Agentūros „Reuters“ surinktais duomenimis, iki 60 proc. kasetinių šaudmenų aukų yra kasdiene veikla užsiimantys žmonės, trečdalis visų žuvusiųjų – vaikai.
Pirmoji valstybės ponia Diana Nausėdienė su sutuoktiniu vaikų apsuptyje Vingio parke. |
Kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius Gitanas Nausėda, siekdamas, kad valstybės gynybai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui būtų sutelktos visos įmanomos priemonės, pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui denonsuoti 2008 m. gegužės 30 d. Dubline priimtą Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų.
Su prašymu pateikti Seimui denonsuoti Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų į valstybės lyderį 2024 m. liepos 3 d. nutarimu kreipėsi Seimo narės, premjerės Ingrido Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.
„Nuo 2010 m., kai Lietuva ratifikavo šią Konvenciją, grėsmės šalies nacionaliniam saugumui pasikeitė iš esmės“, - atskleidė G. Nausėda ir priminė kad, 2022 m. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusija tapo reikšmingiausia tiesiogine grėsme sąjungininkų saugumui ir taikai bei stabilumui euroatlantinėje erdvėje“.
Besiginant nuo būsimos Rusijos karinės invazijos į NATO ir Europos Sąjungos valstybė Lietuvą, kasetinės bombos bus dar vienas atgrasymop faktorius.
P. S.
Kasetiniai šaudmenys imti naudoti Antrajame pasauliniame kare, nuo to laiko jie naudoti per 30 konfliktų visame pasaulyje. JAV tokius šaudmenis naudojo invazijoje Irake 2003–2006 m. JAV ginkluotųjų pajėgų centrinė vadavietė nurodė, kad nuo 2016 m. amerikiečių pajėgos ėmė palaipsniui nebenaudoti šių šaudmenų dėl jų keliamos grėsmės civiliams.
Aktyvistų grupė Kasetinių šaudmenų koalicija, siekianti šiuos šaudmenis uždrausti visur, teigia, kad tokių nesprogusių šaudmenų vis dar gausu Laose, čia JAV 1964–1973 m. išmetė apie 260 milijonų kasetinių šaudmenų, iš jų išminuota apie 0,47 proc., dėl jų žuvo mažiausiai 11 tūkst. civilių.
Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų draudimo nuo jos sukūrimo 2008 m. pasirašė ir ratifikavo 123 pasaulio valstybės (tarp jų ir Lietuva), tačiau JAV, Rusija, Ukraina ir dar 71 valstybė jų naudoti nedraudžia. Dėl sutarties buvo sunaikinta 99 proc. kasetinių šaudmenų rezervų.
Žmogaus teisių stebėtojai teigia, kad kasetinių šaudmenų naudojimas gyvenamose teritorijose gali būti laikomas karo nusikaltimu, nes jie veikia nesirinkdami aukų. Agentūros „Reuters“ surinktais duomenimis, iki 60 proc. kasetinių šaudmenų aukų yra kasdiene veikla užsiimantys žmonės, trečdalis visų žuvusiųjų – vaikai.
Susiję:
Lietuva stabdys Rusijos karinę invaziją ir kasetiniais šaudmenimis