Po Prezidento R. Pakso nuvertimo Lietuva palaipsniui prarado svarbiausius nepriklausomos valstybės atributus

Mūsų valstybei taikant sugriežtintos priežiūros mechanizmą, praeitą savaitę (kovo 8-10 dienomis) vykusios 1250-tos sesijos metu Europos Tarybos Ministrų Komitetas (ETMK) nutarė trečią kartą paraginti Lietuvą įvykdyti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) nutarimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“ (Nr. 34932/04) ir leisti Rolandui Paksui dalyvauti 2016 metų LR Seimo rinkimuose. Kaip žinia, pernai ETMK jau ragino Lietuvą leisti R. Paksui dalyvauti šių metų Seimo rinkimuose savo 2015-03-12 ir 2015-12-09 sprendimuose. EŽTT nutarimu pripažinta, kad R.Paksui turi būti atkurta teisė dalyvauti Seimo rinkimuose. Tačiau šis nutarimas vadinamoje teisinėje, demokratinėje Europos Sąjungos šalyje, boikotuojant opozicinėms jėgoms išimtinai dėl politinių motyvų, nevykdomas virš 5 metų!..

„Gerai, kad Lietuvai siunčiamas dar vienas signalas, tačiau kad mūsų šalyje nuo to kas nors teisiškai pasikeistų, tuo aš labai abejoju. Geriausiu atveju, mano nuomone, tik po Seimo rinkimų šis klausimas bus pagaliau išspręstas. Veikiant nusistovėjusiai politinei konjunktūrai, kažin ar iki rinkimų šia linkme bus kas nors daroma.

Na, o jeigu ir toliau bus kalbama apie Konstitucijos keitimą, taigi visiškai aišku, niekas neprivers kai kurių politikų, dalyvavusių apkaltos farse, balsuoti už Konstitucijos 56 straipsnio pataisas. Kitas teoriškai įmanomas variantas būtų, jeigu Seimas pakeistų Statutą, prabalsuotų už kai kurių punktų pataisas ir apeliacine tvarka iš naujo pradėtų nagrinėti R. P. apkaltą. Manau, tai būtų pats geriausias variantas. Objektyviai teisiškai išnagrinėjus 2004 metais man mestus kaltinimus prezidentinė apkalta subliukštų lyg kortų namelis. Tik kažin ar atsiras tokių drąsuolių iš oponentų ar vadinamų kolegų tarpo, kurie prieš Seimo rinkimus ryžtųsi tai daryti?!.. Niekas, mano supratimu, to nedarys.

Kadangi Lietuva jau trečią kart raginama priimti sprendimą šioje byloje, galbūt tai bus akstinas grįžti prie pernai gruodžio 23 d. Seimo patvirtintų laikinosios tyrimo komisijos išvadų. Vėlgi, tai vienas iš galimų variantų, norint padėti tašką šiame niekaip nesibaigiančiame apkaltos farse.

Iš aukštų tribūnų dažnai deklaruojama, jog pagarba tarptautinei teisei, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui yra Lietuvos Respublikos konstitucinė vertybė. Tačiau realiame gyvenime ši vertybė įsprausta į Prokrusto lovą, tai yra paversta dirbtiniu muliažu, kuris ištraukiamas tik proginiams politikų spektakliams“, - taip šeštus metus niekaip neišsprendžiamą teisinį-politinį rebusą „Laisvam laikraščiui“ pakomentavo Europos Parlamento narys, „tvarkiečių“ lyderis, prezidentas Rolandas PAKSAS.

Šia proga vertėtų priminti, jog 2014 m. kovo 25 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (JTŽTK) priėmė NUTARIMĄ byloje „Paksas prieš Lietuvą“ (Nr. 2155/2012), kuriuo pripažino, kad Rolando Pakso teisė dalyvauti Prezidento rinkimuose, eiti Ministro pirmininko ir ministro pareigas turi būti atstatyta atgaline data nuo 2004 m. apkaltos. 2015-12-02 JTŽTK paragino Lietuvos Vyriausybę paaiškinti, kodėl Konstatavimas nevykdomas, tačiau iki šiol LR Vyriausybė nieko neatsakė.

