Po kiekvienų rinkimų situacija Lietuvoje tik blogėja, valdžioje išlieka politikieriai, sugriovę Tautos pasitikėjimą

- Nors JAV prezidento rinkimai, vertinant globaliu mastu, be abejo yra kur kas svarbesni už Seimo rinkimus Lietuvoje, bet jūs, tikriausiai, domitės ir pastarųjų eiga bei rezultatais, net ir gyvendamas Amerikoje?

- Aptariant šių Seimo rinkimų rezultatus, pirmiausia norėčiau pacituoti gyvuoju literatūros klasiku vadinamą Juozą ERLICKĄ: „Jau kelintą kartą renkame geriausius, o išrenkame blogiausius. Tyčia to nepadarysi, specialiai to neišmoksi. Reiškia, kad lietuvis nekaltas. Jis – nepakaltinamas. Bet nesukime galvos, ką čia toliau daryti, už ką balsuoti, ką rinkti... Prisiminkime pirmos klasės aritmetiką: sukeitus dėmenis – Seimas nepasikeičia“.

Būtent tokia ir mano nuomonė – už ką Lietuvoje bebalsuotum, žmones mulkinanti, korupcinė, valstybę griaunanti LANDSGRYBIŲ valdžia vis tiek laimės!.. Kažkada rašytojas Markas Tvenas šmaikščiai pajuokavo: „Jeigu rinkimai ką nors keistų, jie jau seniai būtų uždrausti“.

Nepaisant viešų paistalų apie „nepriklausomos“ Lietuvos „demokratiškumą“, iš tikrųjų dabartinė santvarka nesuteikia daugumai šalies piliečių realios galimybės kaip nors įtakoti valstybės valdymą. Rinkimų farso rezultatus mes aiškiai matome pastarojo dvidešimtmečio „nepriklausomos“ Lietuvos vykdomoje politikoje.

Esant dabartiniam politiniam LANDSGRYBIŲ valdžios režimui lietuvių Tauta, esu tuo įsitikinęs, neturi nė mažiausios galimybės išlikti!.. Kuo toliau, tuo vaizdas man atrodo niūresnis. Dauguma blaiviai mąstančių žmonių jaučiasi visiškai bejėgiais įtakoti politinius procesus savame krašte. Išskirtinis šių rinkimų bruožas – siaubinga neviltis ir netikėjimas, jog apskritai įmanoma ką nors pakeisti Lietuvoje. Todėl apie pusė šalies piliečių rinkimus visiškai ignoravo. Tokios visuomenės dezintegracijos, moralinio valstybės žlugdymo, turbūt, nesitikėjo net ir juodžiausi pesimistai!..

Jeigu, pasitelkiant valdžios galios priemones, Tauta naikinama, tai sukilimas prieš tokią valdžią -- ne tik kiekvieno piliečio teisė, bet ir pareiga! Deja, dauguma lietuvių seniai nebetiki, kad revoliucija galėtų juos išgelbėti. Tai parodė ir Baltijos naujienų agentūros užsakymu prieš dešimt metų atlikta apklausa, kurios metu 45 proc. respondentų nepritarė ir 5 proc. iš dalies nepritarė teiginiui, kad gyvenimą Lietuvoje galėtų pagerinti revoliucija. Pritariančiųjų, kad revoliucija būtų vienintelė išeitis, galinti pagerinti gyvenimą, tebuvo 14,5 proc., iš dalies pritariančių – 13,5 proc., o 21 proc. respondentų - neapsisprendę, kurią poziciją palaikyti.

Žodžiu, nuo eilinių Seimo rinkimų jau tikrai niekas nebepriklauso, visiškai nieko Lietuvoje jie nebepakeis. Nebus jokių esminių, pozityvių permainų, juolab, kad rinkimų farso baigtis visiems iš anksto yra žinoma. Daugelis paniekinamai raukomės prieš tokius rinkimus, bet kažkodėl atrandame daugybę priežasčių, dėl ko verta eiti balsuoti. O jeigu kas ir nedalyvauja rinkimuose, tai absoliučiai nieko nekeičia. Rezultatas bus toks pat, kadangi „nepakeičiamasis“ VRK vadovas Zenonas Vaigauskas pasirūpins „teisingais“ rinkimų rezultatais.

