Prokurorės išpažintis

Generalinė prokuratūra 2020 m. rugpjūčio 14 d. man parašė, kad baudžiamoji byla prieš mane, Vilniaus apygardos prokurorei Rasai Bekišienei surašius 2020 m. rugpjūčio 7 d. kaltinamąjį aktą man, jau išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismo informacinė tarnyba dar ir šiandien tvirtina, kad šios bylos iš prokuratūros negavo.

2020 m. rugpjūčio 27 d. rašiau („Palikime Dalią“), kad man neaišku, kas aš esu šioje byloje – apie įtarimą man nepranešta, kuo esu įtariamas – nežinau. Kaip galima surašyti kaltinamąjį aktą žmogui, kuriam nepranešta apie įtarimus, kuris nė karto neapklaustas kaip įtariamasis, kuriam neužduoti privalomi klausimai (ar jis supranta, kuo yra įtariamas, ar sutinka su tuo?) ir nesudaryta galimybė atsakyti į šiuos privalomus klausimus, tampa kaltinamuoju?

Kaltinamasis aktas nepateikiamas (kaltinamajam ar kaip aš turėčiau vadintis tokioje situacijoje?), ir byla be kaltinamojo parašo šiame akte siunčiama į teismą.

2020 m. liepos 30 d. baigėsi prokurorės nustatytas terminas man susipažinti su bylos medžiaga ir papildyti ją, pateikti paaiškinimus. 2020 m. liepos 17 d. mano užsakytas bylos (15, jei ne daugiau, tomų) medžiagos kopijas gavau tik 2020 m. liepos 30 d. (1628 lapus, 1 CD, 8 DVD) ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. (58-59 GB įvairius duomenis elektroniniame pavidale). Tačiau prokurorė nepratęsė termino man papildyti bylos medžiagą. Kaip ją papildyti iki 2020-07-30 d., kopijas gavus tik 2020-08-03 d., prokurorė man nepaaiškino.

Iš inercijos dar gaunu įvairius prokurorės R. Bekišienės sprendimus. Paskutinysis jos raštas atsakė į klausimą, kodėl ši prokurorė taip elgiasi. Jame - trumpa, tačiau labai aiški šios prokurorės išpažintis, kodėl ji nusprendė užbaigti šią baudžiamąją bylą su manimi. R. Bekišienė raštu prisipažino, kad tai padarė po to, kai 2020 m. vasario 25 d. dėl ligos neatėjau į apklausą dėl pranešimo man apie įtarimą, nors prieš apklausą mano dukra nuvežė prokuratūrai mano paaiškinimą ir nustatytos formos Nr.094-1/a medicininę pažymą, patvirtinančią, kad dėl ligos negaliu atvykti į apklausą.

Tokiu būdu prokurorė R. Bekišienė raštu prisipažino, kad užbaigdama šį „tyrimą“, ji vadovavosi savo emocijomis, bet ne baudžiamojo proceso reikalavimais, nustatančiais, kokius veiksmus prokuroras privalo atlikti, kad galėtų užbaigti tyrimą.

Negana to, prokurorė prisipažino (raštu), kad yra priėmusi ne vieną sprendimą užbaigti šią baudžiamąją bylą (!), vis kaitaliodama tokio sprendimo datas. Nei baudžiamajame procese tokie stebuklai numatyti, nei sveiku protu galima paaiškinti, kaip daug kartų galima užbaigti vieną ir tą pačią baudžiamąją bylą. Jei užbaigėte šią bylą pirmuoju sprendimu, tai užbaigėte ją, prokurore. Byloje neradau jokių sprendimų, kad byla po užbaigimo būtų vėl atnaujinta, nors to ir prašiau. Tokie mano prašymai net nenagrinėjami.

Gal dėl to ir neradau byloje nė vieno (!) prokurorės R. Bekišienės sprendimo užbaigti šią bylą.

Manau, kad tai yra ir atsakymas, kodėl man šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę (pasirašytinį pasižadėjimą neišvykti iš namų) prokurorė R. Bekišienė atsisako panaikinti.

Dėl šio išskirtinio „tyrimo“ ir baudžiamojo proceso „naujovių“ šiandien kreipiausi į Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, kad būtų patikrintas prokurorės Rasos Bekišienės „vadovavimas“ šiam ikiteisminiam tyrimui, prokurorės atviras prisipažinimas, kad ji vadovaujasi ne Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais, bet savo emocijomis.

Pagrįstai manau, kad prokurorei Rasai Bekišienei mažų mažiausiai iškeltina drausmės byla.