Prekyba politika ir valstybe

Rugsėjo 22 d. vidurdienį Lietuvos politikai dar kartą nustebino savo atvirumu ir tiesmukumu siekiant „valstybinio“ verslo tikslų – darbo partijos atstovu pavadintas „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis žaibiškai ir tylomis paskirtas energetikos ministru. Net nesulaukus rugsėjo 22 d. vakaro Darbo partijos tarybos posėdžio. Svarbu, kad Prezidentė spėjo pasirašyti Dekretą dėl šio paskyrimo ir išvykti iš Lietuvos. Tad „malonumą“ atsakyti į smalsių žurnalistų klausimus patyrė Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.

Seimui patvirtinus A. Skardžiaus vadovaujamos Seimo laikinosios komisijos energetinių projektų išvadas, dėl vėjais paleistų šimtų milijonų litų „energetinėms konsultacijoms“, Prezidentei drauge su konservatoriais ir liberalais inicijavusiems šiuos valstybės vardu daromus „verslus“, būtina skubi pagalba teisėsaugoje. Todėl suprantamas ir precedento neturintis skubus D. Valio, prisipažinusio padarius kriminalinį nusikaltimą, grąžinimas į Generalinio prokuroro pareigas. Ir šį kartą, kaip prieš penkerius metus, niekas kalbintas nesutiko užimti šias pareigas. Matant skęstantį teisėsaugos laivą ir girdint tik esminę besąlyginio paklusnumo sąlygą bei tikslą išgelbėti nuo baudžiamosios atsakomybės šių valstybės vardu daromų ir skambiais energetinės nepriklausomybės šūkiais dangstomų „verslų“ sumanytojus bei įgyvendintojus, ne kiekvienas save ir savo profesiją gerbiantis teisininkas žengtų šį žingsnį.

A. Skardžiaus vadovaujamos Seimo laikinosios komisijos išvadose linksniuojamas vienas „didvyrių“ „Klaipėdos naftos“, kaltinamos atviru Rusijos interesų protegavimu uoste, vadovas ir buvusios konservatorių-liberalų Vyriausybės, kuriai vadovavo A. Kubilius, statytinis R. Masiulis paskirtas energetikos ministru! Tokio politinio posūkio niekas ir nesapnavo. Patikslinu – tie, kas turi principus ir sąžinę. Ir paskirtas kaip Darbo partijos „atstovas“!.. Ir dar socdemų partijos, aktyviai rėmusios A. Skardžiaus vadovaujamos komisijos išvadas bei reikalavusios nustatytų asmenų atsakomybės, vadovo ir premjero A. Butkevičiaus teikimu!..

Kur, ponai, jūsų moralė ir principai, atsakomybės už valstybės likimą suratimas?...

Kaip Didžio vado Mao vieną tiesų jau išmokome D. Grybauskaitės pirmojo Respublikos Prezidento rinkimų štabo ir Lietuvos banko vadovo V. Vasiliausko paskelbtą mūsų valdžios veiklos principą „Etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos“. Vadovavimasis šiuo principu padėjo Lietuvai per pirmąją Prezidentės D. Grybauskaitės kadenciją pasiekti labiausiai korumpuotos Europos Sąjungoje valstybės statusą, o Klaipėdos uosto ir statomo skystų dujų terminalo statybą ir strateginius sprendimus padaryti priklausomus nuo Vokietijos E.ON Ruhr-gas ir Rusijos Gazprom bei Lukoil koncernų. Detaliau apie tai jau ne kartą viešai aiškinau ir aš, ir kiti.

Kodėl vis tik įvyko toks, atrodytų, nelogiškas energetikos ministro paskyrimas? Suprantama, kad tinkamesnio ir paklusnesnio ministro SDT ir Visagino AE projektams įgyvendinti, net prešaraujant 2012 m. spalio 14 d. referndumo sprendimui, reikėtų paieškoti. Tačiau viską užgožė klausimas, kodėl R. Masiulis pateiktas kaip Darbo partijos atstovas?

