Galima išvesti daug paralelių tarp dabartinės Europos (ir apskritai Vakarų) būklės ir vėlyvosios Romos imperijos. Tai ir vertybių krizė, ir tradicinės religijos (tada – romėnų, dabar – krikščionybės) nuosmukis, ir didžiosios dalies gyventojų (tada – valstiečių, dabar – viduriniosios klasės) nuskurdinimas, ir kalbos suprastėjimas (tada – „vulgarioji" lotynų kalba, dabar – internetinė kalba), ir migrantų antplūdis, ir pilietinių laisvių ribojimas.
Visa tai nėra nelaukti dalykai. Dar 1918 m. Osvaldas Špengleris (Oswald Spengler) parašė „Vakarų saulėlydį“, o 1968 m. įkurtame „Romos klube“ jau buvo kalbama apie deindustrializaciją ir gyventojų skaičiaus mažinimą.
Vis dėlto Europos kultūroje dar yra tam tikra gyvybinė jėga. Net palyginti nedidelių Vokietijos ir Prancūzijos miestų knygynuose gausu rimtos literatūros aktualiosios politikos, istorijos ir kitais klausimais. Tokie leidiniai kaip „Der Spiegel“, „Le Figaro“, „Le Monde“ kas savaitę leidžia solidžius priedus, kuriuose publikuojami istorinės tematikos tekstai. Visa tai yra išperkama ir skaitoma. Yra 5%-7% populiacijos, kuri lankosi bibliotekose, muziejuose, klauso klasikinės muzikos.
Šitas intelektualinis palikimas yra bendras Europai ir Rusijai. Rusai irgi yra europiečiai, bet ne „vakariečiai“. Jokiu būdu negalima „europietiškumo“ atiduoti vien tik „Vakarams“. Tai ir yra Vakarų propagandinio karo prieš Rusiją elementas, kai sakoma: „Jūs - ne Vakarai, ne Europa, jūs - Rytai, Orda“.
O iš tikrųjų Rusija irgi yra Europa. Buvo Antikos Europa. Buvo Bizantijos Europa. Buvo Frankų Europa. Ir yra Rusijos Europa.
Europos tikrosios vertybės nėra Europos Sąjungos pederastinės „vertybės“. Būtent Rusija šiandien yra pagrindinė tikrųjų, „tradicinių“ Europos vertybių nešėja.
Dažniausiai Lietuvoje nepageidaujama ar, neretai, tiesiog draudžiama publicistika ir dokumentika – kiekvieną dieną rodoma „PressJazz TV“ kanale.