Prezidento Gitano Nausėdos darbai, nuveikti nuo rugsėjo 21 iki 27 dienos, kuriant Gerovės valstybę

Prezidento Gitano Nausėdos per rugsėjo 21 – 27 dienas nuveiktų darbų, siekiant Gerovės valstybės, apžvalga, remiantis tik Prezidentūros portalo prezidentas.lt duomenimis.

Masiniame renginyje – Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale – ne visi laikėsi priivalomų taisyklių ir nedėvėjo veido kaukės, apsaugančios nuo pasaulyje siaučiančios koronaviruso pandemijos (pažeidėjų galvutės pažymėtos violetiniais apskritimais). Nuotr. prezidentas.lt

Rugsėjo 21 d. G. Nausėda pasveikino Maltos Respublikos prezidentą George‘ą Vellą Maltos nacionalinės šventės – Nepriklausomybės dienos – proga.



Taip pat rugsėjo 21 d. G. Nausėda pasveikino Armėnijos Respublikos prezidentą Armeną Sarkissianą ir visus šalies žmones Armėnijos Nepriklausomybės dienos proga.

Pasak valstybės vadovo, esame pasirengę ir toliau bendradarbiauti, prisidėti prie Europos Sąjungos ir Armėnijos santykių stiprinimo, dalytis reformų patirtimi bei remti Armėnijos aktyvų dalyvavimą Rytų partnerystės iniciatyvoje.



Taip pat rugsėjo 21 d. G.  Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos lyderiais pakvietė Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares svarstyti pagalbos priemonių paketą demokratiškai Baltarusijai, siekiančiai politinės, ekonominės ir socialinės transformacijos.

„Jei Baltarusijos piliečiai nuspręs šalyje vykdyti politines ir ekonomines reformas, kurti nepriklausomas institucijas, ginančias žmogaus teises ir žodžio laisvę, mes padėsime, dalydamiesi savo žiniomis ir patirtimi“, - pasakė valstybės lyderis.



Taip pat rugsėjo 21 d. G. Nausėda perskaitė kalbą žydų gelbėtojų apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ceremonijoje.



Taip pat rugsėjo 21 d. G. Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.



Taip pat rugsėjo 21 d. G.  Nausėda, vadovaudamasis Teismų įstatymu, paskyrė keturias naujos Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nares.



Rugsėjo 22 d. G. Nausėda kartu su Ukrainos ambasadoriumi Volodymyru Jacenkivskiu apsilankė parodoje „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“.



Taip pat rugsėjo 22 d.G. Nausėda telefonu kalbėjosi su Nyderlandų premjeru Marku Rutte. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta situacijai Baltarusijoje, pagalbai pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių padėčiai šioje šalyje.



Rugsėjo 23 d. G. Nausėda nuotoliniu būdu kreipėsi į 75-ąją Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją ir perskaitė kalbą, kviesdamas tarptautinę bendruomenę glaudžiau bendradarbiauti, ryžtingiau ginti žmogaus teises ir tvirčiau palaikyti taiką. Itin daug dėmesio šalies vadovas skyrė įvykiams Baltarusijoje ir Rusijos pastangoms griauti tarptautinės tvarkos pagrindus.

„Demokratinių visuomenių pagrindai – žodžio ir išraiškos laisvė, kaip ir piliečių apsisprendimo teisė – šiuo metu puolami Baltarusijoje. Akivaizdu, kad atėjo laikas ginti tarptautinės bendruomenės vertybes“, - kalboje atkreipė dėmesį valstybės lyderis.

G. Nausėda priminė, kad „nuo Rusijos invazijos į Sakartvelą praėjo daugiau nei dešimtmetis“.

„Penktadalis Sakartvelo teritorijos tebėra okupuota Rusijos pajėgų – tai akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas.<...> Be to, Rusijos pajėgos jau šešerius metus yra okupavusios Krymą ir tęsia karinius veiksmus Rytų Ukrainoje. Lietuva pritaria Ukrainos ryžtui karo pabaigos siekti derybų keliu ir ragina Rusiją taip pat siekti tvaraus politinio sprendimo“, - pasakė šalies vadovas.

Valstybės vadovas paragino faktinę Baltarusijos valdžia susilaikyti nuo jėgos panaudojimo, gerbti žmogaus teises ir pradėti taikų valdžios perdavimą.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į Aleksejaus Navalno apnuodijimo atvejį ir pabrėžė, kad būtina reikalauti Rusijos, kuri jau daugiau nei dešimtmetį laiko okupavusi dalį Sakartvelo teritorijos, yra neteisėtai aneksavusi Krymą ir tęsia agresiją prieš Ukrainą, atsakomybės už laužomas tarptautines normas.