Priminsiu 2012 m. lapkričio 27 d. savo spaudos konferenciją Seime “Dėl 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimo įgyvendinimo, Visagino AE projekto ir valstybės vadovų, Vytauto Landsbergio nuomonių“. Tuo metu Lietuva, Prezidentės ir konservatorių partijos paaikinta energingai diskutavo apie tik įvykusius Seimo rinkimus, Prezidentės ir V. Landsbergio kaltinimus Tautai ir Kremliui dėl „blogo“ „Gazprominio“ ar „kurdupelinio“ referendumo. Tautą įžymusis profesorius pakrikštijo ir naujais vardais, nuleisdamas ją iki „vaikų darželio“ lygio. Į šiuos politinius žaidimus Prezidentė įvėlė ir Konstitucinį Teismą.

Prieš antrąjį Seimo rinkimų turą mus įvėlė ir į emocingą diskusiją dėl Darbo partijos, už kurią balsavo gana daug Lietuvos rinkėjų, ir jos bylos teisme. Beveik kaip šiandien dėl įvykių Ukrainoje. Buvome verčiami pasirinkti, kas už Darbo partiją, kas prieš. Lyg būtume Darbo partijos bylos teisėjai.

2012 m. lapkričio 27 d. savo spaudos konferencijoje Darbo partijos bylą teisme pavadinau ne politine, o politikos darymo įrankiu. Viešai paskelbus, kad teisme byla atsidūrė su kaltinimais dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos, o prieš antrąjį Seimo rinkimų turą pateikus ir kaltinimus dėl sukčiavimo, tapo akivaizdu, kad ši byla yra politikos darymo įrankis – kas nori ir gali, tas ir naudojasi Darbo partijos spaudimu. Prireikė konservatoriams su valdančiąja koalicija Darbo partijos balsų 2012 m. vasarą, laiminant Seime Visagino AE projektą, ir bylos nagrinėjimas teisme, stebuklingajai lazdelei pamojus, sustojo beveik iki Seimo rinkimų. Ar kam nors neaišku, kad konservatorių rankų nulaikyti tokią stebuklingą lazdelę nepakako? Kalbėti reikia ir neužuominomis apie Prezidentės D. Grybauskaitės, palaikančios Visagino AE projektą, vaidmenį šiose istorijose. Kokios fėjos stebuklingoji lazdelė mosteli, kada reikia, ir panašioje konservatorių (Vito Matuzo) byloje? Todėl akivaizdu, kad politiniai sandoriai ir su Darbo partija, ir su koservatorių partija vyksta nuolat.

Manau, kad vakarykštis, išskirtinis savo greičiu nepriklausomos Lietuvos istorijoje (ko gero, ir 1991 m. sausio 13-osios naktį įvykę Ministro Pirmininko G. Vagnoriaus ir Ministro Pirmininko Z. Vaišvilos paskyrimai nebuvo tokie slapti ir žaibiški) su kaupu patvirtino, kad Darbo partijos byla, dėl kurios baigties neturiu jokios abejonės, nes išgelbėti nuo atsakomybės kaltinamuosius gali tik senatis, tampa vis galingesniu politikos darymo Lietuvoje įrankiu. Belieka sulaukti Darbo partijos bylos baigties teisme. Ji nebus tokia tiesmukiška, kaip ši operacija „energetikos ministras“. Galima paskirti dar vieną ekspertizę, ar grąžinti bylą pirmos instancijos teismui, nes akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryta ne viskas. Jei buvo juoda kasa, tai buvo, kas į ją mokėjo ir kas iš jos gavo. T.y. ne tik tie, kurie šiandien sėdi kaltinamųjų suole. Žodžiu, teorinių teisinių galimybių sulaukti senaties aibė.

Seimo Pirmininkės L. Graužinienės paaiškinimai neįtikino. Prezidentės D. Grybauskaitės paaiškinimų, manau, nesulauksime. Valstybinės svarbos temomis ji kalba tik trafaretiniais šūkiais. Vertėtų paklausti Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus ir socdemų partijos, Darbo partijos kaltinamųjų šioje byloje nuomonės.

Klausimas mums patiems, Lietuvos Respublikos piliečiams – kokia šio politinio sandorio kaina valstybei ir ar ilgai mes būsime laikomi visiškais kvailiais? Piliečių tikėjimas ir pasitikėjimas valstybe griaunamas kadien ir vis sparčiau.