Raudonas kilimėlis Rolandui Paksui

Po naujausios žinios apie galimą Darbo partijos jungimąsi su „Tvarka ir teisingumu“ politologų aiškinimai ir komentarai pasižymėjo ypatingu seklumu, trumparegiškumu ir poteksčių nematymu. Pagrindinė mintis, kurią unisonu kartoja politikos apžvalgininkai, yra tokia, kad katastrofiškai artėja valanda x, kai bus partijai paskelbtas nuosprendis ir kaip politinio subjekto jos gali nebelikti mūsų politiniame peizaže. Argumentas tarytum visai teisingas, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio, nes visiškai nemėginama aiškintis, kokie motyvai skatina „Tvarką ir teisingumą“ pulti į glėbį partijai, turinčiai kriminalinio kvapelio. Bendrajam būsimam darinyje susijungimo atveju „Tvarkos“ žodį bendrame pavadinime gal ir būtų galima palikti, bet „Teisingumas“ skamba gana groteskiškai. Naivieji „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjai (nežinau, ar tokių Lietuvoje yra likę), be jokios abejonės, gali nusivilti savo įtikėjimu, kad Rolandas buvo „išmestas iš barščių“ vien todėl, kad buvo atėjęs kapoti mafijos hidrai galvas.

Tarkim, partijoms susijungti pavyktų. Tuomet naujasis politinis darinys Seime turėtų patį stipriausią kortų derinį rankoje, nes socdemai prarastų gausiausios frakcijos privilegijas. Kažin ar premjeras Algirdas Butkevičius tiki savo žodžiais, kuriuos viešumoje taria, kad: „Partijų susijungimas poveikio vyriausybės darbui neturės“. Dar ir kaip turės, ir štai dėl kokių priežasčių. Pirma, "darbiečiai" tikrai pasinaudos proga atsiskaityti su socdemais už išdavystę balsuojant dėl partijos lyderių teisinio imuniteto panaikinimo ir viražų komplektuojant vyriausybę.

Labai tikėtinas dalykas, kad ši didžioji „Darbo ir tvarkos“ frakcija turi ir kitą gana gudrų planą – reanimuoti Rolandą Paksą būsimiems prezidento rinkimams. Ranka ranką plauna - tokia gali būti to jungimosi mintis. Socdemai, likę valdančios daugumos mažuma, beveik neturės kitos išeities ir bus priversti suteikti R. Paksui indulgenciją kandidatuoti lakūnui ir galimai grįžti į Daukanto rūmus.

Prezidentės galimybės laimėti rinkimus antrai kadencijai, taip klostantis įvykiams, kelia rimtų abejonių. Už jos nugaros yra tik iliuzija, kad ją rinkimuose parems TS-LKD partija ir beveidė, autoriteto bei raiškos neturinti pilkų išsigandusių patarėjų brigada. Viešųjų ryšių ir raiškos požiūriu R. Paksas su V. Uspaskichu yra tiesiog virtuozai prieš Prezidentūros liaudies teatro mėgėjus. Tiesa, TS-LKD rajonuose turi gana stiprius partijos skyrius, tačiau kyla rimtas klausimas, ką pasirinks konservatorių elektoratas - nuskriaustą „apskritojo stalo riterį“ Rolandą ar tą, kuri partinėje mokykloje kariavo „mažuosius karus“. Ką rinksis tremtiniai ir politiniai kaliniai?

Tad, akyliau įsižiūrėjus, kirba mintis, ar šį sekmadienį abiejų partijų tarybose nebus pradėtas tiesti raudonas kilimėlis R. Pakso sugrįžimui, kurį jam buvo išpranašavusi visažinė burtininkė Lena Lolišvili? Pagyvensim – pamatysim.