- Po pirmojo Seimo rinkimų turo daug kam netikėtai atsistatydinti nusprendęs „tvarkiečių“ lyderis Prezidentas Rolandas Paksas pareiškė: „Kažkodėl man atrodo, kad šitie Seimo rinkimai įeis į Lietuvos istorija, kaip labiausiai nedemokratišti rinkimai. Ypač pasiruošimas šiems rinkimams. Man atrodo, Lietuvoje liko tiktai demokratijos šydas. Jeigu net Prezidentė agituoja už jai priimtinas politines jėgas, tai, aš manau, beliko tik demokratijos šydas. Šie rinkimai galėtų būti pavadinti teisėsaugos, jėgos struktūrų įtakojamais rinkimais. Valdžioje esantys politikai šias struktūras pajungia savo valiai. Labai gaila, kad SISTEMA priešinasi, žmonės balsuoja ar nebalsuoja, bet gyvenimas mūsų valstybėje nuo to nesikeičia“. Ką manote apie tai?

— Girdėjau ir aš Prezidento Rolando Pakso pasisakymą dėl pasitraukimo iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko posto. Puikiai suprantu jo priimtą sprendimą ir tikrai palaikau. Juk teisingai sako Prezidentas, kad tokioje pseudodemokratinėje Lietuvoje, kur ignoruojami netgi tarptautinių teismų sprendimai, kai virš 12 metų visai neteisėtai tebėra atimtos iš jo politinės ir pilietinės teisės, jis paprasčiausiai negali būti pilnaverčiu partijos lyderiu. Galbūt, tam tikra prasme, jaučiasi lyg ir trukdąs partijai. Jeigu parlamentinės partijos vadovas metų metais negali dalyvauti valstybės politikoje, sutikite, išties keistoka padėtis buvo. Todėl, aš manau, „tvarkiečių“ lyderis priėmė labai teisingą sprendimą, tuo aiškiai pademonstruodamas, jog galvoja pirmiausia ne apie save patį, o apie valstybę ir apie demokratiją.

Na, o tie Prezidento R. Pakso pasakyti žodžiai, kad Lietuvoje iš demokratijos beliko tiktai šydas, kad tikros demokratijos sąvoka jau išnyko — taigi visu 100% susišaukia su tuo, apie ką ir aš jau ne kartą kalbėjau interviu LL.

Tokioje Lietuvoje, kur demokratija tėra tik rūkas, šydas, fikcija, parodija (čia daugybę epitetų galima pritaikyti), net ir patys geriausi politikų sprendimai realioje politikoje priveda prie visai prastų rezultatų.

Beje, labai nustebau anądien viename internetiniame portale perskaitęs, esą netgi Kęstutis Pūkas galėtų tapti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiu!.. Nejau reikalai partijoje tokie prasti, kad prisiplakėlis iš „Kitokios Lietuvos“ gali pretenduoti į „tvarkiečių“ lyderius?..

Manau, Prezidentas visa tai mato ir supranta. O galbūt apskritai nebenori tapatinti savęs su tokia partija, kuri yra neverta Prezidento vėliavos?.. Tiesą sakant, nieko gero toje partijoje aš ir nematau, todėl niekada nedėdavau automatiškai lygybės ženklo tarp partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Prezidento Rolando Pakso. Nors ir teisingai kalbėdavo R. Paksas, gan dažnai tai neatsispindėdavo jo vadovaujamos partijos veiksmuose. Net ir būdami valdančioje koalicijoje, ką gero „tvarkiečiai“ padarė? Davė Lietuvai „gelbėtoją“ Skvernelį?..

Todėl Prezidento Rolando Pakso pasitraukimą aš puikiai suprantu, palaikau ir vertinu teigiamai. Tai iš tikrųjų teisingas žingsnis. Dabar jis turėtų jaustis laisvesnis savo asmeniniuose veiksmuose politikoje, kurie, tikiuosi, bus dar radikalesni veikiančios SISTEMOS atžvilgiu, nes jam prarasti jau tikrai nėra ko.

