliečiai sugebės užtikrinti tokių renginių balsavimo skaidrumą.
Vieniems Ukrainos gyventojams, manau, kad daugiausia rusų tautybės, gali atrodyti, V.Janukovičiaus pastangos sugrąžinti šalį į buvusį sovietinės imperijos statusą yra sveikintinos, kiti, dabar gal jau dauguma, nori turėti laisvą šalį įvairiomis prasmėmis, laisvai prekiaujančią su ES ir kitomis šalimis bei sėkmingai vystančią demokratiją savo valstybėje. Atsakymas į tokį klausimą lyg ir galėtų būti aiškus - referendumo kelias, tai yra paklausti visos tautos. Tačiau, kas gali garantuoti, kad jis nebus sužlugdytas dabartinės administracijos savo neskaidrumu, kaip jau pastebėta yra buvę anksčiau V.Janukovyčiui braunantis į prezidento postą ar per Rados rinkimus. Dar ir iki teisės surengti tokį referendumą lauktų ilgas kelias pro Rados bei Maskvai nuolankiųjų pasipriešinimo bruzgynus.
Svarbiausia, kad nebūtų panaudoti šaunamieji ginklai ir karinė technika. Provokatorių neturi būti jokioje pusėje. Tik demokratinis būdas gali padėti šioje situacijoje. Bendra daugelio šalių griežta nuomonė gali pristabdyti smurto proveržius, kurių pasekmes būtų sunku atspėti. Kaip žinome, visai neseniai Ukrainą Vilniuje tarptautiniame ES kvorume atstovavo prezidentas V.Janukovičius. Tai rodė jo bandymą manevruoti tarp Maskvos ir Briuselio. Manau, kad tai buvo gan apsimestinis manevravimas, iš anksto žinant galutinį rezultatą. Trūko Ukrainos vadovo parašo ir tuo viskas pasibaigė. Reikia pasakyti, kad savo atvykimu "tartis" prezidentas galėjo nustebinti ES šalių delegacijas, kurios žinojo apie V.Janukovičiaus beveik nekintančią politinę poziciją bei jo vojažus į Kremlių. Jei pažvelgti atidžiau, tai jo konkurentė prezidentinėje kampanijoje Julija Tymošenko buvo apkaltinta ir nuteista ilgiems metams būtent dėl to, ką V.Janukovičius daro nuolat. Tai yra jo santykiai su Rusijos imperijos prezidentu buvo ir yra kur kas glaudesni ir, mano supratimu, kur kas pavojingesni Ukrainos laisvei, negu buvusios premjerės J.Tymošenko sutartis dėl dujų kainų. Vieniems Ukrainos gyventojams, manau, kad daugiausia rusų tautybės, gali atrodyti, V.Janukovičiaus pastangos sugrąžinti šalį į buvusį sovietinės imperijos statusą yra sveikintinos, kiti, dabar gal jau dauguma, nori turėti laisvą šalį įvairiomis prasmėmis, laisvai prekiaujančią su ES ir kitomis šalimis bei sėkmingai vystančią demokratiją savo valstybėje.
|