Ir nors visiems gerai žinoma, kad už Strasbūro Teismo ir Jungtinių Tautų sprendimų nevykdymą Lietuvai gali būti taikomos SANKCIJOS, tačiau Lietuvos politinis „elitas“ dėl to absoliučiai nesibaimina: jeigu ir reikės valstybei mokėti finansines baudas, tai bus daroma solidariai visų Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita!..

Kas čia kam dar neaišku? Uzurpavusieji teisinę bei politinę valdžią Lietuvoje „valstybininkai“, ciniškiausiu būdu pajungę E.Kūrio „dvasių" įtakojamą bei politiniu instrumentu tapusį Konstitucinį Teismą, faktiškai „įteisino" Seime vykdomą antikonstitucinę apkaltą ir iškart po to uždraudė „iki gyvos galvos“ Prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose Lietuvoje!.. Ir nors jau seniai laikas LT valdžiažmogiams bei KT teisėjams pripažinti ir ištaisyti savo pačių padarytą šiurkščią „klaidą“ – NUSIKALTIMĄ, bet kur gi tie moralizuojantys veidmainiai prisipažins, kad jie „suklydo" 2004 metais aktyviai dalyvaudami antikonstituciniame farse, verčiant iš posto žmonių išrinktą Respublikos Prezidentą R. Paksą!..

Blaiviai mąstantys, pilietiškai aktyvūs tautiečiai pagrįstai galėtų paklausti - ar Lietuva apskritai gali vadintis teisine, konstitucine, demokratine valstybe, kol valstybės institucijose, valdžioje bus nusėdęs rusofobiškasis prolandsberginis-grybauskinis klanas, Seime prastumiantis sau naudingus įstatymus bei traktuojantis juos „pagal save“, kaip reikia politinei nomenklatūrai?!..

Strasbūro Teismo sprendimo vykdymas atkuriant Prezidento Rolando Pakso politines ir pilietines teises, tai nėra vieno teisiškai diskriminuojamo asmens klausimas. Tame nieko asmeniško nėra, teisiškai įvertinant bei aiškiai suvokiant, jog Lietuvoje 2004 metais buvo įvykdytas antikonstitucinis valstybinis PERVERSMAS, kuomet „valstybininkų" grupuotė, įeinanti bei įtakojanti šiuo metu veikiančios valdžios branduolį, nuvertė teisėtai žmonių išrinktą Prezidentą Rolandą Paksą. Iš kart po to, laimėjęs pirmalaikius Prezidento rinkimus, į Prezidentūrą sugrįžo JAV marionetė – „šlepetinis Konstitucijos garantas" Valdas Adamkus („Fermeris“), o po jo – net dviem kadencijoms valstybės vairą perėmė prolandsberginės chuntos remiama Raudonoji Dalia, kurią nuolat „puola rusai". Absoliučiai akivaizdu, jog prezidentė D.Grybauskaitė bei ją remiantys liberalkonservatoriai, visa ta korupcinė politikierių chunta, neteisėtai eliminavo iš politinės kovos bene rimčiausią Raudonosios Dalios konkurentą Respublikos Prezidento rinkimuose Rolandą Paksą, kai tuo tarpu kiti kandidatai, nesugebėję pritraukti rinkėjų, tebuvo pajuokos verti subjektai!.. 

Filosofijos mokslų daktaras, profesorius Algirdas DEGUTIS, aptardamas politinę situaciją prieš ketvirtį amžiaus laisvę ir nepriklausomybę atgavusioje, deja, netrukus visa tai praradusioje Pabaltijo šalyje, parengė dėmesio vertą publikaciją - „Lietuva rusofobinio liberalizmo spąstuose“, kurioje mūsų valstybės užvaldymas ir valstybingumo praradimas siejamas su apkalta Prezidentui: „Po Respublikos Prezidento Rolando PAKSO nuvertimo Lietuva palaipsniui prarado svarbiausius nepriklausomos valstybės atributus ir tapo sparčiai tuštėjančia Europos Sąjungos paribio provincija. Ji taip pat tapo NATO plėtros paribio zona, kurioje vyktų mūšiai galimame kariniame konflikte tarp Vakarų ir Rusijos.

