Pensininko svajonės: kruizas ar sodo lysvė?

Sulaukę pensijos mieliau leistumės į kruizą aplink pasaulį ar meškeriotume Hudzono įlankoje, nei sėdėtume prie drungno radiatoriaus ir drebėtume, užteks ar neužteks varganos pensijos sumokėti už šildymą.

Deja, realybė tokia, kad mūsų svajonės neišsipildys net ir po pensijų reformos. Aišku, jei priimtume siūlomas žaidimo taisykles, gautume didesnę pensiją, nei lauktume „Sodros“ malonės. Tačiau ta suma bus tikrai ne tokia, kuri leistų nerūpestingai švilpauti ant kruizinio laivo denio. Geriausiu atveju užteks kelionei iki kolektyvinio sodo (jeigu tik jį turime), kuriame galėsime realizuoti visas svajas.

Laikas senka

„Sodra“ trimituoja, kad iki lapkričio 30 d. visi mes turime apsispręsti, kaip taupysime senatvei – pasitikėsime „Sodros“ malone ar patys atidėsime nedidelę dalį pajamų senatvei. Pagal pernai pakeistą Pensijų reformos sistemos įstatymą galime rinktis vieną iš trijų variantų – stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir nuo 2014 m. likti tik „Sodroje“, tęsti kaupimą, tačiau šį variantą pasirinkusiesiems reikės prisidėti savo lėšomis, užtat tokie drąsuoliai bus paskatinami papildoma įmoka iš valstybės biudžeto. Aišku, paliekama teisė nieko nekeisti – dalyvauti pensijų kaupime ankstesnėmis sąlygomis ir į pensijų fondus pervesti tik nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas.

Siūlo spręsti patiems

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė neįkalbinėja, kurį variantą rinktis būtų naudingiausia. Jos manymu, nėra universalaus ar teisingo sprendimo visiems, tad kiekvienas žmogus turėtų apsvarstyti visas galimas alternatyvas, atsižvelgdamas į savo amžių, pajamas bei kitus veiksnius, ir priimti savo situaciją geriausiai atitinkantį sprendimą.

Pasak „Sodros“ atstovo Martyno Žilionio, ši institucija nesiekia pelno, tad šia prasme jai visi variantai yra vienodi. O įtaka valstybinio socialinio draudimo fondui dvejopa. „Už nekaupiančius pensijų fonduose kaupiamoji socialinio draudimo įmokos dalis į fondus nepervedama. Tos lėšos lieka biudžete. Už kaupiančiuosius pervedama tokia pati dalis įmokos – 2,5 procento šiemet ir 2 procentai kitąmet nuo jų pajamų. Šiemet iš viso planuojama pervesti 480 mln. Lt. Kitais metais – 454 mln. Lt. Kita vertus, asmenims, kurie kaupia pensijai privačiame fonde, sulaukus pensinio amžiaus bus mokama proporcingai mažesnė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Ir fondo išlaidos ateityje atitinkamai bus mažesnės“, – skaičiavo M. Žilionis.

ORUMAS. Sulaukę pensijos mieliau meškeriotume Hudzono įlankoje, nei sėdėtume prie drungno radiatoriaus ir drebėtume, užteks ar neužteks varganos pensijos sumokėti už šildymą

Jis pridūrė, kad pensijos kaupėjui netekus darbo nereikės sukti galvos, iš kur gauti pinigų mėnesinei įmokai. „Tuo metu pervedimas į pensijų fondus bus sustabdytas, o kai gyventojas vėl gaus pajamas, vėl bus atnaujintas. Mat sutartis liks galioti net ir nutrūkus darbo santykiams“, – aiškino M. Žilionis.

Naudingiau mokėti papildomai

Specialistų manymu, gyventojams, kuriems iki pensijos liko daugiau nei 10 metų, naudingiau rinktis antrąjį variantą – mokėti 1 proc. dydžio įmoką nuo savo algos ir gauti valstybės priemoką.

Tenka pripažinti, kad tokios nuomonės laikosi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šios institucijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja Irma Kalinauskienė „Vakarų ekspresui“ atsiųstame atsakyme nurodo, kad „antros pakopos pensijų sistema turėtų būti vertinama kaip investicija, kuri trumpuoju laikotarpiu padidina valstybės išlaidas, tačiau, žvelgiant į ilgesnio laikotarpio perspektyvą, tampa pigesnė, kartu padarydama reikšmingą teigiamą įtaką šalies gyventojų pajamų lygiui senatvėje“.

Iš visų pensijų kaupimo dalyvių, kurių Lietuvoje yra beveik 1,1 mln., jau beveik ketvirtadalis, arba 250 tūkst., pasirinko kaupimo tęsimą primokant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto, 8,9 tūkst. nusprendė grįžti į „Sodrą“. Likusieji 842,9 tūkst. gyventojų kol kas sprendimo dėl jiems priimtino kaupimo varianto nepriėmė.