- Už teisingumą kovojantis Prezidentas Rolandas Paksas tikrai nesijaučia pralaimėjęs!.. Tačiau ko gali tikėtis liberalkonservatorių, socdemų, „valstiečių“, „darbiečių“, tai yra LANDSGRYBIŲ „gelbėjimo planais“ ir demagogijomis metų metais begėdiškai mulkinami, sisteminės propagandos užzombinti tautiečiai?

- Perfrazuojant komunistų „Internacionalo“ žodžius, nė Dievas, nė caras, nė galiūnas tokiai avių (ar kaip J. Basanavičius sakė, veršių) tautai išvadavimo ant lėkštutės tikrai neatneš. Tai pasmerktųjų tauta. Tereikia atidžiau pažiūrėt, patyrinėti, už ką dauguma lietuvių balsuoja. Ir net jeigu, tarkim, signatarai Rolandas Paulauskas, Zigmas Vaišvila būtų „Tvarkos ir teisingumo“ rinkimų sąraše, jei dabartinių „liaudininkų“ visas partinis aktyvas pas „tvarkiečius“ perbėgtų, tai negi veršių tauta už juos balsuotų? Tikrai ne, kaip nebalsavo, taip ir nebalsuotų. Manau, čia ne rinkiminės kampanijos reklamos galimybės viską lemia, o elektorato mentalitetas. Bene kalčiausi yra tie, kurie už Tautos skriaudikus balsuoja!..

Aš jau seniai negyvenu Lietuvoje ir niekad čia negyvensiu. Netgi kaip turistas, vargu ar kada beapsilankysiu, todėl, atrodytų, kaip liaudis sako, tai ne mano daržas, ne mano pupos. Vis tiktai mes dar galime drauge nemažai gero padaryti, palikti bent jau kažkokį ženklą, kad nebuvome sisteminės propagandos užzombintais avinais ar veršiais. Todėl ir darykime, „džiazuokime“, liudykime tiesą, kol dar gyvi esame!..

Teisingai kalba Prezidentas, kad šis jo žingsnis -- patikėti partijos „Tvarka ir teisingumas“ vairą kitam – tai ne impulsyvus sprendimas, bet subrandintas, gerai apmąstytas, atsakingai sudėliotas. Rolandas Paksas puikiai supranta, kad išsigimusios valdžios SISTEMOJE, kur demokratija tėra tiktai šydas, žaisti „pagal taisykles“ neįmanoma, nes tai jau ne politika, o šulerystė. Tad ar verta savo gyvenimą (kurio ne taip jau daug ir belikę) gadinti dėl kažkokios niekingos šulerystės? Sienos galva nepramušime, o ir ar ta „siena“ neverta, kad savo galva ją pramušinėtume. Argi žmogaus galva nėra brangesnė ir svarbesnė už LANDSGRYBIŲ apgaulės, politinių intrigų bei sisteminės propagandos suręsta sieną?..

Ir todėl, kartoju, aš visu 100 procentų palaikau Prezidento apsisprendimą nebūti „tvarkiečių“ lyderiu. Netgi, sakyčiau, Rolandas Paksas, kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas, apskritai buvo atsiradęs ne vietoje ir ne laiku (angl. „wrong place, wrong time“). Kiekviena Tauta turi tokią valdžią, kokios yra verta. Lietuviai, deja, nėra užsitarnavę padorios, sąžiningos valdžios. Todėl ir turime tai, ką turime!.. Absoliučiai teisinga Prezidento R.Pakso pastaba: „Aš matau, kad Lietuvoje iš demokratijos beliko tik rūkas, šydas. Pagrindinės demokratijos sąvokos jau išnyko. Atvirai sakant, išnyko ir žodžio laisvė, laisvė nebijoti, laisvė pasisakyti ir turėti savo nuomonę“.

Žinote, kartais aš pagalvoju, gal ir tikrai pas mane, kaip sakoma, jau visai „stogas nuvažiavęs“, kad mūsų Lietuvėle iki šiol taip rūpinuosi, nuolat pergyvenu, sveikatą sau ir nervus gadindamas. Sakau, nei aš ten gyvenu, nei kada nors gyvensiu (kažin ar kada ir vėl apsilankysiu Lietuvoje), tai ko gi man sukti galvą dėl visko, kas ten pas jus dabar yra, tame tarpe ir dėl eilinių Seimo rinkimų?!..