Abejotina ar tokios apgailėtinos geopolitinės Lietuvos padėties siekė tie, kurie organizavo Prezidento Rolando Pakso apkaltą ir nuvertimą. Tačiau neabejotina, jog jie siekė pašalinti rimtą kliūtį sparčiam Lietuvos įtraukimui į „laisvąjį pasaulį“. R. Paksas, apšauktas „populistu“, kaip tik ir buvo tokia kliūtimi. Jis priešinosi beatodairiškam mūsų šalies veržimuisi į Vakarų glėbį ir siekė palaikyti geros kaimynystės santykius su Rytais bei Rusija. Lietuvos politinis elitas negalėjo, o ir negali jam šito atleisti“, - teigia filosofas A.Degutis.

Skaitytojų dėmesiui – knygos „Kaip galima liberalizmo tironija“ autoriaus, iškilaus liberalizmo teoretiko Lietuvoje, liberalizmo klasikų vertėjo, profesoriaus Algirdo Degučio, iš esmės pakeitusio savo ankstesnį požiūrį į liberalizmą ir netgi pavadinusio jį „mirtinai pavojinga ideologija“, geopolitinės ĮŽVALGOS.

Mūsų politinė aukštuomenė vadovaujasi TIKĖJIMU, kurį pakiliai dėsto prof. Zenonas Norkus: „Šviesią Lietuvos ateitį – privalome tuo tikėti – garantuoja laisvosios rinkos, globalizacijos ir europeizacijos išganingosios jėgos. Dievas ir istorija su mumis, laikas dirba Vakarų naudai.“ („Ne tik apie du nepriklausomybės dvidešimtmečius“, - Bernardinai.lt).

Išmokęs šią mantrą mūsų politinis ir politologinis elitas, beveik nepaisant partinių skirtumų, liberalizmo įtvirtinimą Lietuvoje ir jo ekspansiją pasaulyje suvokia kaip šventą reikalą, kuriam priešintis gali tiktai blogio jėgos.

Deja, jeigu vadovausimės šia mantra, tai šviesios ateities viltį galime palaidoti. Liberalizmas yra agresyvi visų paveldėtų jungčių ir skirčių naikinimo ideologija, kuriai galutinai laimėjus neliktų nei Lietuvos, nei pačių Vakarų!.. Liktų tik pasaulinė pabirų individų masė, žmogiškųjų išteklių želė, valdoma ir naudojama tarptautinės oligarchijos. Naivuoliai gali tikėti, jog globalią rinką valdo geroji „nematoma ranka“, tačiau įžvalgesni žmonės supranta, jog ją kuria ir valdo ciniška tarptautinė oligarchija.

Liberalizmo ekspansijos ir globalizacijos padariniai nėra ir negali būti tokie, kokius visada žada jos strategai ir šaukliai. Antai, ką Lietuvai davė išgirtasis laisvas kapitalo ir darbo jėgos judėjimas? Šalies kapitalas daugiausia nukeliavo į nebūtį arba į apsukrių svetimšalių rankas, o darbingiausi Lietuvos žmonės masiškai apleido gimtinę ir dabar tarnauja svetimam kapitalui. Valstybės, atverdamos savo sienas „laisvajai rinkai“, beveik neišvengiamai tampa stambių ekonominių žaidėjų, tarptautinių korporacijų bei finansinių manipuliatorių neskrupulingo pasipelnymo aukomis.