Jei šios proporcijos nesikeis, tai ši pensijos kaupimo naujovė šalies biudžetui gali kainuoti, įvairiais skaičiavimais, nuo 65 mln. iki 71 mln. litų per metus.

Naudinga investicija

Daugelis kalbintų specialistų įrodinėja, kad ekonomiškai naudingiausia būtų pasirinkti antrąjį kaupimo variantą. Esą minimalią algą visą gyvenimą gavęs darbuotojas gaus apie 600 litų pensiją, o 5 tūkst. litų uždirbusiųjų pensija neviršys 2 000 litų. Todėl šiai kategorijai žmonių kur kas naudingiau rinktis naująjį kaupimo variantą. Pasak Dariaus Kuzmicko, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinio direktoriaus, tai puikus valstybės sugalvotas finansinis instrumentas, duosiantis neįtikimą investicinę grąžą. „Tarkime, vidutinį 2000 litų atlyginimą gaunantis žmogus taupymui skiria 1 proc. algos, arba 20 litų. Tai tikrai nėra ta suma, kurią skyręs taupymui neišgyventum. Be to, toks žmogus dar gauna papildomą priemoką, kuri lygi 20 litų. Ar žinote dar kokį nors finansinį instrumentą, kuris duotų tokią grąžą?“ – „Vakarų ekspreso“ klausė D. Kuzmickas.

Jei tikėtume „Sodros“ puslapyje pateikiamos pensijų skaičiuoklės rezultatais, daugeliui yra naudingiau rinktis antrąjį kaupimo variantą ir gauti paskatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto. Pavyzdžiui, 40 metų vyras, gaunantis vidutinį darbo užmokestį – 2 250 litų, turintis 16 metų darbo stažą, pasirinkęs šį kaupimo variantą, sulaukęs 65 metų gautų 1 177 litų pensiją. Jei sustabdytų kaupimą ir pasiliktų su „Sodra“, gautų 1025 litų pensiją, o jei nieko nekeistų, jo pensija sudarytų 1038 litus.

Net ir 58 metų vyras, turintis 38 metų darbo stažą bei uždirbantis vidutinę algą, pasirinkęs šį variantą galėtų tikėtis 1 068 litų pensijos. Tai 25 litais daugiau, nei jis gautų likęs tik su „Sodra“.

Naudingiau nieko nekeisti

Tačiau, kitų finansininkų manymu, ne visiems gyventojams šis variantas tinka. Jolita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė, „Vakarų ekspresui“ yra sakiusi, kad viskas priklauso nuo asmens pajamų ir nuo amžiaus. „Jei žmogus vyresnis ir iki pensijos jam liko labai nedaug, tai bankai tokiems rekomenduoja rinktis konservatyvesnius fondus, kurių mažas pelningumas. Tai jiems vertėtų paskaičiuoti, ar verta kaupti fonduose, ar naudingiau išvis nieko nedaryti. O tie, kurie gauna dideles pajamas, turėtų rinktis papildomus finansinius instrumentus“, – sakė J. Varanauskienė.

„Tai geriausia investicija“

Darius KUZMICKAS, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius

Iki šiol niekas nepaneigė taupymo fenomeno. Visais laikais taupymas buvo skatinamas. Kitas klausimas, daug ar mažai tu taupysi. Visi mes galime atidėti skirtingą sumą, vieni – 100, kiti – 200, 1000, kai kurie – gal tik 5 litus, tačiau tu jau sutaupai. Blogiausia investicija yra pinigus kišti po pagalve, į stiklainį, į kojinę. Taip sutaupyti pinigai nuvertėja ir po kelerių metų negalėsi įsigyti tiek prekių, kiek šiandien. O kiekvienas mūsų, sulaukęs senatvės, pensiją norėtume gauti ne iš vieno šaltinio. Juk pasikeitus ekonominei situacijai „Sodra“ gali sumažinti ar išvis nustoti mokėti pensiją. O tavo sutaupyti pinigai niekur nedings. Todėl aš pats pasirinkau antrąjį variantą – kaupti papildomai ir dar gauti priemoką iš valstybės. Tokios investicijos grąža yra stulbinamai didelė. Tarkime, vidutinį 2 000 litų atlyginimą gaunantis žmogus taupymui skiria 1 proc. algos, arba 20 litų. Tai tikrai nėra ta suma, kurią skyręs taupymui neišgyventum. Be to, toks žmogus dar gauna papildomą priemoką, kuri lygi 20 litų. Ar žinote dar kokį nors finansinį instrumentą, kuris duotų tokią šimtaprocentę grąžą? Aš asmeniškai tikiu, kad Lietuva artėja civilizuotų Europos šalių link, tos politinės netvarkos ir neatsakingumo tikrai bus mažiau, todėl mano sutaupyti pinigai niekur nedings.