Esu sakęs, užtenka vakarais perskaityt lietuviškame internete naujienas iš Lietuvos ir paskui visą naktį negaliu užmigti. O jeigu rytais tą daryčiau, tai galima ir visai dienai nuotaiką susigadint. Gal todėl savo nuomonės (ne tik apie rinkimų rezultatus, bet ir apskritai) aš nenoriu Lietuvoje gyvenantiems brukti, nes tai yra tuščias reikalas, visiškai beprasmis užsiėmimas.

Gana ilgai bandžiau kritikuoti mūsų Tautą naikinantį valdžios režimą. Deja, visos mano pastangos beveik nieko gero nedavė. Laikas bėga, aš senstu, o Lietuvos ir lietuvių Tautos pabaiga, man regis, neišvengiama. Nors ir turiu neblogą vaizduotę, nesugebu įsivaizduoti lietuvių Tautos išlikimo scenarijaus. Esu tikras dėl vieno – dabartinis valdžios režimas, Lietuvą valdantys, Tautos krauju mintantys parazitai landsgrybiai, jus tikrai sunaikins. Aš, asmeniškai, matau bene vienintelę realią Lietuvos ir mūsų Tautos išlikimo galimybę – jeigu dabartinį valdžios režimą nuverstų kažkokia užsienio jėga!..

Žmonių nuotaikos Lietuvoje, man regis, labai pesimistiškos, dauguma yra absoliučiai viskuo nusivylę, net ir tie, kurie anksčiau vadindavo save optimistais. Liko kiekvienas su savimi ir kas sau. Net jeigu Lietuvoje dar yra likę kažkiek neabejingų, pilietiškai aktyvių žmonių, tai ir tie pasmerkė save SUSISKALDYMU, nėra vienybės netgi tarp disidentų. Mūsų vaikystėje, pamenat, buvo rodomas puikus animacinis filmukas apie katiną, kuris mėgdavo vaikščioti vienas. Du lietuviai – trys partijos!..

Ypač dabar, per šiuos Seimo rinkimus, tai labai aiškiai matėsi. Kadangi nėra rimtos politinės opozicijos, tai ir jokio pasirinkimo nėra. Čia jau tikrai, kaip komunistų „Internacionale“ yra pasakyta: „Nei dievas, nei caras, nei galiūnas mums išvadavimo neduos“. Tai ką jau čia aš galiu padaryti? Nesu gi nei dievas, nei caras, nei galiūnas, ir joks pranašas nesu, tad mano nuomonė žmonių masėms apskritai nieko nereiškia.

Kažkaip prisiminiau šiuolaikinio lietuvių poeto Donaldo Kajoko eilėraščio žodžius apie PRANAŠĄ, kuris gailiai pravirko supratęs, kad jam niekada nepavyks iš tyrų išvesti pasmerktųjų tautos. Tikrai neverksiu, bet man labai apmaudu ir skaudu, kad mano Tėvynė dabar tapo tokia, jog apie ją net nesinori galvoti. O ir didžiuotis tuo, kad mes esame lietuviais gimę, šiandien tikrai nėra pagrindo. Ir nors tą garbę gavome užgimę, vis tiktai leidome mūsų protėvių puoselėtai lietuvybei pražūti!.. Dabar visa garbė ir pasididžiavimas pavirto į gėdą ir į skausmą, net nesinori lietuviu vadintis...

Kažkas labai teisingai įvertino dabartinę situaciją Lietuvoje: kur kas blogiau už korupciją, skurdą, socialinę atskirtį ar emigraciją, – tai vilčių žlugimas. Sakoma, viltis miršta paskutinė, bet kas šiandien galėtų pasakyti, kad Lietuvoje viltis dar gyva? Ir kuo ji pasireiškia?..

