Mokyklose laukiama tragedijos?

Lietuvoje jau darosi įprasta, kad kol neįvyksta kokia nors skaudi tragedija, tol atsakingos institucijos nekreipia dėmesio į signalus apie problemą - „diskutuoja”, „analizuoja”, siuntinėja viena kitai raštus, bet sprendimų nepriima.

Tam, kad pranešimas apie smurtą šeimoje taptų rimtu pagrindu policijai operatyviai reaguoti į tokią informaciją, prireikė Klaipėdos rajone gyvenusios keturių mažamečių vaikų motinos mirties. Kad būtų pradėtos spręsti 112 tarnybos problemos, prireikė protu nesuvokiamos merginos žūties Panevėžio rajone.

Vien uostamiestyje ir Klaipėdos rajone per pusmetį pagarsinti jau du įvykiai, kai vaikai mokykloje patyrė rimtas traumas, tačiau, užuot skubiai iškvietus greitąją pagalbą, jiems siūlyta eiti namo pagulėti. Ir tik tėvų iniciatyva moksleiviai, patekę į ligoninę, išgirdo diagnozes: smegenų sukrėtimas, kaulo lūžis, gerklų trauma.

Tad kyla klausimas, kas skatina švietimo įstaigų darbuotojus vengti operatyvaus medicinos įstaigų įsikišimo - žinių stoka, neaiškus reglamentavimas ar paprasčiausia baimė užtraukti mokyklai nemalonę?

„Važiuokit namo, pagulėsite, praeis”

Spalio pradžioje įvykęs nemalonus incidentas Dovilų pagrindinėje mokykloje vieno šios mokyklos auklėtinio mamai uždavė esminį klausimą - kas mūsų švietimo ir sveikatos sistemoje yra ne taip, jei į vaikų sveikatą žiūrima pro pirštus.

Spalio 2 d. smegenų sukrėtimą mokykloje patyręs jos mažametis sūnus namuose turėjo gydytis ne tik fizinę, bet ir psichologinę traumą.

Mama suvokia, kad nuo nelaimingų įvykių niekas neapsaugotas, tačiau ją sukrėtė švietimo įstaigos personalo bei toje mokykloje dirbančios visuomenės sveikatos specialistės požiūris, kai žinodami, jog vaikas buvo pastumtas ir trenkėsi į sieną, stebėdami jį leisgyvį ir vemiantį net nesiruošė kviesti greitosios medicininės pagalbos.

Dovilų gyventoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. - Autor. past.) iki šiol negali ramiai pasakoti anos dienos įvykių.

Moteris prisiminė, kad tą nelemtą dieną artėjant vidurdieniui ji sulaukė skambučio iš mokyklos. Jai buvo pranešta, kad jos sūnus nukrito ir vemia.

„Aš dirbau, tad į mokyklą nuvažiavau tik po keliolikos minučių. Kai pamačiau savo sūnų, man pakirto kojas. Jis ištisai dejavo. Man buvo pranešta, kad jis dar kartą vėmė. Pakeltas nuo kušetės vos pastovėjo, turbūt net nebūtų pats sugebėjęs nueiti iki mašinos. Teko jį nuolat prilaikyti. Klausiau sesutės (šitaip mama senu įpročiu vadina mokykloje dirbančią visuomenės sveikatos priežiūros specialistę. - Autor. past.) kas nutiko, atsakymas buvo paprastas: „Pastūmė ir susitrenkė. Važiuokit namo, pagulėsite, praeis”, - pradėjo pasakoti moteris.

Tačiau berniuko mama tokio patarimo nepaisė ir tiesiu taikymu pati išvežė vaiką į ligoninę. Kelionę iki jos pokalbininkė prisimena tarsi baisiausią košmarą - vaikas ant galinės sėdynės dejuoja, apsivemia, paskui nutyla... Teko ir drebančiomis rankomis vairuoti, ir stebėti sūnų, kad jis neprarastų sąmonės. Paskui - nerimo valandos ligoninėje, kol buvo atlikti tyrimai, laukimas prie ilgas valandas iš miego nepabundančio vaiko lovos.