Atmesdamas esminę politinę „savųjų/svetimųjų“ skirtį, liberalizmas griauna bet kurią visuomenę kaip politinį vienetą, o galiausiai ir kaip civilizacinį, kultūrinį bei etninį vienetą. Atakuodamas politines skirtis ir valstybių kaip politinių vienetų suverenumą liberalizmas logiškai veda ne į pasaulinę laisvės viešpatiją, o į absoliučią globalinę valstybę, kurios „bedvasiu despotizmu“ baisėjosi jau Imanuelis Kantas. Neatsitiktinai, persunkta liberalizmo ideologijos ir mosuodama „atviros visuomenės“ vėliavėlėmis, tautų Europa dabar stovi moraliai nuginkluota prieš svetimšalių nelegalių migrantų invazijos cunamį!..

Kas gena žmonių mases į Europą? Kruvinas chaosas šiaurės Afrikoje ir Artimuose Rytuose, sukeltas JAV valdžioje įsitvirtinusių globalistų!.. Čia ne tiek svarbu išsiaiškinti, ar tas chaosas keliamas tikslingai, ar jis kyla kaip nesuplanuotas ir nenumatytas arogantiškos JAV globalistinės politikos padarinys. Kur kas svarbiau suvokti, jog atsakomybė ir kaltė dėl naujojo „tautų kraustymosi“ tenka pirmiausia JAV valdžiai ir jos parankiniams NATO organizacijoje. Priešiškumas pabėgėliams, Europoje jau pasireiškiantis smurto protrūkiais jų atžvilgiu, turėtų būti peradresuotas ir nukreiptas į ydingą ir net nusikalstamą globalistų politiką, sukėlusią šį bėglių cunamį Europoje.

Visiškai apgailėtinai šioje istorijoje atrodo Baltijos šalių politinis elitas. Užuot vienijęsis su tomis politinėmis Europos jėgomis, kurios priešinasi globalizmui ir siekia išsaugoti arba atstatyti tautų Europą, jis tapo uoliausiu JAV globalistų vasalu. Nežabotą rusofobiją padarydamas savo užsienio ir net vidaus politikos pagrindu jis tikisi globalistų paramos ginant Baltijos šalių nacionalinius interesus! Kas tai lemia? Mūsų politinio elito naivumas, kvailumas ar ciniškas parsidavėliškumas?..

Perpratus liberalizmo esmę ir suvokus jo padarinius, visiškai kitaip nei įprasta turėtų atrodyti dabartinis Vakarų ir Rusijos konfliktas. Rusijos pasipriešinimas liberalizmo ekspansijai visų šalių liberalų buvo suvoktas kaip nedovanotinas akibrokštas, kaip „tamsių jėgų“ iššūkis „išganingosioms jėgoms“. Rusijos priešinimasis „liberalių vertybių“ stūmimui ir „Anakondos žiedo“ aplink jos pasienį veržimui yra pateikiamas kaip Rusijos piktų kėslų liudijimas. Faktai, prieštaraujantys tokiai interpretacijai, nutylimi arba nurašomi kaip Kremliaus propaganda, o faktai, ją neva patvirtinantys, išpučiami, išgalvojami arba sukonstruojami.

Kadangi dabartinė Rusija neturi valstybinės ideologijos, ji yra DEMONIZUOJAMA tiesiog kaip Rusija, kurstant neregėto intensyvumo rusofobiją, ypač šalyse, besiribojančiose su Rusija. Tai yra optimali tarptautinės oligarchijos TAKTIKA: pripumpavus rusofobinės baimės ir neapykantos į Rusijos kaimynų širdis, juos būtų lengva panaudoti kaip patrankų mėsą galimame kariniame konflikte.