Blaiviai mąstantys žmonės jokių vilčių su eiliniais rinkimais tikrai nebesieja. Kalbu apie paprastus žmones, o ne apie „valdžiažmogius“. Po kiekvienų rinkimų situacija Lietuvoje tiktai blogėja, valdžioje išlieka tie patys (iki skausmo pažįstami, „tradiciniais“ ar „nuosaikiaisiais“ save vadinantys) politikieriai, sugriovę Tautos pasitikėjimą valstybės ateitimi!.. Kai tuo tarpu visa sisteminė žiniasklaida užsiima propaganda ir visuomenės zombinimu, o apkvailinti lietuvaičiai, lyg avinai, balsuoja vis už tuos pačius LANDSGRYBINIUS niekšus...

- Vis tiktai apie 50 proc. lietuvių nebalsavo, o kiti, kaip jums gerai žinoma, „balsuoja kojomis“, daugybė jau emigravo iš Lietuvos!..

- Valstybės santykį su savo piliečiais puikiausiai atspindi emigracijos mąstai. Žmonės iš geros, ekonomiškai klestinčios šalies tikrai nebėgtų. Visiems gerai žinoma tiesa: neemigruojama iš ten, kur yra gerai, emigruojama tik iš ten, kur blogai. Ypač šiandieninėje Lietuvoje yra kažkas tokio, kas stumia tautiečius lauk. Mano supratimu, lietuvius iš Tėvynės labiausiai stumia visiško beteisiškumo jausmas. Žmonės nepakelia nykaus gyvenimo Lietuvoje, todėl ir nori pabėgti kuo skubiau, lyg iš skęstančio laivo, šimtai tūkstančių lietuvių sprunka iš mylimos gimtinės. Prisimenu, kaip su ašaromis akyse vienoje televizijos laidoje kažkoks emigrantas retoriškai klausė: „Jeigu Tėvynė manęs nemyli, tai kodėl gi aš turėčiau ją mylėti?..“.

Kalbant apie išsigimusią Lietuvos valstybės politiką bei LANDSGRYBIŲ uzurpuotą valdžią, šiandien iš tikrųjų nėra nei dešiniųjų, nei kairiųjų, o tiktai SISTEMA ir jos priešai. Ir nors dabartinę politinę santvarką palaikantis rėžimas yra absoliučiai priešiškas čia gyvenantiems žmonėms, tačiau tokių, kurie išdrįstų priešintis, kovoti ir vieningai mesti rimtą iššūkį sustabarėjusios valdžios SISTEMAI Lietuvoje, deja, jau nebeliko!..

Net ir per didelį atstumą stebint įvykius Lietuvoje, kaip jau esu sakęs, man be galo skaudu matyti, kad Lietuvoje triumfuoja savanaudžiai, ambicingi išgamos, vadinamieji „valdžiagyviai“, už trupinį aukso ir gardaus valgio šaukštą išdavę, pardavę Tėvynę. Tai jie pavertė mūsų motiną Tėvynę pikta pamote, nuo kurios tūkstančiai tautiečių yra priversti bėgti lyg nuo karo ar maro...

- Nors dažnai kalama, esą Lietuva demokratinė valstybė, bet dauguma čia gyvenančių žmonių to tikrai nejaučia. „Tai, kad demokratija, apie kurią visi svajojome, daugeliui žmonių virto tuščia sąvoka, yra pats didžiausias nepriklausomos Lietuvos praradimas“, – pastebi Tautos išrinktas ir fariziejų-„valstybininkų“ nuverstas Prezidentas Rolandas Paksas. Ir tai šventa tiesa. Visuomenės sociologinės apklausos aritmetiškai patvirtina, jog didžioji dalis piliečių nėra patenkinti demokratijos raida Lietuvoje. Pavyzdžiui, naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 14-21 dienomis atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė – net 56 procentai apklaustų 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

- Reikėtų pagaliau nustoti lietuviams tikėti tuo, kad Lietuvoje apskritai yra demokratija. Tai melas. Tėra tik demokratijos butaforija, kai vyksta brutalus žmonių sąmonės programavimas, zombinimas politinėmis technologijomis. Liaudžiai nuolat pučiama į akis „demokratinė“ migla, esą Lietuvoje nieko keisti nereikia, viskas teisėta, tereikia tik paklusti esamai valdžiai.