Dar liūdniau moteriai pasidarė po to, kai ji sužinojo visas tos dienos aplinkybes. Pasirodo, sūnų antros pertraukos metu, maždaug pusę dešimtos ryte, stumtelėjo vyresnės klasės mokinys. Žinoma, jei smūgį koja į pilvą galima vadinti stumtelėjimu. Po „stumtelėjimo” berniukas trenkėsi į sieną ir nuvirto ant grindų.

„Tuomet jį pakėlė, vos pavelkantį kojas nuvedė ir pasodino prie klasės. Vėliau maniškis pasakojo, kad pamokos metu mokytoja pyko, jog jis nedalyvauja pamokoje. Net nežinau kada, bet sūnus pradėjo vemti. Tuomet buvo nuvestas pas mokyklos seselę. Ši paguldė ir laukė, kas bus toliau. Tuomet dar kartą apsivėmė. Ir tik praėjus dviem valandoms po įvykio man paskambino sesutė ir paklausė, ar galėčiau vaiką pasiimti iš mokyklos”, - pasakojo moteris.

„Saliamoniškas” sprendimas

Kadangi moteris pati yra lankiusi pirmosios pagalbos kursus, ji sakė puikiai suprantanti, kad sūnui nebuvo suteikta tinkama pirmoji pagalba.

„Esant galvos sutrenkimui ir jei dar vemiama, turi būti kuo greičiau kviečiama greitoji medicininė pagalba. Aišku, turi būti apie tai informuojami tėvai, kurie gali vaiką pasitikti ligoninėje, ar atvažiuoti lydėti greitojoje. Kai tai vėliau pasakojau mokytojai, ji sakė, jog jiems duotas nurodymas, kad vaiką gali atiduoti tik tėvams, jokio skirtumo kas jam nutiko. Bet juk jei būtų nors kiek išsilieję kraujo į smegenis, per tas tris valandas, kol jis pateko į ligoninę, mano sūnus būtų miręs”, - kalbėdama jaudinosi moteris.

Tai, kad mokyklos personalas žinojo, kas nutiko jos vaikui, esą įrodo tas faktas, kad vos tik ji atvyko į mokyklą, prie jos prisistatė sūnui spyrusio berniuko mama, kuri taip pat dirba toje mokykloje, ir paprašė jos telefono.

„Vadinasi, kad vaikas buvo pastumtas ir susitrenkė, o po to pradėjo vemti, buvo žinoma. Juk tokiais atvejais svarbi kiekviena sekundė. Nereikia turėti net medicininio išsilavinimo, kad tai žinotum. O jie iškvietė mamą ir galvoja, kad visos problemos išsisprendė”, - stebėjosi pokalbininkė.

Kada jau ekstrinis atvejis?

Paradoksalu, tačiau net Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius Arūnas Grimalis pripažino, jog ši istorija, ko gero, būtų pasisukusi kiek kita linkme, jei tada, kai įvyko incidentas, mokykloje nebūtų buvusi visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, čia dirbanti ne kasdien.

„Gal būtų buvę net paprasčiau - būtume iš karto iškvietę greitąją medicinos pagalbą”, - pripažino mokyklos vadovas.

Tačiau kai mokykloje yra medicininį išsilavinimą turintis visuomenės sveikatos specialistas, pasitikima jo kompetencija.

„Aišku, dabar būsiu liaudies priešas, bet pritariu, kad tais laikais, kai mokyklose dirbo medicinos seselės, viskas būdavo aiškiau. Dabar visuomenės sveikatos priežiūros specialisto yra visai kitos funkcijos - jis negali nei tabletės duoti, absoliučiai nieko negali. Jis gali paskaitas skaityti, tikrinimus daryti, sveikatos pažymas susirinkti ir viskas”, - atviravo Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius.

