NATO finansuoja Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko privatų fondą

Arsenijus Jaceniukas Vakaruose prilyginamas „Ukrainos Mario Monti“: buvęs bankininkas, technokratas, paskirtas atstovauti Vakarų interesams. Jo fondą finansuoja NATO ir Britanijos finansinis elitas. Jis globalaus tinklo atstovas, tarnaujantis ne savo tautai, tačiau tiems, kurie nori pasipelnyti iš masiško ir ilgalaikio Ukrainos plėšimo.

Obamos gerbėjai: Ukrainos laikinasis premjeras A. Jaceniukas su buvusiu prezidentu O. Turčinovu. Abudu kaip politikai yra kilę iš anksčiau karingos Timošenko stovyklos. O Turčinovas, buvęs saugumo vadovas, palaikantis gerus kontaktus su kitų vakarų valstybių saugumo tarnybomis. Ši politikų karta nepasižymi glaudžiais ryšiais su savo visuomene.

A. Merkel ir A. Jaceniukas turi vieną bendrą bruožą: Jie abu B. Obamos gerbėjai. Gal ne tiek to realaus Obamos, kuris pasirodė esąs tikras nusivylimas (33% Amerikos piliečių laiko B. Obamą blogiausiu prezidentu po antrojo pasaulinio karo), kiek idealaus politiko, kuriuo visi žavisi, įvaizdį – nors realybėje tokio nėra.

A. Jaceniukas iš esmės netinkamas politinis lyderis Ukrainai: jis neturi vietinių politinių jėgų palaikymo, ir yra laikomas nenuspėjamu bei vienišiumi. Jo biografija glaudžiai susijusi su banku: jis buvęs Valdybos pirmininko pavaduotojas viename didžiausių Ukrainos bankų (AT AvalBank), vėliau Ukrainos centrinio banko viceprezidentu, kol nenukrypo, kaip J. Timošenko grupės narys į politiką.

A. Jaceniukas tipiškas regiono atstovas, būtent toks, kokį norėtų matyti valdžioje tarptautinis finansų elitas. Jo karjeros kelias iki Ukrainos premjero – ministro primena technokrato Mario Monti, Italijos valstybės finansinio sektoriaus vadovą.

Monti, buvęs ES komisaras ir Goldman-Sachs bankininkas. Vėliau jo postą paveldėjo S. Berlusconi, kuris dėl savo kvailiojimų tarptautinėje politikoje buvo „nurašytas“.

Monti, savo laiku būdamas Italijos premjeru, nepasiekė reikšmingų rezultatų. Tačiau, kartu su savo draugu Mario Draghi, užkirto kelią rimtai Italijos bankų sistemos griūčiai. Draghi, taip pat atėjo iš Goldman-Sachs ir po savo veiklos Italijos politikoje bei centriniame banke, nužygiavęs ilgą kelią priėjo iki ECB vadovo kėdės.

A. Jaceniukas suprantama ne toks išskirtinis, kaip Monti ir Draghi. Tačiau misija ta pati: jis dirba tarptautinės finansinės industrijos labui, nors būdamas savo poste turėtų ginti išskirtinai savo ukrainietiškos visuomenės interesus.

Jo formalus atsistatydinimas prieš kelias savaites buvo įvykdytas ne dėl susirūpinimo Ukrainos tautos ateities gerbūviu, o todėl, kad buvo atmestas įstatymų projektas, leidęs Ukrainos vamzdynus atiduoti užsienio investuotojams.

A. Jaceniukas nedaro jokios paslapties iš savo ryšių su Vakarų jėgos struktūromis. Jo asmeninis fondas Arseniy Yatseniuk Stiftung Open Ukraine šiuo metu yra finansuojamas NATO, Britanijos finansinio klubo Chatham House, US-Think-Tank National Endowment for Democracy ir Švedijos Swedbank.

Jis nieko neslepia – visi finansiniai rėmėjai įrašyti fondo internetiniame puslapyje. Visi nariai atėję iš finansų industrijos ar bankų verslo. Fondo bendraįkūrėjas lenkas Zbigniev Drzymala, Inter Groclin finansinio konglomerato direktorius.

Vienas iš narių, S. Taruta, turintis „Chairman of the Board of the Industrial Union of Donbas Corporation“ firmoje konkrečių ekonominių interesų.

Kadangi NATO finansuojama iš mokesčių mokėtojų kišenės, galima teigti, jog ES mokesčių mokėtojai verčiami finansuoti labai prieštaringai vertinamą Ukrainos premjero privatų fondą, padedantį siekti Jaceniukui ir jo draugams privačių tikslų.

Kokiomis fondo pinigų sumomis naudojasi pats A.Jaceniukas nėra žinoma. Turtus jis susikrovė dar būdamas bankininku. Reikia pastebėti, kad jo fondo internetinis puslapis parengtas tik anglų kalba, signalizuojant Vakarams – aš priklausau jūsų tinklui. Ukrainos piliečiai, išlaikantys premjerą iš mokesčiams surinktų pinigų, nieko nežino apie jo glaudžius ryšius su užsieniu, apie jo privačių ir visuomeninių interesų susipynimą.

