|
LIETUVOS KARIUOMENĖ – NATO dalis. NATO – STIPRIAUSIAS KARINIS ALJANSAS SU KOLEKTYVINĖS GYNYBOS GALIA Rusijoje 800 apie tūkstančių reguliarių karių, NATO – virš dviejų milijonų. Tai reiškia, kad jei kas, daužysimės ne vieni. “NATO neateis”? NATO (o tai ir mes) nėra tokie debilai, kad neateitų. Įsivaizduok, kad bičai susivienija ir pasako, kad dabar mušis už kiekvieną iš gaujos narių, jei reikės. Ir tada visi stebi, kaip muša vieną ir neateina į pagalbą... Ką tai reiškia? Ogi tą, kad nė vienas iš likusių bachūrų nebegali būti tikras, kad jam kas nors padės. Ką tai reiškia gaujai? Gauja kaipmat iširtų. Lygiai tas pats su NATO – jei NATO nepadėtų mums, kaip dėl pagalbos gali būti tikra kokia nors Ispanija (kuri net Afganistane nedarė tiek, kiek darėme mes)? Visi puikiai supranta, kad tada NATO ateitų galas ir visi “rūkytų”. LIETUVOS DALYVAVIMAS NATO OPERACIJOSE – ŠALIES GYNYBOS DALIS Mėgsti su draugais išgerti alaus? Tai va, NATO – tai alus, kuriam šaibų susimetė ir kartu geria 28 šalys. Lietuvos indėlis į “alų” – tai Afganistanas. 8 metus saugota Goro provincija ir iki šiol talibus gaudantys specukai. Kas nesimestų ant alaus, tas jo greičiausiai ir negertų – mažai šansų, kad NATO mums padėtų, jei mes patys niekada NATO labui nepakrutintumėm šiknos ir NATO prisimintumėm tik tada, kai patiems prireiktų. O be to, galų gale kažkas realaus, vien pratybomis gyvenanti kariuomenė degraduotų, kaip ir boksininkas, kuris tik treniruojasi, bet niekad neišeina į ringą. PAGRINDINIS LIETUVOS KARIO TIKSLAS – ĮVYKDYTI UŽDUOTĮ (NEPRIKLAUSOMAI NUO NIEKO) Mes esame atrinkti iš kitų žmonių. Mes esame tie, kurie jaunystėje prie diskotekų daužydavo snukius, o ne bėgdavo, nepriklausomai nuo to, kad priešininkų daugiau. Jei ir gaudavai i snukį, tai ir pats ne vienam prieš tai praskeldavai galvą. Lygiai taip pat ir dabar – nepriklausomai nuo priešų kiekio, mes stovėsime už save, savo draugus, seses ir brolius. O svarbiausia, - mes mokame ir žinome, kaip tai daryti. Mes eisime ir daužysimės tada, kai visi kiti bijos ar nematys šansų, nes tam mes ir kariai, o jie – civiliai. O jei? O jei finale ir gausim į galvą (gi visko būna), tai užtat padarysim tiek aukų, kad dar penkiasdešimt metų jų motinos verks ir gąsdins anūkus Lietuvos kariais.
|