Vertindamas šią konkrečią situaciją, mokyklos vadovas svarstė, jog pagrindinė klaida buvo ta, kad visuomenės sveikatos specialistė, paskambinusi mamai, nepasakė konkrečiai - arba atvažiuojate jūs, arba mes vežame jūsų vaiką į gydymo įstaigą patys.

„Mama užtruko atvykti, gal ji galvojo, kad čia nedidelis atsitikimas. Mes ir patys iš pradžių negalvojome, kad čia toks rimtas įvykis, nes smūgių ir kritimų mokykloje yra kiekvieną dieną”, - kalbėjo A. Grimalis.
 

DISKUTUOJA. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, diskusijos dėl to, kad visuomenės sveikatos specialistai, kaip ir jų pirmtakės medicinos seselės, galėtų teikti ir pirmąją medicinos pagalbą bei būtų labiau kvalifikuoti šioje srityje negu mokytojai, jau vyksta. SCANPIX nuotr.

Pasak direktoriaus, kai buvo skambinama mamai, jau buvo žinoma, kad vaiko vėmimą galėjo sukelti tai, jog jam prieš kurį laiką buvo spirta ir jis buvo nugriuvęs. Esą ir mamai buvo pasakyta, kad jis negaluoja po įvykio, o ne šiaip sau.

„Tokio įvardijimo, kada yra ekstrinis atvejis ir kada reikia kviesti greitąją pagalbą - nėra. Medikai tai gali nustatyti. Žinoma, vėmimas sukelia kažkokį įtarimą. Bet kuriuo atveju yra rizikos ir tos kelios minutės gali daug ką lemti. Aš iš karto tokiu atveju kviesčiau greitąją medicinos pagalbą. Taip tiesiog ramiau”, - kalbėjo mokyklos vadovas.

Jo žiniomis, po šio įvykio dar kartą bus peržiūrėtas reglamentavimas, kas kam ir kaip turi pranešti, kai yra mokykloje visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, ir kaip visa tai organizuoti, kai jo nėra. Taip pat esą reikia dar kartą įvertinti, kokia yra kiekvieno darbuotojo atsakomybė.

Mokykla savo ruožtu žada sugriežtinti mokytojų budėjimą pertraukų metu.

Sulauks nuobaudos

Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vadovė Neringa Tarvydienė neslepia, kad jai pavaldi specialistė pasielgė netinkamai, ir svarsto, jog situacija būtų kitokia, jei kiekviena mokykla turėtų atskirą visuomenės sveikatos specialistą, nes dabar kelioms įstaigoms tenka dalintis vienu.

„Vertinant šią situaciją reikia pažymėti, kad pirmiausiai mokytoja per vėlai pastebėjo, jog vaikas negaluoja. Žinome, kad visi mokyklos darbuotojai turi mokėti ne tik suteikti pirmąją pagalbą, bet ir atpažinti negalavimus. Ne veltui kas 5 metus pedagogai išklauso specialius kursus. Akivaizdu, kad tai daroma per retai. Siūlysime, kad kiekvienų mokslo metų pradžioje mokyklos darbuotojams būtų primintas instruktažas, kaip elgtis tokiose situacijose”, - sakė N. Tarvydienė.

Vadovė nedangsto ir savo pavaldinės. Esą aišku viena - specialistė nesuteikė aiškios informacijos nukentėjusio vaiko mamai apie padėties rimtumą, todėl atitinkamai visos grandys lėčiau reagavo. Ji žada, kad specialistė sulauks nuobaudos.

