Vyrausybei nusprendus tęsti Nacionalinio stadiono statybas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, jog buvo atlikta plati studija ir įsitikinta, kad toks kompleksinis objektas Vilniui yra reikalingas.
„Tai kompleksas su įvairiomis patalpomis, kur būtų ir treniruočių salės, švietimui tinkamos patalpos ir, pavyzdžiui, sporto muziejus. Buvo įsitikinta, kad iš tikrųjų realu tą objektą (...) išlaikyti kaip kompleksinį, integruotą į miesto struktūrą objektą, ne vien futbolui žaisti“, – sakė ministras.
Pagrindinė problema, anot R. Šadžiaus, yra finansavimas.
„Objektą absoliučiai nerealu finansuoti iš valstybės biudžeto, tokių didelių sumų realiai negalėtume surasti, bet labai patraukliai atrodė viešo ir privataus sektorių partnerystės modelis, panaudojant ES lėšas, tai atpigintų projektą, nes nereikėtų šių lėšų skolintis“, – teigė R. Šadžius.
Iš 370 milijonų litų, numatytų projektui užbaigti, Europos Sąjunga galėtų duoti iki 85 proc. be infrastruktūros, tai yra nuo 270 milijonų litų sumos. Pasak ministro, tai priklauso nuo to, kaip pavyks integruoti šį projektą į programavimo dokumentus. Lietuvos dalis – 15 proc. – būtų skaldoma į viešųjų ir privataus partnerio lėšų finansavimą.
Ministras teigė, kad optimistiniu variantu stadionas galėtų būti baigtas jau 2016 metų pabaigoje.
Kita svarbi problema esą užtikrinti šio objekto išlaikymą. Neva per metus tai atsieitų 6–8 milijonus litų. Pasak ministro, jie būtų surinkti iš pačių įvairiausių lėšų, tarp jų ir privačių investuotojų, bilietų, įvairių institucijų įmokų.
R. Šadžius nemano, kad tai gali tapti papildoma našta ir taip skolų kamuojamam sostinės biudžetui. Pasak jo, pinigai bus tik perskirstyti, tai yra panaudoti tie, kurie šiuo metu yra skiriami įvairių sporto salių nuomai.
Pasak R. Šadžiaus, komplikuota stadiono statybos istorija neturėtų sutrukdyti gauti paramą iš ES – tiesiog svarbu užtikrinti esamos infrastruktūros integravimą bei būsimo projekto skaidrumą.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.