„Lietuva pritaria Ukrainos ryžtui karo pabaigos siekti derybų keliu ir ragina Rusiją taip pat siekti tvaraus politinio sprendimo. Bet kokiu būsimu susitarimu privalo būti visiškai užtikrinamas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas – kitų sprendimų negali būti“, - pasakė G. Nausėda, patvirtinęs, kad Lietuva ir toliau remia teisėtus Sakartvelo bei Ukrainos reikalavimus.



Taip pat rugsėjo 23 d. G. Nausėda perskaitė kalbą Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale.



Taip pat rugsėjo 23 d. G. Nausėda pateikė Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą visiems socialinę riziką patiriantiems vaikams bei pasirengti ir palaipsniui, vertinant individualius vaiko poreikius, pereiti prie ankstesnio, tačiau lankstaus privalomo ankstyvojo ugdymo, užtikrinant nuoseklų ir kokybišką ugdymo turinį, patrauklią aplinką, atitinkamą pedagogų kvalifikaciją.



Taip pat rugsėjo 23 d. G. Nausėda susitiko su istoriku dr. Algimantu Kasparavičiumi ir padėkojo jam už išskirtines pastangas atsakant į istorinį revizionizmą tarptautinėje bendruomenėje. Šalies vadovas įvertino istoriko ryžtą atsakyti į Rusijos Prezidento Vladimiro Putino straipsnį „The National Interest“ leidinyje, kvestionuojantį istorinius faktus ir neigiantį Rusijos atsakomybę už Baltijos šalių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais.



Taip pat rugsėjo 23 d. G. Nausėda telefonu kalbėjosi su Austrijos prezidentu Alexanderiu van der Bellenu. Šalių vadovai aptarė padėtį Baltarusijoje, kalbėjo apie artėjančios Europos Vadovų Tarybos sprendimų perspektyvas ir Europos Sąjungos valstybių pasirengimą įnešti savo indėlį sprendžiant susidariusią padėtį Baltarusijoje.

Šalies vadovas nuoširdžiai padėkojo Austrijos vadovui už pastangas ir konstruktyvų dialogą dėl įvykių Baltarusijoje.



Rugsėjo 24 d. G. Nausėda pasveikino prasidėjusią inovacijų ir technologijų konferenciją LOGIN.

Anot valstybės vadovo, COVID-19 krizę galime išnaudoti, kad pasiektume dar didesnį proveržį šiuolaikinių technologijų srityje.



Taip pat rugsėjo 24 d. G. Nausėda pasveikino Prezidento rūmuose vykstantį regioninį Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos politinį visuomeninį forumą „Liublino ketvertas: idėja ir tikrovė“.

„Galime sakyti, kad šiandien bendraminčių ketvertą sudaro trys valstybės ir baltarusių tauta“, - rašoma valstybės lyderio sveikinime.

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuva ir Lenkija jau yra įgyvendinusios savo dabarties svarbiausius geopolitinius uždavinius, yra visateisės ES ir NATO narės.

„Ukraina, pasirinkusi savo šalies kryptį, aktyviai siekia euroatlantinės integracijos ir tuo pačiu metu patiria Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje bei besitęsiančią Krymo okupaciją“, - atskleidė valstybės lyderis.

G. Nausėda priminė, kad „į kaimyninę Baltarusiją šiandien nukreipti mūsų visų žvilgsniai, jos žmonių ryžtas ir taikus protestas prieš šiurkščią diktatūrą yra unikalus Europoje reiškinys, vertas susižavėjimo ir visokeriopos paramos“.



Rugsėjo 25 d. G. Nausėda pranešė, kad „totalitarinių režimų įkalčiai nepalieka vietos melui“.

„Puikiai žinome, kad šių dienų tironai kėsinasi ir į praeitį, siekdami perrašyti istoriją ir įtikinti kitus, kad agresorius – tai auka, o auka – tai agresorius. Tačiau Macikų stovyklos istorija nepalieka vietos melui – nacių ir sovietų represinių struktūrų palikti įkalčiai čia susilieja į vieną kaltinamąją išvadą. SS ir NKVD nežmoniškomis sąlygomis laikytos, kankintos ir numarintos aukos net ir po daugelio dešimtmečių vis dar šaukiasi istorinio teisingumo“, - nurodoma šalies vadovo kreipimesi į Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių aukų pagerbimo ceremonijos dalyvius.



Rugsėjo 27 d. G. Nausėda pasveikino socialinių paslaugų srities darbuotojus su profesine švente – Socialinių darbuotojų diena.

„Ši profesija itin svarbi mūsų valstybei, nes reikšmingai prisideda švelninant skurdą ir mažinant socialinę atskirtį“, - sakoma šalies vadovo sveikinime.

Šaltinis: prezidentas.lt