|
|
Aš įsitikinusi, kad dr.Švabas, būdamas kai kur teisus, nemato visumos, o nemato todėl, kad jo mąstymas tiesinis. Tautos ne tik kad nesilpnės, bet bus priešingai — ims stiprėti net atskiri regionai. Lietuvos atveju tai būtų, pvz., ne tik Žemaitija, bet kokios tai nedidelės bendruomenės, kurios gali turėti savo įstatymus, kurių turi būti laikomasi bendruomenės teritorijoje. Daugumai žmonių sėslumas ir pastovumas (pvz., kokie nors keisti ritualai) yra gerokai svarbiau, nei nepastovumas. Tokių, kurie savo noru pastoviai kraustosi iš vienos vietos į kitą, yra tik nedidelis procentas. O tokių, kurie neturi asmeninių ar bendruomeninių ritualų, jei ir yra, tai jie suserga depresija ir patys savęs nebemyli. Tačiau kur Dr.Švabas kalba apie privačią nuosavybę, jis yra ir teisus, ir neteisus. Kadangi mus užgriūva dalijimosi ekonomika su visokiais carsharing'ais, didelė dalis daiktų (gal išskyrus savo apatinius, ir tai dar kl.) nebeapsimoka turėti privačiai, bet bendroje nuosavybėje su savo bendruomene. Tai, anot dr.Švabo, yra stakeholder capitalism, kur pamirštama, kas yra konkurencija, perprodukcija ir žema kokybė. Tačiau nemažos dalies turto, ypač tai, kas susiję su emocijomis ir asmenine patirtimi, privatumas tik sustiprės. Tai gali būti ir privatus namas su išpuoselėtu sodu, ir koks vintažinis puodukas ar antikvarinis automobilis, ir patirtas nuotykis. Trumpai sakant, grįžtame į tikrumą, tik visiškai kitame lygyje.
|
Association „Global Gaze Network“
