Sausio 21 d. Briuselyje (Belgijoje) vyko NATO karinio komiteto susitikimas, kuriame Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas drauge su kitų NATO šalių kariuomenių vadais ir NATO vadovybe sutarė dėl Aljanso ateities strategijos. Šios strategijos pagrindinis tikslas – apibrėžti, kaip NATO prisitaikys prie pasikeitusių pasaulio ir Europos saugumo sąlygų ir gebės atsakyti į saugumo iššūkius.
„Džiugu, kad jau šiandien galime pasidžiaugti dėl sėkmingo NATO šalių vadovų sprendimų Velse įgyvendinimo: sustiprinome Aljanso greitojo reagavimo pajėgumus, įsteigėme pajėgų integravimo vienetus Lietuvoje ir mūsų kaimyninėse šalyse, užtikriname nuolatinį ginkluotųjų pajėgų sąjungininkų buvimą mūsų šalyje. Tačiau šiandieninė saugumo aplinka reikalauja, kad šis darbas būtų tęsiamas, karinė partnerystė gilinama ir toliau būtų stiprinamos mūsų saugumo garantijos“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir kitose rytinėse Aljanso valstybėse, įgyvendinamos NATO numatytos atgrasymo ir saugumo užtikrinimo priemonės: vykdoma NATO oro policijos misija, patruliuojama jūroje, nuolat rotuojami sausumos pajėgų vienetai. Pasak gen. ltn. J. V. Žuko, logistinių centrų sąjungininkų technikai ir ginkluotei įsteigimas, taip pat NATO pajėgų integravimo vieneto veikla palengvina Lietuvoje teikiamos priimančiosios šalies paramos atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms organizavimą, karinio rengimo sąlygas, taip pat kasdienės veiklos organizavimą.
NATO valstybių kariuomenių vadai didelį dėmesį skyrė ir NATO tarptautinei operacijai Afganistane „Tvirta parama“ (angl. Resolute support mission) aptarti. Pasak NATO karinio komiteto posėdžio pirmininko generolo Petro Pavelo (Petr Pavel), Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos 2015 metais patyrė daug išbandymų, tačiau afganai pademonstravo gebėjimą atsilaikyti ir atkurti saugumą, drąsą kaunantis su maištininkais ir sukilėliais visoje šalyje. Aljanso valstybių kariuomenių vadai sutarė tęsti operaciją stiprinant Afganistano saugumo pajėgas ir akcentavo bendradarbiavimo su partneriais svarbą.
NATO karinio komitete buvo surengta diskusija ir su NATO partneriais iš Viduržemio jūros šalių – Alžyro, Egipto, Izraelio, Jordanijos, Mauritanijos, Maroko ir Tuniso. Šios diskusijos metu buvo aptarta regiono saugumo situacija, įvertintas vykdomas bendradarbiavimas ir gynybos pajėgumų stiprinimo klausimai.
Susitikime taip pat aptarti strateginės svarbos klausimai besirengiant 2016 m. vasarą Varšuvoje vyksiančiam NATO šalių gynybos ministrų susitikimui. NATO šalių kariuomenių vadai taip pat susitiko su Ukrainos kariuomenės vadu armijos generolu Viktoru Muženka (Viktor Muzhenko), su kuriuo aptarė planuojamas Ukrainos kariuomenės reformas ir galimą šalių paramą jai.
NATO karinis komitetas yra aukščiausias NATO karinis vadovavimo padalinys, pavaldus Šiaurės Atlanto Tarybai, Gynybos planavimo ir Branduolinio planavimo komitetams. Jame priimami strateginiai kariniai sprendimai ir teikiami kariniai patarimai Šiaurės Atlanto Tarybai, priimančiai politinius sprendimus.
Aukščiausiu lygiu komitete dalyvauja NATO valstybių kariuomenių vadai, kasdienėje komiteto veikloje valstybėms narėms atstovauja jų kariniai atstovai. Lietuvos karinis atstovas prie NATO ir ES – brigados generolas Gintautas Zenkevičius.
Karinio komiteto susitikimai, kuriuose dalyvauja kariuomenių vadai, paprastai vyksta tris kartus per metus. Du iš jų rengiami Briuselyje, vienas – rotacijos principu kurioje nors NATO valstybėje narėje.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]