Lietuvos politinis elitas yra vienas iš lyderių šioje rusofobijos kurstymo kampanijoje. Pusiau oficiozinė žiniasklaida pluša dieną naktį vaizduodama kaimyninę valstybę kaip pasaulinio blogio įsikūnijimą. Valstybės saugumo struktūros budriai stebi, kad į viešumą neprasmuktų „prorusiška propaganda“ ir ieško „nelojalių“ piliečių, nepritariančių šiai kampanijai. Šalyje tvyro slogi žmonių tarpusavio įtarumo ir nepasitikėjimo atmosfera. Lietuvos užsienio politika grindžiama siekiu kuo labiau pakenkti didžiai kaimynei, aukojant ekonominius ir netgi egzistencinius šalies interesus. Šalis intensyviai ruošiama karui, telkiant čionai NATO pajėgas ir ginkluotę. Daroma viskas, kad Lietuva taptų realiu Rusijos priešu ir patraukliu karinio smūgio taikiniu.

Pastaruoju metu Lietuva yra atsidūrusi politiniuose SPĄSTUOSE. Liberalizmas kursto rusofobiją, kuri yra naudojama liberalizmo darbotvarkei įtvirtinti ir plėsti. Bandymai priešintis liberalizmo ekspansijai ir šalies vasalizacijai yra žlugdomi vaizduojant juos kaip talkinimą Rusijos ar Kremliaus interesams.

Liberalizmo ekspansija kelia grėsmę mūsų valstybės ir Tautos išlikimui, tačiau ji gali būti sustabdyta tik atsikračius rusofobijos. O tai reiškia, - tik nustūmus į šoną tą mūsų politinio „elito“ grupuotę, kurios pastangomis ir buvo nuverstas Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas!..

Kad būtų galima iš šių spąstų ištrūkti, reikalingas tektoninis politinis poslinkis ar LŪŽIS ne tik Lietuvoje, bet ir plačiau Vakaruose. Reikalinga valstybių resuverenizacija, kuri nutrauktų liberalistinio globalizmo viešpatavimą. Toks poslinkis jau įvyko Vengrijoje, jo požymiai pastebimi Prancūzijoje ir kitur Europoje. Dar svarbiau yra tai, kad toks poslinkis vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose, globalizmo citadelėje, kur milijardieriaus populisto Donaldo Trumpo sėkmė JAV Prezidento rinkimuose aiškiai liudija globalizmo ideologų, „neokonų“, politinės galios silpnėjimą. Jeigu D. Trumpas taps JAV Prezidentu, neokonų ir sionistų valdžiai Amerikoje bus riesta. Dar labiau riesta bus „neokonų“ vasalams Lietuvoje!.. Globalistams praradus valdančias pozicijas JAV užsienio politikoje, smarkiai susilpnėtų arba žlugtų jų parankinių valdžia vasalinėse šalyse. O tada ir Lietuvai vėl atsirastų galimybė pačiai lemti savo ateitį.

Post Scriptum

Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija 2011 m. sausio 6 d. konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas bei prieštarauja tarptautinės teisės normoms.

2015 m. gruodžio 23 d. Seimas pritarė „tvarkiečio“ Kęsto Komskio vadovaujamos laikinosios tyrimo komisijos išvadoms, kuriose teigiama, kad Prezidentas R. Paksas neatliko tų veikų, kuriomis jis buvo kaltintas. Tai duoda Seimui teisinio pagrindo naujai įvertinti buvusiam šalies vadovui R. Paksui apkaltos tvarka keltus kaltinimus. Anot Seime patvirtintų komisijos išvadų, Prezidento pašalinimas iš pareigų buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Pasak Seimo nario Povilo GYLIO, „Konstitucinio Teismo sprendimai apkaltoje Seimui nėra privalomi. Šiandieninės Konstitucijos tekste nerasime straipsnio ar minties, kuri tiktų Rolando Pakso atvejui. Ir bene svarbiausia, – šiuo metu yra išaiškėjusios naujos bylos aplinkybės, kurios 2004 m. balandžio mėn. dar nebuvo Aukščiausio Teismo paneigtos. Logika, sąžinė ir teisė diktuoja – reikia panaikinti neteisingą, prieš daugiau nei dešimtmetį priimtą Seimo sprendimą dėl apkaltos buvusiam šalies vadovui!..”.