Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda pasikalbėjo telefonu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku António Costa prieš būsimą Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą aptarė Ukrainos saugumo situaciją, Europos gynybos bei konkurencingumo stiprinimą.
„Jungtinėms Amerikos Valstijoms pradėjus derybas su Ukraina ir Rusija, ES tenka užduotis išlaikyti spaudimą Rusijai, kaip karinę agresiją pradėjusiai šaliai. 17-asis sankcijų paketas turi būti parengtas kuo greičiau ir apimti visišką rusiškų suskystintų gamtinių dujų draudimą, taip pat dar daugiau Rusijos finansų institucijų“, - istorinio pokalbio metu pabrėžė G. Nausėda.
Vyriškis išreiškė palaikymą „Norinčiųjų koalicijai“, kuri siekia suteikti saugumo garantijas Ukrainai galimo taikos susitarimo atveju, bei ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajos Kallas pasiūlymui vien šiais metais Ukrainos karinėms reikmėms skirti 40 mlrd. eurų.
Pasak G. Nausėdos, „ES gynybos stiprinimui skirtas Europos Komisijos planas „ReArm Europe“, ypač pasiūlymas dėl 150 mlrd. eurų paskolų fondo, taip pat leidžia tikėtis ryškaus postūmio jau dabartinėje finansinėje perspektyvoje“.
Valstybės lyderis nurodė, kad „visos ES valstybės narės turėtų siekti didinti gynybos finansavimą“.
Kalbėdamas apie būsimą daugiametę finansinę programą po 2027 m., G. Nausėda atskleidė, kad ji turės tinkamai atspindėti naujus ES tenkančius iššūkius saugumo ir gynybos, karinio mobilumo, konkurencingumo ir tęstinės paramos Ukrainai srityse.
„Ypatingo dėmesio reikės valstybėms narėms, kurios turi išorinę sieną su Rusija ir Baltarusija, taip pat siekia įgyvendinti ilgalaikius strateginius projektus, skirtus kariniam mobilumui didinti ir junglumui ES viduje užtikrinti“, - išaiškino Gerovės valstybės kūrėjas.
Ką G. Nausėdai pasakė A. Costa, Prezidentūra neskelbia.