„Kada kviesti medicinos pagalbą sprendžia specialistas. Šituo konkrečiu atveju, ji turėjo tai padaryti. Kol atvyko mama, vaikas jos kabinete išbuvo 39 minutes. Specialistė sutinka, kad netinkamai reagavo. Nesileisčiau į diskusijas, ar pačios mokyklos dažniau kviestų greitąsias, jei nebūtų visuomenės sveikatos specialistų. Mano žiniomis, mokyklos kaip tik vengia greitųjų, nes tai nėra garbė mokyklai. Deja, Lietuvoje tokia sistema, kad kiekvienoje mokykloje negali būti po vieną specialistą, kuris dirbtų kasdien. Tuomet jiems būtų galima priskirti ir pirmosios medicininės pagalbos funkciją, ir reikalavimai jiems būtų aiškesni nei yra dabar. Bet dabar turime tai, ką turime - vienas specialistas aptarnauja kelias mokyklas ir šioje situacijoje savivalda gali tik stiprinti tokių specialistų kompetencijas. Tai žadame ir daryti”, - kalbėjo N. Tarvydienė.

Panašiai ir kitur

Ši istorija, deja, ne vienintelė. Nutikimų, kai mokyklose rimtas traumas patyrę vaikai tiesiog išsiunčiami namo žurnalistai yra girdėję ir daugiau. Kad ir kaip keistai skambėtų, tėvai pasakoja, kad vaikai kartais išsiunčiami pėsti namo ir su lūžusia koja.

„Vakarų eksprese” prieš pusmetį buvo aprašytas Klaipėdoje, Gedminų mokykloje, įvykęs atvejis, kai mokyklos aikštelėje susižalojusią mergaitę, jos mamos teigimu, norėta tiesiog išleisti namo, užuot iškvietus greitąją medicinos pagalbą.

Trylikametės mama tuomet pasakojo, kad atbėgusi į mokyklą radusi dukrą sėdinčią visuomenės sveikatos specialistės kabinete su mėlynu, tinstančiu kaklu ir mėlynuojančiu riešu, tačiau, anot jos, mokyklos personalas tikino, kad greitosios medicinos pagalbos kviesti nereikia, ragino eiti namo arba kreiptis į polikliniką. Pasak mamos, tik po atkaklių mamos prašymų buvo iškviesta pagalba. Mergaitę nuvežus į ligoninę gydytojai nustatė gerklų traumą, plyšusius rankos riešo raumenis bei galvos smegenų sukrėtimą.

„Specialistas gali tiek pat, kiek ir mokytojas”

Rita SKETERSKIENĖ, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja

Dar 2005 metais buvo reglamentuotas sveikatos priežiūros mokyklose organizavimo tvarkos aprašas. Jame ir nurodyta viena iš visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijų - pirmosios pagalbos teikimas bei pirmosios medicininės pagalbos koordinavimas.
Beje, lygiai tokią pat pirmąją pagalbą - laiku iškviesti greitąją, imobilizuoti, ir jei reikia - pradėti gaivinti - turi suteikti ir bet kuris mokyklos darbuotojas, tam jie ir išklauso specialius kursus. Žinoma, jei mokykloje tuo metu yra specialistas, lengviausia išeitis jam perduoti vaiką, tačiau jis gali lygiai tiek pat, kiek ir mokytojas. Medicininę pagalbą suteikia jau greitosios pagalbos specialistai. Injekcijos, vaistai - jau medikų prerogatyva.
Diskusijos dėl to, kad visuomenės sveikatos specialistai galėtų teikti ir pirmąją medicinos pagalbą bei būtų labiau kvalifikuoti šioje srityje negu mokytojai, jau vyksta. Tą klausimą kelia ir mokyklų, ir visuomenės sveikatos priežiūros biurų vadovai. Tačiau tokiu atveju keliamas ir atsakomybės klausimas. O jei jie suteiks tą medicininę pagalbą nekvalifikuotai? Kol kas sprendimo dar nėra.
Kada jau reikia kviesti greitąją medicininę pagalbą? Turbūt tokio teisės akto aš šiandienai nežinau. Bet juk kai paskambinama greitajai pagalbai yra nupasakojama, kas nutiko. Tuomet medikai ir priima sprendimą važiuoti, ar ne. Akivaizdu, geriau kviesti kuo greičiau nei delsti.
Panašu, kad šiuo konkrečiu atveju suveikė žmogiškasis faktorius - specialistė nesugebėjo tinkamai sureaguoti. Visi dirba, visi klysta.