Pirmininkaujanti Lietuva susitarė dėl ES išorės veiksmų finansavimo 51 milijardu eurų

Europos Sąjungos Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER II) gruodžio 3 dieną patvirtino susitarimą su Europos Parlamentu dėl septynių teisės aktų, reglamentuojančių apie 51 milijardo eurų skyrimą ES išorės veiksmams finansuoti.

Reglamentai numato, kaip bus panaudotos lėšos „vystomajam bendradarbiavimui, pasirengimui narystei, kaimyninėms šalims ir strateginiams partneriams teikti, žmogaus teisėms remti ir kovai su krizėmis užtikrinti“ 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu. Teigiama, kad tai vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo pasiekimų.

Anot Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, iš kitų šalies pirmininkavimo pasiekimų šis susitarimas išsiskiria savo apimtimi ir pasauliniu poveikiu.

„Pirmininkaujanti Lietuva ir Europos Parlamentas užtikrino, kad Europos Sąjunga pasauliniu mastu išliks matoma ir įtakinga partnerė, didžiausia oficialios vystomojo bendradarbiavimo paramos teikėja ir rems demokratijos bei teisės viršenybės skatinimą, reformų įgyvendinimą ir skurdo mažinimą“, – sakė L. Linkevičius.

Didžiausia finansinė priemonė – vystomojo bendradarbiavimo – reglamentuoja apie 20 milijardų eurų skyrimą „tvaraus vystymosi“ darbotvarkei, ypač po 2015 metų. Jos skelbiami prioritetai – „žmogaus teisės, demokratija ir geras valdymas, aplinkosauga ir klimato kaitos poveikio mažinimas bei tvarus ekonomikos augimas“. Dvišalę paramą ES teiks tik mažiausiai išsivysčiusioms šalims, tačiau kitos šalys finansavimą galės gauti iš teminių programų, skirtų daugiašalėms problemoms spręsti.

Įgyvendinant Europos kaimynystės priemonę, bendradarbiavimui su ES Pietų ir Rytų kaimynais plėtoti bus skirta apie 15 milijardų eurų. Apie 12 milijardų eurų bus skirta ES šalių kandidačių pasirengimo narystei priemonei.

„eu2013.lt“, „ekspertai.eu“ inf.