
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys Mastrichto universitete skaitė Princesės Beatričės (angl. Princess Beatrix) vardo paskaitą „Stipresnės, saugesnės ir atsparesnės Europos kūrimas: Lietuvos požiūris“.
Vyriškis pabrėžė, kad saugumas ir atsparumas šiandien yra ne duotybė, o sąmoningas valstybių ir visuomenių pasirinkimas. Pasak ministro, Lietuvos patirtis rodo, jog Europos integracija ir demokratinė transformacija gali vykti sėkmingai net ir itin sudėtingomis sąlygomis.
„1992 metais Europos Sąjunga Lietuvai atrodė labiau kaip svajonė nei realus pažadas. Tačiau mes neabejojome savo pasirinkimu – siekti narystės ES. Šiandien Lietuva yra gyvas įrodymas, kokią transformuojančią galią turi Mastrichto sutarties pažadas“, - pasakė K. Budrys.
Kalboje politikas priminė, kad „Lietuva per tris dešimtmečius tapo stabilia demokratija, NATO ir ES nare, euro zonos ir EBPO dalimi, o šalies ekonomika nuo 1990-ųjų išaugo daugiau nei 400 procentų“.
Kiek per tris dešimtmečius išaugo valstybės skola ir kodėl šalies biudžetas kuo toliau, tuo labiau deficitinis, K. Budrys nedetalizavo.
Didelė kalbos dalis buvo skirta Vakarų ir Rusijos karui Ukrainos teritorijoje.
„Kiekvienas Ukrainos karys, ginantis Pokrovską, Charkovą ar Odesą, gina ir Vilnių, Hagą bei Lisaboną. Ukrainos kova – tai visų Europos valstybių, pasirinkusių taiką, kova“, - informavo K. Budrys.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat išskyrė pilietinės visuomenės vaidmenį kovojant su dezinformacija ir hibridinėmis atakomis.
„Europos saugumas reikalauja realių investicijų. Lietuva kitais metais gynybai skirs daugiau nei 5 procentus BVP. Atgrasymas veikia, kai esame vieningi ir pasirengę“, - papasakojo K. Budrys.
Keli susiję:
Nausėdos Budrys perspėjo – paliaubos būtų kritinė klaida

Nausėdos dešinioji ranka Lietuvos gyventojus perspėjo – reikia veržtis diržus ir ruoštis ilgam karui


































