Internete yra vaizdo įrašas iš Sirijos, kur vienas sukilėlis, vardu Abu Sakaras, išpjovė mirusio priešo, Asado šalininko, širdį ir ją atkando. Tai visus sukrėtė. Niekas neketino aiškintis dramos priešistorės.
O buvo taip. Paprastai, kai priešas pakliūva į jūsų rankas, jūs aiškinatės, kas jis toks ir iš kur. Sulaikęs šabichą (iš vadinamųjų provyriausybinių karinių dalinių, pasižymėjusių ypatingu žiaurumu; arabų kalboje „šabicha“ kyla iš žodžio „vaiduoklis“ – vert. past.), Abu Sakaras rado jo telefone vaizdo įrašą, kuriame jis prievartauja sirę ir tyčiojasi iš jos dukterų. Šitai jį įsiutino. Užmušęs prievartautoją, Abu Sakaras išsityčiojo iš jo lavono. Tai necivilizuota, tai bjauru, tai nepriimtina.
Vaizdo įrašas buvo išsiųstas įvairiems naujienų kanalams ir nušviesta tai, dėl ko neverta tylėti. Tačiau kodėl iki tol lygiai taip pat visuotinai nebuvo piktinamasi iškrypėliškomis patyčiomis ir siaubingais aktais, kuriuos Asado būriai vykdė su dar GYVAIS ŽMONĖMIS?
Daugelį tų vaizdo įrašų įkeldavo į internetą patys įvykių dalyviai, asmeniškai girdamiesi savo susidorojimais su „tais, kurie prieš Asadą“.
Štai keletas Sirijos siaubo vaizdo įrašų, blogesnių nei mirusio priešo širdies valgymas.
Kai mirtinai mušamas žmogus, reikia netikėtai jo paklausti: „Kas tavo šeichas?“, kad rastum dar vieną būdą su pasimėgavimu jį iškoneveikti.
Pasakyti žmogui, kurį prieš užmušdamas kankini jau ilgą laiką: „Mes leisim tau dar kartą pamatyti tavo vaikus, jei leisi mums... savo žmoną.“
Mirtinai žmogų užbadyti ir užmėtyti akmenimis.
***
Daužyti žmogų metaliniu strypu, prieš užmušant iškeikti jo motiną.
Prieš tai, kai užmušamas vaikas, išsityčioti iš jo.
Padegti žmogui galvą ir mušti tol, kol numirs.
Po ilgų kankinimų nupjauti žmogui pirštą, ištariant: „Aš... tavo seserį.“
Sulaikyti perėjimo poste moterį ir perti ją, besimėgaujant riksmais ir vadinant kekše.
Kankinti vyrą ir žmoną jų vaikų akivaizdoje.
Mušti senį, kuris verkia kaip vaikas ir prašo jo neužmušti.
Tolesnį vaizdo įrašą žino kiekvienas siras, bet Rusijos ar Vakarų televizijos kanalai jo neparodys.
13 metų berniuko Chamzos al Chatibo areštas, kastracija ir mirtinas nukankinimas – blogiau nei mirusio žmogaus širdies valgymas.
***
15 metų berniuko Tamiro aš Šarijos areštas ir, be kitų būdų, grąžto panaudojimas kankinant – blogiau nei mirusio žmogaus širdies valgymas.
Nušauti 3 metų berniuką Ali Džablavį tėvo akyse – blogiau nei mirusio žmogaus širdies valgymas.
Beje, ginkluoti sukilėliai vienbalsiai pasmerkė Abu Sakaro poelgį, bet niekada nė vienas iš jėgos struktūrų arba Asado valdžios Sirijoje atstovas neatsiprašė už kareivių žvėriškumus, kai šie viešai peržiūrėti išdidžiai klojo tuos, su kuriais žiauriai susidorojo. Beje, režimas turi 40 metų tokio pobūdžio patirtį, todėl naivu būtų laukti iš jo atsiprašymų...
Taip pat neverta pamiršti lyginant Laisvąją Sirijos armiją (LSA) ir Asado jėgos struktūras:
LSA – tai labiau idėja nei tikra karinė galia: nėra centrinio vadovavimo, nėra statuto, oficialaus karinio parengimo. Idėja tik ta, kad ginklas būtų panaudotas savigynai ir artimiesiems apginti, o ateityje – taip pat atkuriant savo pagrindines pilietines teises, kurias pasiglemžė režimas.
LSA idėja nenumato pasityčiojimų, kankinimų, iškrypėliškos kieno nors bausmės, gyvo ar mirusio. Bet kuris norintis gali tapti LSA nariu, jei sutinka su tokia paprasta ideologija.
Jei kas nors įvykdo nusikaltimą, neatitinkantį šios idėjos, tai jau yra ne LSA, o kažkas kita.
Asado jėgos – tai „nacionalinės“ ginkluotosios pajėgos. Jie yra apmokomi, dėvi uniformą, turi centrinę vadovybę ir aiškią komandinę hierarchiją.
Tai, ką vykdo bet kuris armijos kareivis arba jėgos struktūrų atstovas, yra bendros sistemos atvaizdas. Jie – šios sistemos produktai ir jos dalis. Jų nusikaltimų ir žvėriškumo įrodymų yra daugiau, nei reikia, tarp jų ir vaizdo įrašai. Tačiau nėra žinoma nė vienos baudžiamosios bylos ar tyrimo, pradėto prieš kurį nors vieną, įvykdžiusį tuos žvėriškumus.
Vien tai paaiškina, kodėl Asadas ir jo režimas turi pasitraukti.
Vertė Alicija Žukauskaitė
Šaltinis: kavkazcenter.com