Demokratiška LANDSGRYBIŲ totaliai užvaldytos valstybės apskritai vadinti negalime, nes tai tiesiog absurdiška. Lygiai taip negalime pavadinti Lietuvos teisine valstybe, nes čia nepaisoma elementaraus teisingumo ir žmogaus teisių. Lietuvoje teisėsauga ir teisėtvarka kiaurai supuvusi, iki protui sunkiai suvokiamo lygio, kai korumpuoti prokurorai ir teisėjai neretai būna didesni nusikaltėliai už tuos, kuriuos jie teisia!..

Manau, pirmiausia galbūt reikėtų išsiaiškinti, kokia apskritai yra (ir ne tik Lietuvoje) vadinamoji „demokratija“, kur ji veda. Dėka išgirtosios „demokratijos“ tiesiog baisu kas šiuo metu darosi visame pasaulyje. Demokratinė santvarka Europoje jau seniai tapo ne tik stabdžiu kovoje už išlikimą, bet ir savižudybės įrankiu europiečiams. Tai mes šiandien matome Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse. Tuo tarpu Lietuvos „demokratai“ džiaugsmingai trimituoja, kad vien per spalio mėnesį į šalį bus atgabenta rekordinis „pabėgėlių“ skaičius!..

Apskritai demokratijos tema yra neišsemiama. Nesigilinant per daug į istorinius ar „giluminius“ procesus (jiems išanalizuoti prireiktų nemenkos monografijos), bet kokia analizė negali būti visavertė, neišsiaiškinus dažniausiai naudojamų sąvokų.

Iš principo demokratija – tai liaudies valdžia. Idėja būtų lyg ir graži, nes liaudis žino, kas jai geriausia. Demokratija – tai valdymo forma, kurioje teoriškai turėtų dalyvauti visi valstybės piliečiai. Tačiau šiandien, pasak Prezidento R. Pakso, ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai pasaulyje, - „demokratija virsta fikcija, o jos pamatinius principus, privalančius garantuoti daugumos žmonių interesus ir teises, bematant uzurpuoja agresyvi, itin aktyvi mažuma, kuri priverčia juos tarnauti vien savo labui. Tai iš esmės yra ne kas kita kaip demokratijos nusavinimas“.

Realybėje mes esame valdomi, o ne patys valdome per mūsų išsirinktus „liaudies atstovus“. Valdžioje esantys tikrai nėra jokie „liaudies tarnai“. Priešingai, valdžiažmogiai dažniausia siekia maksimaliai panaudoti liaudį savanaudiškiems, kenkėjiškiems tikslams.

Čia aš turiu omenyje ne vien tik Lietuvą. Pavyzdžiui, sveiku protu sunku suvokti, kaip Vokietijoje prie valstybės vairo galėjo atsidurti kanclerė Angela Merkel? Arba kaip į JAV prezidento krėslą netrukus gali atsisėsti Hilari Klinton?!.. Deja, tai nėra šiandieninės „demokratijos“ atsitiktinės grimasos, o bendra tendencija, aiškiai parodanti visišką demokratijos išsigimimą!..

Lietuvoje demokratijos uzurpavimas arba nusavinimas – „savo esme niekuo nesiskyrė nuo valstybinės ir kolektyvinės nuosavybės privatizacijos, daugeliu atvejų prilygusios nežabotai savivalei ir grobimams. Skirtumas tik tas, kad demokratijos „privatizacija“ buvo ne tokia pastebima, o jos pasekmės – dar pražūtingesnės. Kaip kadaise žmonėms vien dėl akių buvo išdalinti investiciniai čekiai, už kuriuos jie nieko nepešė, taip ir per kiekvienus rinkimus žmogus gauna biuletenį, tačiau, vos tik įmetęs jį į balsadėžę, jis ir vėl lieka be nieko. Gavusi jo įgaliojimus, valdžia tuoj pat pamiršta, ką žadėjo, ir vėl imasi tvarkytis su kraštu, tarsi šis būtų jos nuosavybė. Tai ir yra pagrindinis nusavintos demokratijos bruožas – leisti tokius įstatymus ir priiminėti tokius sprendimus, kurie ne tik yra nenaudingi daugumai, bet netgi pažeidžia gyvybiškai svarbius visuomenės interesus bei teises“, – teigia daugybę metų išsigimusios LANDSGRYBIŲ SISTEMOS politiškai persekiojamas Prezidentas R. Paksas.

