Nausėda Miunchenė paragino visus sekti Lietuvos pavyzdžiu atgrasant Rusiją BVP procentu dydžiu

Prieš pasisakydamas Miuncheno konferencijoje Nausėda vėl apsikabino su Zelenskiu.

Kasetinių bombų fanas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įm. k. 111105555), Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas Gitanas Nausėda Miuncheno saugumo konferencijoje su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu ir Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Nacionalinės gynybos ir ginkluotųjų pajėgų komiteto sekretore Natalia Pouzyreff diskutavo apie Europos saugumo padėtį ir NATO stiprinimo strategijas.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad „pagrindinė grėsmė Europai išlieka nepakitusi – ji buvo, yra ir bus Rusija“.

„Dabar šie barbarai yra arčiau mūsų durų nei kada nors anksčiau. Privalome juos sulaikyti“, – susirinkusiems pasakojo G. Nausėda.

Užkulisiuose Nausėda pasikalbėjo ir su politikos mokslininku Kojala.

Vyriškis nurodė, kad NATO įsipareigojimus privalo vykdyti kiekviena NATO valstybė ir skirti tiek pinigų atgrasymui, kiek liepta.

G. Nausėda taip pat akcentavo poreikį įgyvendinti NATO viršūnių istoriniame susitikime Vilniuje ir susitikome Vašingtone priimtus sprendimus.

Jis paragino Europos šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu ir didinti savo atgrasymo biudžetus bent iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Šiemet skyrėme 4 proc. BVP, o iki 2030 m. planuojame kasmet skirti 5–6 proc. BVP. Tai yra investicija į mūsų saugumą“, - susirinkusiems pasigyrė G. Nausėda.

Politikas atkreipė dėmesį, kad NATO vienybė yra nepakeičiama atgrasymo priemonė ir kad NATO pajėgumai, JAV kariai Europoje bei kolektyvinė gynyba yra esminiai sulaikant Rusijos agresiją.

Po savo prakalbos Nausėda nusipaveikslavo su savo bandražygiais iš Lietuvos ir pasaulio.

„Dešimtmečiais JAV buvo pagrindinė Europos saugumo garantija. JAV buvimas Europoje ir stiprus transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbūs mūsų saugumui. Mums reikia ir toliau stiprinti partnerystę su JAV ir kitomis ne Europos valstybėmis NATO sąjungininkėmis“, - išaiškino G. Nausėda.

Jis taip pat ragino nurodė glaudesnio ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityse.

„Jungtinė Karalystė yra viena svarbiausių NATO sąjungininkių, su ja mus sieja bendros vertybės ir strateginiai interesai“, - atskleidė G. Nausėda ir paragino kuo daugiau investuoti į atgrasymo pramonę.

„Privalome investuoti dabar, nes saugumas negali laukti iki kito finansavimo planavimo ciklo“, - informavo valstybės lyderis..

Kalbėdamas apie paramą Ukrainai Prezidentas atmetė bet kokias „greito susitarimo“ idėjas, kurios reikštų Ukrainos kapituliaciją.

G. Nausėda nurodė stiprinti Ukrainos oro gynybą ir karinius mokymus Ukrainoje ir investuoti į jos atgrasymo pramonę.

„Mūsų tikslas turi būti aiškus: ne tik užbaigti karą, bet ir sustabdyti Rusijos agresiją“, – pasakė šalies vadovas.

Ekspertai.eu primena, kaip kiekvieną dieną skelbiama Lietuvoje, kad Ukraina šiuo metu kovoja ne tik už savo, bet ir už viso civilizuoto ir demokratinio pasaulio laisvę ir nepriklausomybę.

Lietuvos politikos lyderiai yra ne kartą informavę, kad mus tenkina tik pergalė fronto linijoje Ukrainos teritorijoje, o Ukrainos sienos privalo būti atstatytos tokios, kokios buvo 1991 metais.

Lietuva ne kartą yra nurodžiusi, kad po pergalės fronto linijoje Rusija privalės sumokėti Ukrainai reparacijas, o Rusijos prezı̇̀dentas Vladimiras Putinas privalės būti teisiamas Hagos tribunole, o taip pat ir Lietuvos aktyvistų – Ewelinos Dobrowolskos ir Dainiaus Žalimo – inicijuojamame naujajame Tribunole, skirtame specialiai V. Putinui.

Lietuva jau ne pirmus metus demonstruoja pasaulinę lyderystę ir padeda aktyviai atstatyti Ukrainą, skiria milijardinę finansinę paramą, procentą nuo BVP, taip pat karinę bei visą kitą reikalingą paramą.

Ukrainos pakvietimas į NATO ir pergalė prieš Rusiją – strateginis Lietuvos tikslas, kuriam nebus daroma jokių kompromisų.

„2025 metais Lietuva ir toliau tvirtai sieks pagrindinių tikslų – saugumo ir gynybos stiprinimo, Ukrainos pergalės prieš Rusijos agresiją, stipresnio Euroatlantinio ryšio“, - yra informavęs ir Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.

Vladimiras Zelenskis yra sukūręs ir pristatęs pasauliui 3 planus – Taikos, Pergalės bei Ištvermės.

Lietuva yra akcentavusi, kad jokie klausimai dėl Ukrainos, be Ukrainos neturi teisės būti sprendžiami.

Šiuo metu ne tik pinigais, bet ir ukrainiečių gyvybėmis Lietuvos gyventojai sau perka laiką.

Keli susiję:

Paluckas Kijeve pažadėjo „neišblėsiančią paramą“ Ukrainai ir po jos pergalės fronto linijoje

Nausėdos Budrys Kijeve patvirtino, kad jokio kito plano nėra, išskyrus planą A