Vladivostoko uostas – vienas iš tolimujų rytų simbolių. Šiame mieste šiomis dienomis vyksta VIII Rytų ekonominis forumas. |
Situacija Azijoje sparčiai keičiasi, vyksta daug permainų, ir daugumas permainų pozityvios. Ir tai liečia visas pagrindines sritis: padėtį ekonomikos ir finansų sektoriuje, politinę raidą, kultūros sferą. Būtent dėl to akivaizdi VIII Rytų ekonominio forumo svarba. Šis forumas jau vyksta šiuo metu, Rusijos Vladivostoko mieste rugsėjo 10-13 dienomis.
Pagrindinė forumo programa sudaryta iš šešių blokų: „Tarptautinis bendradarbiavimas kintančiame pasaulyje“, „Permainų logistika“, „Tolimujų Rytų vystymasis pastarąjį dešimtmetį“, „Technologijų pažanga kaip suvereniteto garantas“, „Tolimųjų Rytų ateitis“, „Švietimas ir mokslas kaip nepriklausomybės išlaikymo pagrindas“.
Plenariniame posėdyje, kuris vyks rugsėjo 12 dieną, dalyvaus ir pasisakys Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šiame posėdyje dalyvaus ir savo poziciją pristatys ir Kinijos, Vietnamo, Malaizijos bei kai kurių kitų šalių atstovai.
Azijos pažangi dėsninga: dvidešimtojo amžiaus viduryje daug žemyno šalių išsivadavo iš kolonijinio jungo, ir tada susidarė palankios galimybės vystymuisi. Kinija, Indija, Vietnamas ir kitos žemyno šalys ženkliai pakilo iš nuosmukio, ir situacija – kai tai buvo atsilikę agrariniai kraštai – jau seniai praeityje.
Sparčią Kinijos plėtrą įžvelgė ir kai kurie Vakarų mokslininkai
Tai, kad Kinijos Liaudies Respublika (KLR) sparčiai judės pažangos keliu, įžvelgė ir kai kurie Vakarų mokslininkai. Dar 2013 metais žymus amerikiečių ekonomistas Jozefas Stiglicas pareiškė, kad jau 2023-2025 metais Kinija taps pasaulinės ekonomikos gigantu, greta JAV. Ir štai dabar tikrai galima patvirtinti, kad J. Stiglicas buvo teisus. Ir dar viena svarbi detalė: 2014 metų gruodį J. Stiglicas duodamas interviu žurnalui „Vanity fair“, pastebėjo: JAV teks skaitytis su ryškiu Kinijos įtakos stiprėjimu, ir tuo kad ši šalis turi savo interesus.
Taivano kryžkelės
Šiuo metu viena iš pagrindinių Pekino problemų tai Taivano klausimas. Faktiškai Taivanas smarkiai remiamas JAV bei kitų vakarietiškų šalių ir palaipsniui tapo greta KLR esančių Vakarų bloko forpostu. Taivanas taipogi vysto diplomatinės įtakos plėtros strategiją, ir čia įdomu pastebėti, kad sutapo šios šalies lyderių interesai ir konservatorių partijos, kuri laimėjo Lietuvos parlamento rinkimuose, interesai, bei partijos lyderių pasirinkta esminė ryškiai antirytietiška kryptis.
Ir štai 2021 metais Taivanas atidarė savo atstovybę Lietuvoje. Daugelyje Europos šalių irgi veikia panašios įstaigos. Tačiau vis tik yra ryškus skirtumas – jos vadinasi Taipėjaus atstovybėmis – ir tarsi atstovauja tik šalies sostinę Taipėjų. O Lietuvoje 2021 metų lapkričio 18 dieną atidaryta Taivano atstovybė, taigi tikrai ji atstovauja ne sostinę, o konkrečiai šią šalį. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad jau metas vystyti pilnaverčius santykius su „demokratiniu Taivanu“, ir kad neva Lietuva nori tapti „pavyzdžiu kitoms Europos šalims“.