Ir nors šiuolaikinė vadinamoji „demokratinė“ sistema visiškai save diskreditavo, bet jos propaguotojai padirbėjo iš peties. Juk tokios politinės santvarkos sąlygomis pavergti laisvą žmogų prievartos nebepakanka, reikia kokio nors pateisinimo, reikalinga valdančiųjų veiksmus paaiškinanti ideologija. Tad kartu su pseudodemokratija išplito atitinkama propaganda, kur apgaulės epicentre – demokratijos absoliutas. Valdantysis „elitas“ ir paklusnioji žiniasklaida nuolat kala žmonių galvon – „demokratija svarbiausia vertybė“.

XXI amžiuje įsukta galinga propagandos industrija įveikia žmogaus norą blaiviai, savarankiškai mąstyti. Daugumai piliečių propaganda jau taip išplovė smegenines, kad jie rimtai mano, jog dabartinis demokratijos erzacas – tai pati geriausia santvarka, kurią galėjo išrasti žmonės!..

Iškreiptos „demokratijos“ apologetai dažniausiai lyg mantrą kartoja legendinio britų premjero Vinstono Čerčilio įžymiąją frazę: „Neieškokite žemėje geresnės santvarkos už demokratiją – nerasite. Demokratija netobula, bet vis tiek nieko geresnio pasaulis dar neišrado“. Šią mintį šiais laikais su pasimėgavimu nuolat atrajoja visokio plauko valdžios ištroškę „demokratai“, norėdami užhipnotizuoti patiklius žmones. Tokia ideologija absoliučiai atitinka valdžios „elito“ tikslus, jų savanaudiškus interesus. Kaip žinia, išplautais smegenimis žmonėmis kur kas lengviau manipuliuoti per sisteminę žiniasklaidą, kuri yra pajungiama žmonėms mulkinti prieš kiekvienus rinkimus.

Faktiška šiandieninė „demokratija“ tėra tuščių postulatų bei dogmų rinkinys, kaip ir bet kokia religija, kuri tam ir buvo sukurta, kad atliktų socialinės kontrolės mechanizmo vaidmenį. Jeigu tokių dogmų rinkiniu žmonės verčiami a priori tikėti, tai yra fanatikų sektos arba religijos požymis.

Vakarų pasaulio politinėje teorijoje veikianti propaganda įteigė žmonėms, jog dabartinė „demokratija“, panašiai kaip religijoje, pripažįstama neginčijama vertybe, vienintele absoliučiai teisinga valdymo forma. Tokia pseudodemokratija tampa paskutine valdančiųjų „tiesos“ instancija. Vis tiktai nereikėtų painioti tikros demokratijos su jos parodija!..

- JAV „eksportuojama demokratija“, ko gero, irgi savotiška religija. Jankių globalistai, veikdami išvien su Europos federalistais, yra pasirengę subombarduoti bet kurią pasaulio šalį ir ten „pasėti demokratijos sėklas“. Taip vykdomi valstybiniai perversmai, kuriuos lydi neišvengiamas teroras, kruvinas chaosas, ima siausti radikalieji islamistai. Kodėl Vakarų demokratija brukama per prievartą, taikant nepaklusnioms, suverenioms valstybėms įvairias sankcijas ir netgi atvirą karą? Matyt, kažkam tokia „demokratija“ labai naudinga?

- Vienas iš JAV įkūrėjų Džeimsas Medisonas, gerai suprasdamas pavojų, kurį liaudies masės kelia ekonominiam, finansiniam šalies „elitui“, sakė: „Pagrindinis vyriausybės uždavinys – apginti pasiturinčią mažumą nuo daugumos. O kadangi tie, kurie pelnysis pragyvenimui savo darbu, slapta svajos apie teisingą gėrybių paskirstymą, būtina politinė ir ekonominė valdžia, kuri garantuos status quo išsaugojimą, garantuos, kad gėrybės niekad neatiteks tiems, kurie svajoja apie lygias dalybas“.

