|
Trys metai ir trys dienos...Kai pagalvoji...Septynias dienas vežė, nesakydami, kur. Kareivį, kuris buvo iš tarnybos vietos ir šėrė, ir girdė nekantrūs, o jis tylėjo, kaip Melnikaitė. O aš sau ir kitiems sakiau, tegu iki Vladivostoko veža. Bet iškrovė pusiaukelyje, Rytų Sibire. O dėl "nuotykių" TA, tai man pačiam virš galvos prazvimbė kulka, kai užtaisinėjo mūsų partizanų mėgtą "dešimtuką"- SKS karabiną, - tarnybos kolega, labai kvailas stambiomis galūnėmis Vitia Lilenkovas, kurio pirštai tiesiog netilpo į "gaiduko" apsaugos lankelį. Nors išsigandau, bet teko ir jo ginklą užtaisyti, kad vėl nepykštelėtų. Beje, visus dar gyvus atsargos karius sveikinu su Vasario 23-ja, Tarybinės Armijos diena. Nežiūrint visko, tai mūsų diena, tų, kurie tarnavo, kad ir ne visai savo tėvynei. Man, tarp kitko, tada niekas net neužsiminė, kad faktiškai neteisėtai buvau paimtas į okupantų kariuomenę. Tai dabar mes "protingi". Tarp kitko, sūnus, tris metus sėkmingai išvengęs TA, per girtą galvą pateko į Lietuvos kariuomenę. Tai jis nusibodo: kas antrą savaitę į namus, ir vis pinigų duok. Bent kelionę nemokamą būtų padarę kariams. Vaikų darželis dabar tarnyba, kai palygini. Užsiplepėjau, nes su žmonyte juk "otmmietili" šią datą...
|