Ukrainos oligarchai į Jaceniuką žiūri su įtarimu. Naujas Ukrainos prezidentas P Porošenko palaiko glaudžius ryšius su Rusija, ir kietos linijos šalininką Jaceniuką ne kartą jau buvo nusodinęs ant žemės.

Jo politinės patirties stoką ir karingą toną galima priskirti radikalios J. Timošenko mokyklai. Timošenko išsireiškimas, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui reikia paleisti kulką į kaktą, Jaceniuko pasisakymų fone atrodo dar ekstremaliau. Tačiau ir jis pastoviai grasina pasauliniu karu, savo misiją apibūdina kaip savižudišką ir nesibodi iškraipyti tikrovės kaip jam tinka, pavyzdžiui sakydamas, kad dėl tokios prastos ekonominės padėties Ukrainoje kalti sukilėliai, kad būtent jie tyčia griauna geležinkelius, šachtas ir elektrines, norėdami pakenkti šaliai.

A. Jaceniukas, bent jau laikinai, yra Amerikos statytinis. Speciali įgaliotinė Victoria Nuland pavadino „Jaz“, kaip jis vadinamas Amerikos diplomatų žargonu, yra geriausia kandidatūra į premjero postą, tuo eliminuodama A. Merkel kandidatą V. Kličko.

„Jaz“ atitinka finansinio elito poreikius tarptautiniame finansų kare. Pereitą savaitę Jaceniukas pareiškė, kad iš TVF gautus kreditus skolų padengimui jis naudos ne pagal paskirtį. Jis atitinka finansinės pramonės lūkesčius, taip kaip tuo metu graikas Lucas Papademos, taip pat buvęs Goldman-Sachs bankininku, sėkmingai pasirūpinęs, kad bankai sukėlę finansinį fiasko būtų išgelbėti, o Graikijos žmonėms iki šios dienos buvo primesta visa atsakomybė už bankų sukeltas pasekmes.

Vienas iš Jaceniuko artimųjų 2009 metais Ciuriche žurnalui International Relations and Security Network yra papasakojęs, kad Jaceniukas B. Obamos gerbėjas. Obama taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Wall Street ir atstovauja JAV finansų sektoriaus interesams pasaulio finansiniame kare, sukurdamas naujas paruošiamąsias struktūras šiam karui Amerikos mokesčių mokėtojų pinigų pagalba.

Prieš pat savo vizitą į Ukrainą kanclerė Angela Merkel (CDU) konsultavosi su JAV prezidentu Baracku Obama apie padėtį šalyje. Abu išreiškė nesupratimą dėl Rusijos Vyriausybės sprendimo pasiųsti savo pagalbos vilkstinę Lugansko link be Ukrainos vyriausybės sutikimo ir be tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto palydos.

Apie penktadienio vakaro telefoninio pokalbio turinį pranešė vyriausybės atstovas Steffen Seibert. Taigi Rusijos valdžia turi prisiimti atsakomybę už dar labiau tapusia sudėtinga situaciją.

A. Merkel vaidmuo šiame žaidime yra neskaidrus ir atrodo tikrai keistai: Vokietijos užsienio politika visiškai atsidavusi Jungtinių Valstijų globai. Tą rodo nesuprantamas sprendimas teikti ginkluotę kurdams. Šiuo savo veiksmu Vokietija laužo visas savo tradicijas.

Nekontroliuojamos milicijos aprūpinimas ginklais patiems amerikiečiams grįžo bumerangu. Tą matome jų apsimestiniame nustebime sužinojus apie ISIL karinę galią, kai į teroristų rankas pakliuvo būtent tie ginklai, kurie buvo amerikiečių išdalinti skirtingoms Irako milicijos grupuotėms, siekiant naujai reorganizuoti patį Iraką.

Net ir pačiam „Jaz’ui“ įvykiai Irake gali tapti pamokomais: Amerikiečiai išdavė savo statytinį valdytoją Maliki, kai tapo aišku, jog Maliki tapo per daug korumpuotu, kad galėtų suvienyti šalį.

Bet „Jaz“ dėl savo ateities gali nesirūpinti. Kas kartą tarnavo finansiniam elitui, tas nebus paliktas likimo valiai. Įvykdžius pareigas jo laukia politikos, bankų ar organizacijų tinklas su galimybe pasidalinti savo paties žygiais su akademiniu elitu, kaip pavyzdžiui graikas Papademos, – po savo atliktų darbų dėstė Harvardo universitete.

Taip pat „Jaz“ gali tikėtis pelningo tarptautinio darbo, kai pasibaigs jo laikas Kijeve. Be to jis iš esmės skiriasi nuo žmonių, kuriems atstovauja: Ukrainos gyventojai turės gyventi dešimtmečius valdomi svetimų jėgų iš išorės.

„Jaz“ gi, priešingai – bus apdovanotas už savo indėlį grobstant savo šalį, kai patys ukrainiečiai jau nebegalės pabėgti nuo savo likimo. Jie tarnaus svetimiems šeimininkams, kaip beteisiai globalios feodalinės valdžios, kuri žingsnis po žingsnio plinta po visą pasaulį, vergai.

Šaltinis: deutsche-wirtschafts-nachrichten.de
Parengė: Remigijus Sinkevičius
www.sarmatas.lt