Kitas JAV įkūrėjas Bedžaminas Franklinas kažkada šmaikščiai pajuokavo: „Demokratija – kai du vilkai ir ėriukas kartu sprendžia, balsuoja, kas šiandien bus pietums“...

Vakarų demokratija seniai pavirto politine apgaule, parodija, farsu. Pseudodemokratija atvėrė neperžengiamą socialinę atskirtį, prarają visuomenėje tarp „jų“ ir „mūsų“. Vertikaliame visuomenės pjūvyje tampa visiškai nesvarbu, kas yra valdžioje – kairieji ar dešinieji, svarbiausia SISTEMA, kurioje atotrūkis tarp valdžios ir liaudies masių toks milžiniškas, kad rimtai kalbėti apie tariamą demokratiją galėtų tik visiškai aklas, kurčias neišmanėlis. Lietuvoje tai ypač akivaizdu.

Šiuolaikinėmis sąlygomis demokratija neturi nieko bendro su „liaudies valdžios“ apibrėžimu, nors politinis gyvenimas tebėra apipavidalintas „demokratijos“ dekoracijomis, ką parodė ir Lietuvoje įvykę Seimo rinkimai. Vadinamųjų „demokratinių“ šalių piliečiai nieko nesprendžia šalies valdymo srityje. Šiandieninė pseudodemokratija – tai ne „liaudies valdžia“, o tikrų tikriausia diktatūra tų, kurie save vadina „demokratais“. Tai ne kas kita, o totalitarinė mažumos valdžia, pridengta demokratijos skraiste.

Vargu ar galėtume rasti labiau sukompromituotą žodį už „demokratija“. Ir kas tiktai nevadina savęs demokratais!.. Pasirodo, „demokratija“ šiandien net ir Šiaurės Korėjoje, kurios oficialus pavadinimas – Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika!.. Kažkada buvo tokia valstybė „Demokratinė Kampučija“ (dabar Kambodža), kurią valdė „raudonieji khmerai“. Tai bene radikaliausias XX amžiaus totalitarinis režimas, žmonės ten buvo žudomi dėl menkiausios priežasties ar įtarimo. Per penkis tokios „demokratijos“ metus ten buvo išžudyta apie pusantro milijono žmonių (ketvirtadalis Kambodžos gyventojų).

Kas šiandien Lietuvoje vadinama „demokratiškais rinkimais“, iš tikrųjų tėra blefas, tai „pasirinkimas“ be pasirinkimo. Mums siūloma ateiti į rinkimus ir balsuoti, nors tas pasirinkimo laukas a priori yra sąlygojamas totaliai išsigimusios valdančiųjų SISTEMOS. Todėl net neverta kalbėti apie demokratiškus rinkimus, kai viską lemia politinės manipuliacijos. Šis terminas kur kas tiksliau apibūdina reiškinio, vadinamo „laisvais demokratiškais rinkimais“ esmę.

Pseudodemokratinė santvarka Lietuvoje gimdo vien tiktai stambaus masto politinę korupciją, dangstomą LANDSGRYBIŲ propaganda „rusai puola“. Vykstant ciniškiausioms manipuliacijoms visuomenės nuomone griaunamas paprastų žmonių pasitikėjimas politikuojančių valdžiagyvių užvaldyta valstybe! Todėl vartojant žodžius „demokratas“ ar „demokratija“ būtinos kabutės: tarp to, kas kalbama, ir to, kas realiai yra daroma, visada išlieka milžiniška praraja!..

Absoliučiai teisus Prezidentas Rolandas Paksas, teigdamas: „Negali turėti ateities tokia valstybė, kuri skelbiasi, kad pasirinko demokratinį valdymo modelį, tačiau daro viską, kad jos piliečiai turėtų kuo mažiau įtakos ir būtų nušalinti nuo jiems gyvybiškai svarbių sprendimų priėmimo“.

Šiuo metu Lietuvoje veikianti LANDSGRYBINĖS valdžios SISTEMA ne tik nėra demokratiška, ji tiesiog yra ypač ydinga ir nusikalstama!..

- Dėkoju už pokalbį.

Laukite tęsinio