Nausėdos Budrys Kopenhagoje pristatė 19-o sankcijų paketo Rusijai inovacijas

Nausėdos Budrys (kairėje, pirmoje eilėje).

Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Danijos sostinėje susirinkę ES užsienio reikalų ministrai neformaliose diskusijose aptarė įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai remti klausimus, sankcijų Rusijai griežtinimą, šešėlinio laivyno užkardymą.

Taip pat aptartas ir viso civilizuoto ir demokratinio pasaulio laisvę ir nepriklausomybę ginančios Ukrainos klausimas –saugumo garantijos bei paramą.

Neformaliose diskusijose dalyvavęs laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Kęstutis Budrys pristatė Lietuvos parengtus siūlymus dėl įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų panaudojimo Ukrainos reikmėms, 19-o sankcijų paketo bei derybų dėl Ukrainos ES narystės atvėrimo.

„Vienintelis kelias į priekį – ne tik išlaikyti, bet ir didinti spaudimą Rusijai, palaužiant jos karo finansavimo mechanizmus. Tai pasieksime tik griežtindami sankcijas strateginiams Rusijos sektoriams, per kuriuos Kremlius finansuoja savo agresiją – dujų ir naftos eksportui, šešėlinam laivynui, bankų ir finansų sektoriui bei kitoms sritims, kurios stiprina agresoriaus karinius pajėgumus“, - susirinkusiems pasakė K. Budrys.

Pateiktame Lietuvos pasiūlyme dėl 19-o ES sankcijų paketo numatomos inovacijos – visiškas dvigubos paskirties ir aukštųjų technologijų produkcijos eksporto į Rusiją draudimas.

Taip pat siūloma dar labiau sumažinti pasaulinę naftos kainą.

Lietuvos specialistų kurtame 19-ame ES sankcijų pakete raginama sankcionuoti keturias pagrindines dujų ir naftos įmones – „Lukoil“, „Rosneft“, „Gazprom“ ir „Novotek“, visus Rusijos bankus, likusius „šešėlinio laivyno“ laivus, riboti jų krovos paslaugas, prieigą prie skaitmeninės debesijos, uždrausti bet kokį bendradarbiavimą su Rusija mokslinių tyrimų srityje bei kitos priemonės.

Susitikime taip pat aptartas ES vaidmuo užtikrinant saugumo garantijas Ukrainai.

Pasak K. Budrio, „vienas esminių jų elementų – stipri, aukštos parengties Ukrainos kariuomenė, prie kurios apmokymo ir rengimo gali prisidėti Europos Sąjungos karinės mokymo misijos“.

„Ukrainos narystė Europos Sąjungoje – stipriausia saugumo garantija, kurią gali suteikti Europa. Todėl būtina nedelsiant atverti pirmąją derybinių skyrių grupę, o iki šių metų pabaigos – ir likusius skyrius, 2030-uosius įvardinti tiksliniais Ukrainos ES narystės metais“, - atskleidė K. Budrys.

Taip pat ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose, humanitarinę situaciją Gazos Ruože.

„Ministrai diskutavo apie ES sprendimų priėmimo procesą ir galimybę bendrosios užsienio ir saugumo politikos sprendimams taikyti kvalifikuotos daugumos metodą“. - informavo K. Budrys.