Kol lietuviai Seime grumėsi, spręsdami valstybinio masto problemą, atimti ar neatimti teisinę neliečiamybę iš prisikėlėlio Vinco Babiliaus už greičio viršijimą automagistralėje Vilnius – Klaipėda, visai pašonėje, Lenkijos miestelyje Pultuske, galima sakyti - Varšuvos priemiestyje, vyko labai įdomūs dalykai, kurių šviesoje kaip ant delno galėjai pamatyti Rytų ir Vidurio Europos geopolitines slinktis.Rugsėjo 16 – 17 dienomis ten vyko trečiasis čečėnų tautos Kongresas, į kurį iš Londono turėjo atvykti ir Kremliaus medžiojamas Čečėnų nepriklausomybininkų lyderis Achmedas Zakajevas. Vladimiro Putino prokuratūros „brigadininkai“, matyt, jau ėmė trinti delnais, vildamiesi, kad paukštelis pats į narvelį įlindęs, pagaliau ekstradicijos būdu bus perduotas Razmano Kadyrovo „teisingumui“.
Gal buvo ir kitas motyvas. Rusijos valdžios „keputė“, matyt, manė, kad po Lecho Kačinskio žūties ir sukalbamesnio Bronislavo Komarovskio išrinkimo Lenkijos Prezidentu pasitaikė gera proga patikrinti, kaip yra „perkrauti“ (rus. term. „perenagruzka“) Rusijos – Lenkijos santykiai.
Rusijos prokuratūra išsiuntė Lenkijos prokuratūrai užklausą, apkaltindama A. Zkajevą terorizmu. Per šį dešimtmetį tokias pat užklausas su reikalavimais išduoti „nusikaltėlį“ A. Zakajevą buvo gavę Danijos ir Didžiosios Britanijos teisėsaugininkai, kurių teismai, tirdami kaltinimus, nerado čečėno kaltės.
Bet Lenkija – ne Didžioji Britanija, akiplėšiškai nesiliaujanti erzinusi Rusijos dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymo radioaktyviu poloniu. Siužetas rutuliojosi greitai ir intriguojančiai, kaip gerame trileryje. Čečėnas Varšuvoje iš karto pagaunamas (areštas iki 40 parų), prokuratūra jam pareiškia kaltinimus, tačiau lenkų apygardos teismas pasirodo ne iš kelmo spirtas, nepaklūsta politikos perkrovimo apologetams - išteisina ir paleidžia A. Zakajevą į laisvę – į Kongresą. Sprigtas didžiausiai pasaulio valstybei į nosį.
Ši istorija mums būtų kaip ir daugelis istorijų (nelabai mus liečianti), jei joje nebūtų sušmėžavęs ir Lietuvos vardas. Čečėnų redaguojamame interneto tinklapyje pasirodė Olego Panfilovo straipsnis „Čečėnų himnas“, kuriame gana išsamiai aprašoma A. Zakajevo sulaikymo istorija ir pats Kongresas.
Pacituosiu porą mus mininčių pastraipų: „Pirmoji Kongreso sesija buvo „ Tarptautinių institucijų ir „didžiųjų valstybių“ politinė – teisinė atsakomybė, sprendžiant Rusijos – Čečėnijos konfliktą“ tema, antrojoje buvo svarstomos čečėnų pabėgėlių į Europos Sąjungos šalis problemos. Kalbėjo Lietuvos, Estijos parlamentų deputatai, Danijos žmogaus teisių gynėjas Ivaras Amudsenas, atstovaujantis „Taikų Čėčėnijos forumą“ bei suomių europarlamentaras Heidi Hautala.
Antrąją dienos pusę buvo svarstomos čečėnų emigrantų Europos šalyse problemos ir išsakyta daug pretenzijų tų šalių migracinėms tarnyboms.
Konstatuota, kad pirmoji čečėnų emigracijos banga susilaukė supratimo ir palaikymo visų pirma Lenkijoje, tačiau vėliau, spaudžiant Maskvai, čečėnai ėmė jaustis nejaukiai. Net Lietuvoje, kur Kaukazo tema buvo populiari, santykis į čečėnus ėmė keistis. Ir dauguma pasisakiusiųjų kalbėjo apie jų teisių pažeidinėjimus.“
Sakyčiau, nors ir gana švelnus, bet garbės mums nedarantis priekaištas. Jis visas sutelpa į Grybauskaitės – Medvedevo – Putino santykių perkrovos paradigmą.
Nereikia būti ir per daug akylam, kad pamatytum labiausiai tos santykių „perenagruzkos“ paliestas mūsų valstybės institucijas: URM, VSD ir Generalinę prokuratūrą. Užtektų prisiminti Gatajevų šeimos istoriją, pasirinkusių geriau Suomijos kalėjimą, nei politinių pabėgėlių statusą Lietuvoje, GRU viešnagę Vilniuje, siekiant ištardyti Eglę Kusaitę, nedalyvaujant advokatui, kad patikėtume, jog čečėnų priekaištai Kongrese tikrai ne iš piršto laužti ir garbės mums nedaro.
Europos valstybių nevyriausybinės organizacijos, pasišovusios ginti žmogaus teises, ir nepriklausoma spauda labai staigiai sureagavo į Varšuvos prokuratūros demaršą, suėmus A. Zakajevą.
Žvilgteriu į mūsų „Amnesty International.lt“ tinklalapį ir matau jų veiklos barus: gėjų ir lesbiečių teisės, pacifistinė antiamerikietiška propaganda prieš karą Irake ir Afganistane, baisiausius kalėjimus JAV, bažnyčios kritika dėl pedofilijos faktų, o patikliųjų akims - socialinė apsauga ir soc. rūpyba.
Beje, tekstai šiame tinklalapyje dažniausiai imami iš „Lietuvos ryto“, „Žinių radijo“, „anarchija.lt“ ir panašių šaltinių. Apie žmogaus teises Rusijoje ir Baltarusijoje, Šiaurės Korėjoje, nužudytus ir įkalintus tose šalyse disidentus ir žmogaus teisių gynėjus informacija kažin kodėl nelabai prasisunkia, kaip nebuvo sureaguota ir į A. Zakajevo areštą Varšuvoje.
Tokį pacifizmą pasaulis jau yra matęs imperijos saulėlydžio laikais, Rusijos žvalgybų organizuojamą ir gerai finansuojamą valstybėse, kurioms trūko įžvalgumo atpažinti, kas yra kas.
Tad tyliai patys sau pasvarstykime, kaip nutiktų, jei čečėnų tautos Kongresas būtų vykęs ne Lenkijoje, o Lietuvoje, jei čia apsireikštų Rusijos persekiojamas A. Zakajevas, o mūsų prokuratūra būtų gavusi lygiai tokią pačią depešą iš Maskvos? Šiurpas nueina per nugarą, įsivaizduojant tokią neišsprendžiamą dilemą. Ar atsirastų Lietuvoje bent vienas teismas, nesižvalgantis į valdžios įnorius ir neuodžiantis dvelksmo iš Gen. prokuratūros koridorių, kad įrodytų savo nepriklausomumą, ar atsirastų teisėjas, kuris teisingumo vardan stotųsi apginti žmogų prieš posovietinį gremėzdą?
Lenkijoje atsirado, bet panašu, kad tarp mūsų šalių, ne be mūsų pačių pastangų, yra varomas toks pleištas, kad tuoj, nebūdami niekieno įkaitais, tapsime kiškiais, plaukiančiais pasroviui žemyn upe ant ledo lyties nesunkiai nuspėjama kryptimi.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
