Ne Stanislovas Tomas yra problema, o per mažos Lietuvos pensijos ir dezinformacijos skleidėjai

Jungtinės Tautos dar 2023 m. priminė Lietuvai: pensijos negali būti žeminančios

Advokatas Stanislovas Tomas

2023 m. kovo 3 d. Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas priėmė Baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos trečiosios periodinės ataskaitos. Dokumentas pažymėtas numeriu E/C.12/LTU/CO/3.

Šiose pastabose Komitetas atkreipė dėmesį į Lietuvos senatvės pensijų problemą. Dokumente kalbama apie pensijų adekvatumą ir valstybės pareigą užtikrinti socialinę apsaugą pagal Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 9 straipsnį.

Kitaip tariant, Jungtinių Tautų lygmeniu buvo įvardytas ne propagandinis epizodas, o esminis socialinės valstybės klausimas: ar žmogus, sulaukęs senatvės, gali būti paliktas su tokia pensija, kuri akivaizdžiai neužtikrina oraus pragyvenimo.

Šis klausimas viešojoje erdvėje buvo keliamas ne vienerius metus.

Advokatas Stanislovas Tomas ir su juo susijusi pensininkų grupė teigė, kad Lietuvos pensijų sistema neatitinka tarptautinių socialinių teisių standartų. Po Jungtinių Tautų Komiteto pastabų tapo akivaizdu, kad pati problema nėra išgalvota: tarptautinis komitetas ją įvardijo savo oficialiame dokumente.

Apie šį įvykį buvo skelbta ekspertai.eu publikacijoje „Jungtinėse Tautose Stanislovas Tomas laimėjo Lietuvos pensininkų bylą“. 

Tačiau S. Tomo atvejis rodo ir platesnę problemą.

Viešojoje erdvėje jo veikla dėl pensininkų teisių ne vienerius metus buvo lydima itin agresyvių vertinimų, kaltinimų ir menkinančių etikečių.

Dar 2016 m. leidinyje „lrytas.lt“ jis buvo vadinamas „netikru advokatu“, akcentuojant, kad Lietuvoje jis nėra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą. Nors tuo pat metu nutylint, kad jis įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą kitose valstybėse.

2019 m. „15min.lt“ publikacijoje jo iniciatyva dėl pensininkų buvo pristatoma kaip „rinkliava“ ir siejama su pažadais padidinti pensijas už 50 eurų įmokas.

Tais pačiais 2019 m. buvo viešai LRT/BNS skelbė ir apie teisėsaugos tyrimą dėl galimo S. Tomo sukčiavimo, susijusio su pensininkų pinigais.

Vėliau buvo pranešta apie šio tyrimo nutraukimą. LRT/BNS paskelbė, kad teisėsauga nutraukė tyrimą, kuriuo buvo aiškinamasi dėl galimo sukčiavimo, kai asmenys aukojo po 50 eurų už pažadus siekti pensijų padidinimo Europos institucijose ir teismuose.

Todėl ypač keistai atrodo viešojoje erdvėje iki šiol kartojami teiginiai, kuriais pats kreipimasis į Jungtines Tautas arba pensininkų teisių gynimo kampanija vaizduojama kaip „sukčiavimas“.

Atskirai pažymėtina, kad 2026 m. balandį Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuriai vadovauja Mantas Martišius, paskelbė skyrusi S. Tomui 2500 eurų baudą ne dėl pensijų klausimo ar kreipimosi į Jungtines Tautas, o dėl kito jo „YouTube“ įrašo, kuriame buvo kalbama apie asociaciją „Lietuvos šaulių sąjunga“.

Su socialdemokratais rinkimuose sėkmę bandęs Mantas Martišius (kairėje) šiuo metu vadovauja LRTK.

Minėtame įraše teigiama, kad ši organizacija sukurta žudyti civilius ir „nelojalius piliečius“, todėl advokatas siekia šią asociaciją pripažinti teroristine organizacija. Kaip žinoma, LRTK šį S. Tomo turinį užblokavo Lietuvos vartotojams.

Maža to, LRTK paskelbė, kad teisėsauga yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl „neteisėto vertimosi advokato praktika”, kas yra atviras melas, nes teisėsauga nėra pradėjusi jokio tyrimo dėl „neteisėto vertimosi advokato praktika”, kadangi S. Tomas teisėtai verčiasi advokato praktika. Tačiau tai jau kito straipsnio tema.

Taigi, viešojoje erdvėje tokie epizodai dažnai suplakami į vieną bendrą S. Tomo kriminalizavimo foną, taip nustumiant į šalį esminį klausimą: Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas vis dėlto oficialiai įvardijo Lietuvos senatvės pensijų adekvatumo problemą.

Kitaip tariant, net jeigu S. Tomo asmenybė ar jo veiklos metodai daliai žiniasklaidos ir institucijų yra nepriimtini, tai savaime nepanaikina esminio fakto: Lietuvos pensijų adekvatumo problema buvo įvardyta tarptautiniu lygmeniu.

Viešas dėmesio nukreipimas nuo pačios pensijų problemos į S. Tomo demonizavimą tampa patogiu būdu nekalbėti apie esmę – apie tai, ar Lietuvos valstybė užtikrina senatvės pensijas, suderinamas su žmogaus orumu.

Pensininkų skurdo klausimas nėra nei sąmokslo teorija, nei propagandinis triukas. Tai socialinių teisių klausimas, kurį jau yra įvardijusi tarptautinė institucija.

Todėl vietoje patogių etikečių apie „sukčiavimą“ Lietuvos visuomenė turi teisę gauti aiškų atsakymą: kodėl po Jungtinių Tautų pastabų pensijų adekvatumo problema iki šiol nėra išspręsta taip, kad senatvės pensija Lietuvoje nebežemintų žmogaus orumo?

Susiję:

Jungtinėse Tautose Stanislovas Tomas laimėjo Lietuvos pensininkų bylą

Manto Martišiaus vadovaujama LRTK skyrė 2500 eurų baudą advokatui Stanislovui Tomui

Mantas Martišius – valstybinės dezinformacijos prievaizdas