„Labai vertiname Vokietijos vadovavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei – tai reikšmingai prisideda užtikrinant saugumą tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos jūros regione“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, šiandien susitikęs su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer, atvykusia į Ruklą aplankyti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančių savo šalies karių.
„Šis Vizitas ne tik rodo Vokietijos, Lietuvos, ir visų NATO sąjungininkų solidarumą, bet ir siunčia aiškią žinią potencialiems agresoriams, kad NATO šalys yra vieningos ir pasirengusios ginti savo teritoriją“, – pabrėžė ministras R. Karoblis. Pasak jo, šalys turi blaiviai ir adekvačiai įvertinti Rusijos keliamas grėsmes regione ir visoje Europoje, tad NATO priešakinių pajėgų batalionas – adekvatus tarptautinės bendruomenės atsakas.
„Tai buvo labai sąmoningas sprendimas iš Baltijos šalių pirmiausiai aplankyti Lietuvą, mes be galo didžiuojamės savo lyderyste Lietuvoje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje. Aljanso šalių sanglauda yra nepaprastai svarbi — ypač dabar, kai mums visiems bendriems saugumo interesams atsiranda vis didesnių iššūkių, tad esame pasiryžę išlaikyti vienybę. Vokietija ir Lietuva pasitiks šiuos iššūkius drauge, o visus savo žingsnius mes deriname kiek įmanoma glaudžiai tiek NATO, tiek ES formatuose“, – sakė į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė A. Kramp-Karrenbauer.
Vokietijos ministrė taip pat padėkojo už Lietuvos svetingumą ir puikias sąlygas Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams ir patikino, kad ir toliau aktyviai dalyvaus ne tik formuojant NATO batalioną, bet ir dalyvaus regione vykstančiose pratybose.
Ministras R. Karoblis atkreipė dėmesį, kad Vokietija prisiima daugiau įsipareigojimų kolektyvinėje gynyboje, pvz., kuria naują NATO Jungtinę logistinę ir įgalinimo vadavietę, kuri užtikrins greitesnį NATO pajėgų judėjimą Europoje ir, prireikus, atvykimą į Baltijos regioną.
R. Karoblis taip pat padėkojo Vokietijai už investicijas į Lietuvos karinę infrastruktūrą. Vokietijos gynybos ministerija 2017 – 2018 m. Lietuvoje išleido apie 62,3 mln. eurų, o 2019-2021 m. planuoja skirti apie 87,4 mln. eurų. Be to, papildomai Vokietijos gynybos ministerija 2020 m. ketina finansuoti įrangos prieš bepiločius orlaivius įsigijimą, taikinių sistemas, skirtas pėstininkų kovos mašinoms ir kitą įrangą.
Vokietija tapo ir pagrindine Lietuvos partnere karinių įsigijimų srityje: modernizuojant kariuomenę, iš Vokietijos įsigyjama sunkiąja artilerijos sistema PzH 2000, moderniomis pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“, – sakė ministras R. Karoblis. Lietuva iš Vokietijos taip pat perka sunkvežimius „Mercedes Benz“, šaulių automatinius ginklus G-36 bei kitą ginkluotę ir įrangą.
Nuo 2017 m. pradžios Vokietija vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono grupei Lietuvoje. Jau šeštajai šio tarptautinio gynybos ir atgrasymo tikslais Lietuvoje dislokuoto vieneto rotacijai Vokietija skiria ir didžiausią karių skaičių – daugiau nei 600 karių. Šiuo metu grupėje tarnauja per 1,2 tūkst. karių iš šešių valstybių.
Tai buvo antras krašto apsaugos ministro R. Karoblio ir Vokietijos gynybos ministrės A. Kramp-Karrenbauer susitikimas šiais metais. Prieš tai ministrai buvo susitikę rugpjūtį per Briuselyje vykusį Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą. A. Kramp-Karrenbauer Vokietijos gynybos ministre paskirta šių metų liepą.
Šaltinis: KAM
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
