Patvirtintos artimiausių metų valstybės kibernetinio saugumo stiprinimo priemonės

Lietuvoje per artimiausius metus bus kuriamos geresnės sąlygos visuomenei saugiai naudotis informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis, taip pat efektyviai ir laiku identifikuoti kibernetinius incidentus, plėtoti mokslo, technologijų bei inovacijų vystymąsi.

Tai numatoma liepos 3 d. Vyriausybės patvirtintame Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos įgyvendinimo 2019–2021 m. tarpinstituciniame veiklos plane, kuriame išskiriamos konkrečios priemonės ir asignavimai kibernetinio saugumo srityje, taip pat paskirtos atsakingos Lietuvos institucijos ir įstaigos.

Pagrindinės veiklos plano priemonės susijusios su informacinės visuomenės plėtra, nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje mažinimu, energetikos sektoriaus kibernetinio saugumo stiprinimu, inovacijų diegimu finansinių technologijų sektoriuje, mokslinės veiklos finansavimu ir kt. Tarp daugelio numatomų įgyvendinti priemonių, ketinama vystyti kibernetinės gynybos pajėgumus - kurti Regioninio kibernetinio saugumo centrą Kaune ir modernias ankstyvojo kibernetinių grėsmių aptikimo ir užkardymo sistemas, taip pat kibernetinės gynybos priemonėmis aprūpinti neseniai Lietuvos kariuomenėje įkurtą Ryšių ir informacinių sistemų batalioną.

Šiam Lietuvos kibernetinio saugumo stiprinimo priemonių įgyvendinimo planui per 2019-2021 m. numatoma skirti apie 7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšų.

Įgyvendinant  strategijos veiklos planą, pagal savo kompetenciją dalyvaus Vyriausybės kanceliarija, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų, Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijos, Policijos departamentas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kitos Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos.

Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos veiklos plano įgyvendinimas tiesiogiai prisidės prie kryptingos Lietuvos kibernetinio saugumo plėtros, 17-osios Vyriausybės programos ir Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS) direktyvos įgyvendinimo.
 
2018 metais patvirtinta Nacionaline kibernetinio saugumo strategija norima reikšmingai sustiprinti valstybės kibernetinį atsparumą, užtikrinti efektyvų reagavimą laiku į kibernetinio saugumo incidentus ir numatyti jų prevencijos priemones ir išteklius siekiant ekonominės ir socialinės gerovės. Tai numatoma įgyvendinti bendradarbiaujant visuomenei, viešajam ir privačiam sektoriui, mokslo ir švietimo institucijoms tarpusavyje ir su užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis.

Krašto apsaugos ministerija, nuo 2018 m. pradėjusi formuoti ir koordinuoti valstybės informacinių išteklių, kibernetinės bei elektroninės informacijos saugos politiką, ir toliau nuosekliai stiprins valstybės kibernetinio saugumo pajėgumus, vykdys reikšmingus pokyčius tobulinant saugos reikalavimus, kuriant sisteminį požiūrį į bet kurios saugumo srities užtikrinimą.

Šaltinis: KAM