Po šio ryškaus posūkio Kinija reagavo labai konkrečiai – atšaukė savo amdasadorių iš Lietuvos, ir tuo pačiu pateikė reikalavimą – Lietuvos ambasadorius šioje šalyje turi išvykti į tėvynę. Neužilgo buvo priimti ir kiti sprendimai: Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės rejestro, ir faktiškai tuo uždėtas blokas lietuviškoms verslo struktūroms. Nutrauktas ir kiniškų detalių tiekimas į Lietuvą (tai ypač palietė šalyje veikiančias vokiško kapitalo įmones, kurios didelę dalį įvairių reikalingų detalių gabendavo iš Kinijos).
Tokiais veiksmais Kinija parodė, kad tikrai laikosi tvirtos autoritarinės linijos-tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Ir tapo aišku, kad jokie akivaizdūs veiksmai, nukreipti prieš Kinijos interesus, nelieka be atsako.
Geopolitikos vingiai kelia daug klausimų
Šiuo metu daug vilčių siejama su Rusijoje vykstančiu Rytų ekonominiu forumu. Būtent forume dalyvaujančių jo dalyvių iš užsienio kraštų sudėtis – jų gausos bei kokybės prasme, bus tam tikras rodiklis, kuris parodys: ar Maskvai sekasi kurti Jungtinėms Amerikos Valstijoms alternatyvų traukos ir galios centrą (susijusį su įvairių šalių interesais, politikais ir verslo atstovais). Aišku, jog pagrindinė orientacija nukreipta į šalis, kurios nesieja saves su vakarietiškos įtakos bendrija, ir neturinčiais noro iš esmės paklusti Vakarų bloko lyderiams.
Šiame forume Kinijos delegacija bus viena iš gausiausių. Tačiau svarbu pastebėti, kad ryškaus Kinijos dalyvavimo nereikia vertinti kaip Rusijos-Kinijos tandemo stiprėjimo ir ryškaus atsitraukimo nuo esminių prieštaravimų bei problemų, kurios egzistuoja dvišaliuose santykiuose. Tarp jų viena iš problemų: kinietiška ekspansija Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Kai kurie ekspansijos ženklai: bandymai vis labiau įtakoti padėtį rusiškoje Didžiojo Usurio salos dalyje, bandymai lengvatinėmis sąlygomis gauti rusiškus angliavandenių išteklius bei medieną, plėsti savo įtaką Rusijos ekonomikos sektoriuose (ženkliai didinant kiniškų prekių įvežimo apimtis) ir kai kurie įtakos svertai, kurie parodo agresyvią Pekino politikos kryptį. Visa tai vykdoma, ir aišku jog bus ir toliau vykdoma, nors demonstruojamas geranoriškas nusiteikimas kaimyninės Rusijos atžvilgiu, ir šiame tarptautiniame forume dalyvauja tokia gausi Kinijos delegacija.
Dvišalių santykių raida ne tokia jau paprasta, egzistuoja ir įvairūs „žaidimai po kilimu“. Remiantis kiniškų šaltinių informacija, tuo pat metu, kai vyksta šis forumas Vladivostoke, ir jame dalyvauja tikrai daug šalies atstovų, vyksta ir kiti paraleliniai veiksmai: Pekinas veda derybas su Iranu dėl šios šalies angliavandenių (naftos ir dujų) tiekimo plėtros. Galima ryškiai abejoti, kad Rusijos atstovai žino detales apie šias derybas. Tačiau beveik neabejotina, kad JAV veikėjai žino tokių procesų detales. Būtent be JAV valdžios veikėjų pritarimo neįmanoma paveikti ekonominio spaudimo priemonių prieš Teheraną – tai yra pasiekti sankcijų švelnėjimo. Pritardamas sankcijų švelnėjimui Teheranui, ir faktiškai prisidėdamas prie kainų už energetikos išteklius sumažėjimo Pekinui, Vašingtonas vykdo savo prioritetus: iš pradžių smarkiai pakenkti Rusijos ekonomikai per pasaulinių kainų naftai ir dujoms nuosmukį, o jau po to imtis Kinijos. Taigi iš esmės Rusijai bėdos gali ateiti ir iš tos pusės – nuo artimos ir draugiškos Kinijos.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]