![]() |
Karol Nawrocki. |
Lenkijos prezidento Karol Nawrocki sprendimas vetuoti įstatymą, kuriuo buvo numatyta pratęsti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos, sukėlė tikrą politinę audrą tiek Varšuvoje, tiek Kijeve.
Prezidentas pareikalavo iš naujo persvarstyti siūlymus riboti išmokas ukrainiečiams, pabrėždamas, kad valstybės biudžetas nebegali išlaikyti tokios paramos naštos. Vis dėlto šis žingsnis buvo suprastas kaip signalas, jog Lenkija, iki šiol laikyta viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų, ima trauktis į šalį.
Ukrainos politikai ir visuomenės veikėjai neslėpė pasipiktinimo. Socialiniuose tinkluose sklando kaltinimai, kad Lenkija „atsisuka nugara“ tuo metu, kai Ukraina dar tebekovoja ne tik už savo, bet už viso demokratinio pasaulio išlikimą.
Kijeve kalbama, jog tai gali turėti įtakos ne tik dvišaliams santykiams, bet ir bendram regiono saugumui. Neoficialiai minima, kad Ukrainos diplomatija gali imtis atsakomųjų žingsnių, jei sprendimas nebus peržiūrėtas.
Lenkijos politinėje scenoje taip pat kilo sumaištis. Opoziciniai politikai kaltina prezidentą, jog jo veto pakerta šalies patikimumą tarptautinėje arenoje. Verslo atstovai įspėja apie galimus ekonominius padarinius: esą ukrainiečių darbo jėga jau tapo neatsiejama Lenkijos rinkos dalimi, o bet koks jų finansinės padėties bloginimas gali paskatinti masinį išvykimą.
Net ir Lietuvoje šis sprendimas neliko nepastebėtas. Politologai ir komentatoriai atvirai gūžčioja pečiais, kaip artima sąjungininkė, ilgą laiką deklaravusi „brolišką“ solidarumą su Ukraina, galėjo pasirinkti tokį žingsnį. Lietuvoje skamba nuogąstavimai, kad tokia politika gali pakirsti regioninį vieningumą, kurio šiandien labiausiai reikia NATO rytiniame flange.
Analitikai neatmeta, kad veto gali tapti pavojingu precedentu ir kitoms Europos Sąjungos šalims, kurios, spaudžiamos vidaus problemų, gali pradėti riboti paramą ukrainiečiams. Tai, savo ruožtu, reikštų smūgį Ukrainos galimybėms atsilaikyti karo sąlygomis ir iškraipytų laisvąją rinką.
